Edita KARKLELIENĖ
Lietuvos „Carito“ darbuotojos iš Rygos oro uosto parsivežė jauną šiaulietę. Darbo ir uždarbio Didžiojoje Britanijoje ieškojusi mergina pateko į išnaudotojų rankas ir buvo priversta šalį palikti be lito kišenėje. Panaši ir iš Ispanijos sprukti priversto jauno vyro istorija.
Ne vien į darbo ar prostitucijos vergiją patenka laimės svečiose šalyse ieškantys mūsų tautiečiai. Atsiradusi ir nauja nusikaltimų forma – fiktyvios santuokos.
Sąlygos – vergiškos
Daivai (vardas pakeistas) skrajučių, kuriose buvo prašoma suteikti pagalbą vaikams, išnešiotojos darbą Didžiojoje Britanijoje pasiūlė viena pažįstama.
Į svečią šalį nuvykusi šiaulietė apgyvendinta kartu su atvykėliais iš Afrikos. Dirbti reikėdavo iki vėlumos.
Vakare, samdiniams sugrįžus, patalpa būdavo užrakinama. Jokios galimybės išeiti, jokio laisvalaikio.
Ryte – vėl į darbą. Darbdavys algos nemokėjo, menkai maitino. Atvykėliai, tarp kurių ir Daiva, buvo įtikinti, kad pabėgti neįmanoma, o, jei ir pavyktų, baigtųsi blogai.
Daivai pavyko išsilaisvinti gerų žmonių dėka. Tačiau gąsdinimai ir engimas sugniuždė psichologiškai.
Be lito iš šalies, kurioje tikėjosi dirbti ir užsidirbti, sugrįžusi mergina Lietuvos „Carito“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ socialinių darbuotojų padedama dabar bando atsitiesti.
Namo – tiesiai iš plantacijos
Prieš kelis mėnesius į Šiaulius buvo parskraidintas vyras, į išnaudotojų pinkles patekęs Ispanijoje.
Šiaulietis, kaip ir nemažai lietuvių, šioje šalyje dirbo apelsinų plantacijose.
Darbo būta sunkaus, valandos ilgos, sąlygos – vergiškos. Darbdavys algos nemokėjo, dienai numesdavo kelioms cigaretėms. Maisto trūko.
Praradęs viltį ir orumą šiaulietis vieną dieną ryžosi sprukti tiesiai iš plantacijos. Murzinas, tik su šortais ir palaidine jis patraukė į Lietuvos konsulatą.
Išprievartauta ir parduota
22 metų šiaulietei Airijoje buvo pasiūlyta už pinigus sudaryti fiktyvią santuoką – esą ištekės, išsiskirs, o naudos bus abiem: jai – uždarbis, jam, Pakistano piliečiui, galimybė gyventi Europos Sąjungoje.
Iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, nesunkiai uždirbamais pinigais susigundžiusi šiaulietė sutiko susituokti.
Tačiau Airijoje merginos laukė nusikaltėliai: tariamasis vyras išprievartavo, verbuotojai ją rengėsi parduoti prostitucijai Vokietijoje.
Atsitiktinai šiaulietė susisiekė su Lietuva, policijos pareigūnų pastangomis ji sugrąžinta namo.
Dėl šio incidento Airijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet, pritrūkus įrodymų (Airijoje tai dažniausias motyvas prekybos žmonėmis bylose), jis buvo nutrauktas.
Išnaudojami ir vaikai
Marytė Puidokienė, „Carito“ koordinatorė Šiaulių regione, teigia, kad į išnaudotojų pinkles papuola ne vien moterys, bet ir vyrai, taip pat nepilnamečiai.
Išnaudojami labiausiai psichologiškai ir ekonomiškai pažeidžiami žmonės.
„Vergystei išvežami vaikai, paaugliai, – akcentavo M. Puidokienė. – Priverčiami vogti ar vykdyti kitus nusikaltimus, ar elgetauti.“
Tai, jog žmonės išnaudojami, koordinatorės nuomone, „pasitarnavo“ ir ekonominė krizė, paskatinusi gyventojus ieškoti darbo užsienyje ir dirbti bet kokiomis sąlygomis.
M. Puidokienė pastebėjusi, kad nukentėję dažnai nesupranta, kad prieš juos įvykdytas nusikaltimas.
Aukos (dažniau vyrai) gėdijasi kreiptis pagalbos, vengia pasakoti, kaip su jomis žeminančiai buvo pasielgta, dėl visko linkusios kaltinti save.
„Nukentėjusieji išgąsdinti, įbauginti, nenori kreiptis į policiją, – kalbėjo „Carito“ darbuotoja. – Jie neturi garantijų, kad gaus pagalbą. Kalbėti, deja, vengia ir aukų artimieji. Jiems taip pat gėda.“
„Caritas“ Šiauliuose šiemet pagalbą suteikė 20-čiai asmenų, nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis.
Susituokti fiktyviai
Pastaraisiais metais sparčiai plinta fiktyvios vedybos.
Veikiama tokiu principu: nusikaltėliai, organizuojantys santuokas su Europos Sąjungos pilietėmis, renkasi socialiai pažeidžiamas moteris, jas verbuodami naudoja apgaulę, neretai grasina fiziškai susidoroti. Arba joms pažadama užtikrinta ateitis mainais į vedybas su trečiųjų šalių piliečiu, kuris po santuokos įgytų teisę likti Europos Sąjungoje. Šie pažadai dažniausiai išgaruoja vos susituokus.
Sudariusios fiktyvią santuoką merginos įtraukiamos į prostituciją, nebeatgauna dokumentų, tampa bankų skolininkėmis dėl „sutuoktinių“ skolų.
„Nors fiktyvi santuoka Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nepripažįstama kaip prekyba žmonėmis, mes matome tuos pačius, kaip ir prostitucijos, darbo vergovės aukų verbavimo, išnaudojimo mechanizmus. Ikiteisminio tyrimo įstaigos turėtų griežčiau reikalauti atsakomybės iš tokio „verslo“ organizatorių“, – sakė Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorė Kristina Mišinienė.
Tuoktuvių liudytojai – nusikaltėliai
Šiauliuose vyko Lietuvos „Caritas“ ir Latvijos nevyriausybinės organizacijos „Drosa Maja“ ("Saugi pastogė") surengtas seminaras „Fiktyvios vedybos ES – nauja prekybos žmonėmis forma“.
Renginio metu Šiaulių apskrities ir Rygos (Latvija) policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, teisininkai dalijosi patirtimi teikiant pagalbą Latvijos, Lietuvos pilietėms, įtrauktoms į priverstines santuokas, neretai seksualinio išnaudojimo tikslais.
Latvijos „Drosa Maja“ organizacija pastaraisiais metais suteikė pagalbą ne vienai užsienyje fiktyvią santuoką su trečiųjų šalių piliečiais prievarta sudariusiai moteriai.
„Stebint tokias santuokas, nesunku pamatyti, kad, nors jaunikis kitas, liudytojai – dažniausiai tie patys, – patirtimi dalijosi visuomeninės organizacijos „Drosa Maja“ atstovė Sandra Zalcmane. – Tai grupuočių nariai, kurie organizuoja nusikaltimą, siekdami naudos.“
Anot latvių, nemažai fiktyvių santuokų su europietėmis trečiųjų šalių atstovai, siekdami įgyti teisę gyventi Europos Sąjungoje, sudaro Airijoje.
Pagal šios šalies įstatymus pora santuokoje turi išgyventi ketverius metus ir tik tuomet įgija teisė paduoti dokumentus skyryboms. Tie metai ne vienai prievarta užverbuotai merginai tampa vergystės, psichologinio bei seksualinio išnaudojimo metais.
