I. Šimonytė: maži mokesčiai ir didelės išlaidos nėra suderinami (II)

Esame įsikalę į galvą, kad mokesčiai turi nuolatos mažėti, tačiau kalbame apie Europinį viešųjų įstaigų finansavimą, Ekonomika.lt pasakojo buvusi Finansų ministrė ekonomistė Ingrida Šimonytė.

Ekspertė taip pat dalinosi nuomone apie milžinišką Vilniaus skolą, bei dažnai viešojoje erdvėje pasireiškiančius politikus, kiek per drąsiai sau suteikiančius ekonomisto titulą.

Lietuvos darbo jėgos apmokestinimas ir darbo santykių reguliavimas neabejotinai kenkia investiciniam šalies patrauklumui. Jūsų nuomone, kurie šių problemų aspektai turėtų būti sprendžiami pirmiausiai?

Lietuvoje yra susiklosčiusi labai keista darbo santykių kultūra – antai „lietuviškos“ įmonės neretai nesiskundžia nei darbo santykiais, nei MMA dydžiu, nes randa savų būdų kaip tuos reguliavimus apeiti, beje, su darbuotojo sutikimu. Tokioms įmonėms ir MMA didėjimas iki 3000 litų turbūt nepakenktų – atitinkama dalimi tiesiog būtų sumažinamas etatas ir tiek.

Paskatas tokiems apėjimams sukuria ir egzistuojantis darbo apmokestinimas, kai žmonės tiesiog nemato didžiosios tenkančių mokesčių dalies (Sodros įmokų), tad nelabai suvokia, ką praranda.

Užsienio investuotojai, kuriems toks požiūris dažniausiai nepriimtinas, skaidriai norinčios dirbti lietuviško kapitalo įmonės susiduria su įvairiais formaliais reikalavimais, kurie labiau ribojantys nei tose šalyse, kurios garsėja itin aukštu darbuotojų apsaugos lygiu.

Dėl šios keistos kultūros labai didelis klausimas, ką atneštų darbo santykių pakeitimai – neabejotinai palengvintų sąlygas sąžiningiems ir doriems darbdaviams, tačiau galbūt dar labiau atrištų rankas neturintiems skrupulų.

Kitų šalių statistika ir patirtis nepatvirtina, kad aukštas darbuotojų apsaugos lygmuo ir aktyvios profesinės sąjungos būtinai lemia aukštesnį nedarbą, tam pakanka pažvelgti į Skandinavijos šalis. Tačiau akivaizdu, kad socialinis dialogas jose iš esmės kitoks, nei Lietuvoje ar kokioje Pietų Europoje.

Visgi, pakeitimams būtinybės yra, galbūt pirmiausia galima būtų spręsti mažiau kontraversiškus dalykus. Apmokestinimui pertvarkyti kosmetiniai pakeitimai netinkami: galima dar šimtu kitu padidinti NPD, bet esant dabartinei socialinio ir sveikatos draudimo tvarkai, tai nelabai pakeis neigiamas paskatas sukčiauti.

REKLAMA

Kita vertus, nemanau, kad nėra erdvės ir tokiai radikaliai permainai, tik jai bent pradžioje reikėtu rezervuoti išteklius, o juk juos valdžiai norisi rezervuoti ir kitiems dalykams. Tad čia – prioritetų klausimas.

Šiais metais keliskart buvo užsimenama apie perdėm didelę Vilniaus savivaldybės skolą. Kokią įtaką skola daro miesto raidos sklandumui? Ar realu ją sumažinti artimiausiu metu?

Skola, valstybės ar savivaldybės yra vienodai problemiška tuo požiūriu. Kuo ji didesnė, lyginant su ekonomikos dydžiu, tuo didesnė augimui ant kaklo. Žinoma, jeigu skolos padidėjimas susijęs su produktyviomis investicijomis, kurios ateityje padidins BVP, dar galima manyti, kad toks skolos perkėlimas ateities kartoms, kurios naudosis investicijų vaisiais, yra ganėtinai logiškas ir moralus.

Tačiau taip jau yra, kad dažniausiai tokios skolos būna susijusios su elementariu gyvenimu ne pagal pajamas. Lietuva ne pagal pajamas gyveno praktiškai visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį ir nuolat augino skolą. Nenuostabu, kad ištikus krizei skola išaugo ženkliai, nes bandymas staiga gyventi pagal pajamas, ekonomikai smunkant keliolika procentų, galėtų baigtis visiška griūtimi.

Vilniaus savivaldybė nutarė sekti valstybės pavyzdžiu ir skolą taipogi ėmėsi auginti dar spartaus ūkio augimo laikais, tad atėjusi krizė ir sumenkusios savivaldybės pajamos situaciją tik pablogino. Papildoma Vilniaus savivaldybės bėda, mano nuomone, yra ta, kad tikrovė tik neigiama, ieškant kažkokių išorės priešų ir kaltininkų dėl susidariusios situacijos. Tuo tarpu šioje savivaldybėje kaip niekur kitur sudėtinga apčiuopti tikrąjį problemų mastą, mat oficialioji savivaldybės skola yra tik problemos dalis, likusi dalis iškaišiota po visas savivaldybės ūkio kerteles.

Merui atrodo, kad jam tiesiog kažkas skolingas daugiau pinigų ir jų gavus problemos būtų išspręstos. Tačiau prisimenant Vilniaus skolos istoriją, jos raidą iki sunkmečio, ambicijas ir projektus, kurie buvo vykdomi neturint jokio finansavimo šaltinio, nesu optimistė. Galbūt padės sugriežtinti biudžeto įstatymai, tačiau turint omenyje, kad neskaidrumui sąlygų yra gana daug, o savivaldybių administracinė priežiūra gana formali, t.y. neužtenka kompetencijos įvertinti įvairius sandorius ir schemas, į kurias veliamasi, ypač per pavaldžias įmones, tokie vietos valdžios „pokštai“ galimi ir ateityje.

REKLAMA

Ir tai nėra vien Lietuvos problema. Lietuvoje vietos valdžios finansų keliama rizika, turint mintyje, kad savarankiški savivaldybių biudžetai tesiekia apie 3 procentus BVP, yra santykinai nedidelė.

Viešojoje erdvėje kai kurie politikai neretai mėgsta pabrėžti turimą ekonomisto išsilavinimą, nors jų žodžiai visiškai prasilenkia su bet kokia ekonomine logika. Ar tokios tendencijos nediskredituoja ekonomisto profesijos ir ekonomistų-praktikų?

Pirmiausia – ekonomikoje nėra nieko akivaizdaus. Net jeigu atrodo, kad supranti, kas buvo praeityje, visiškai nereiškia, kad ateitis būtinai atrodys taip pat, net jeigu aplinkybės bus panašios. Tad abejojančių, ar ekonomika apskritai yra mokslas, tebėra daug. Visgi, netrukdytų būti nuoseklia asmenybe, jeigu tik domiesi ekonominės minties raida, ekonomistų ginčų šaknimis ir vykstančiomis diskusijomis bei supranti žanro apribojimus.

Deja, daugelis politikų ar kitų viešų asmenų, kurie mėgsta save vadinti ekonomistais ir net tai pabrėžti, toliau privalomos literatūros savo studijų metais nėra nuėję. O jeigu tie metai buvo prieš 30-40 metų, tai dažnai tų laikų mokymas ir buvo tas vienintelis. Tokie kalbėtojai apie rinkos ekonomiką dažniausiai prisirankioję kokių nors draiskalų iš skirtingų operų ir bando juos jungti į ekonominį mokymą.

Pavyzdžiui, Lietuvoje yra kone gero tono ženklas aiškinti, kad mokesčiai turi būti maži, nes kitaip jie neigiamai veikia ekonominį aktyvumą ir taip nuo mažens mums kalė libertarai, tačiau pensijos ir biudžeto išlaidos kultūrai, viešajai tvarka, krašto apsaugai ir visam kam turi būti kažkokios „europinės“ ir „orios“, nes mes čia kuriame gerovės valstybę „kaip visoje Europoje“.

Logikos viešasis diskursas tikrai stokoja, bandomi sau apsivilkti pavyzdžiais, kurie netinka dėl įvairių priežasčių, o pamąstymų prieštaringumo neleidžia suvokti žinių stygius. Bet kiek ironizuodama pasakysiu, kad visokios nuokalbos naudingos bent tuo, kad studentams galima praktiniais pavyzdžiais iliustruoti, kaip negalima nusišnekėti.

REKLAMA

Žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo publikacijos apie finansiniu burbulus akcijų ir NT rinkose. Jūsų manymu, ar tokie burbulai egzistuoja? Jei taip, ar įžvelgiate grėsmių Lietuvai?

Apie burbulus lengviau pasakyti, kad jie „egzistavo“, nei kad jie egzistuoja šiuo metu. Prisiminkime, kad konvenciniai, ES mastu sutarti matavimai ir iki krizės nerodė Lietuvoje ar Ispanijoje esat burbulą. Dalis ekonomistų bandė įspėti apie tokį pavojų. Kiti atkakliai neigė. O turim tai, ką turim. Ir taip buvo ne vien Lietuvoje.


Rašyti komentarą...
B
Buhalterei Shudmalytei
2013-12-27 17:58:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
sunkiai sekasi matematika:)Ji uzklimpo pirmos klases aritmetiniuose uzdaviniuose.Ekonomika veikia zymiai sudetingiau-tai "atspindziu"-funkciju "aritmetika":)T.y.-jei tu kazka pridedi X ashyje-nereishkia,kad prisides ir Y ashy.:)Ekonomika yra net ne 3D erdve ,o 20 D ir net 50D erdviu turintis pasaulis.Todel padidinus kuro akciza,galima ne tik nesurinkti daugiau mokesciu,o net nukenteti del padidejusio nedarbo ir bendru imoku i biudzeta,nes darbuotojams ima neapsimoketi vykti i darba pvz. toliau ,nei 20 km.Tuomet valdzia netenka ne tik akcizo mokesciu,taciau ir GPM mokescio,PESDEC duokles ir dar moka pashalpa bedziui...:)
Atsakyti
-1

K
Kaip esmingai gali skirtis
2013-12-27 18:40:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
1 lt akcizo mokestis kurui ir 2.5 lt akcizas kurui i atsispindeti mokesciu surinkime?Tarkime shmogus kurui ishleidzia 300 lt,gaudamas minimalu 1000 lt atlyginima.Po jo ishlaikdu kurui dar lieka 700 lt.kas gali buti priimtina.Taciau jei bedzius,padidinus kuro akciza iki 2.5 lt.,kurui jau ishleidzia 600 lt,tai jam nuo minimalios algos lieka 400 lt.O tai reishkia,kad tai beveik tiek pat,kiek ir menka socialine pashalpa-apie 350 lt.O kur dar automobilio prieziura -tepalai,draudimai,apziuros ir t.t.?Todel vien kuro kaina gali paskatinti shimta tukstanciu darbingu pilieciu-nedirbti nuostolingai.Tokiu budu valdzia negauna ne tik akcizo mokescio uz kura.Ji nebegauna ir GPM,PSD,sodros mokesciu plius dar turi moketi ubagishka socialine pashalpa,nes tai nusikaltimu prevencijos ir rinkimu kampanijos irankis.:)Teip,akd nera ir negali buti tiesines aritmetines priklausomybes tarp mokesciu dydziu ir tu mokesciu sukuriamo efekto:)Shudamalyte sumale shuda eilini karta.
Atsakyti
-1

A
APIE GRYBĘ
2013-12-28 02:25:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
ŽURNALISTAI PASIDOMĖKITE,
Ar žinote, kad N.Coperiui yra iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėtai jau po banko Snoras bankroto klientui išmokėtų (tiesiog pavogtų!) 1 mln.lt ! Yra surinkti visi, įrodymai, ant dokumentų yra N.Coperio parašai ir byla lapkričio 6d. jau turėjo būti nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Tačiau Grybauskaitės nurodymu baudžiamoji byla yra nenagrinėjama ir buvo atidėta iki 2014-01-06d. Dabar, dar skambant slaptosios pažymos nutekinimo skandalui, Grybauskaitė asmeniškai ir jos šutvė, iš anksto suplanavusi ir tyčia subankrotinusi banką Snoras, bijo , kad pradės aiškėti jų nusikalstami darbai, Vasiliausko-Friklio-Kuperio vagystės iš užgrobto banko, todėl ji visaip "gesina" šią bylą. Čia tai bent valstybinės korupcijos lygis!!!Vagis dengia Ponia iš Daukanto aikštės!!! Kas gali tada paneigti, kad iš bankroto administratoriaus "otkatų"nerenkami pinigai Ponios rinkiminei kompanijai??!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (12)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų