Alytaus policija pranešė, kad šeštadieninio žygio „Nemuno kilpomis 2017“ metu Birštono savivaldybėje mirė 1961 m. gimusi kaunietė. Įtariama, kad moteriai pablogėjo širdies veikla.
Pasak vieno iš renginio organizatorių Vytauto Bartulio, žygis sutraukė apie 6 tūkst. dalyvių ir visi jie užsiregistruodami turėjo patvirtinti, kad yra atsakingi už savo sveikatą bei žino jos būklę.
„Jie tą privalo padaryti registruodamiesi, tai yra, paskaityti ir paspausti varnelę, kad taip, aš perskaičiau ir patvirtinu, kad tai padariau. Mes išimčių netaikome, kad visi, kas dalyvauja, turi priimti griežtus nuostatus ir taisykles, kad jie sutinka, jie pasitikrinę sveikatą, jie prisiima atsakomybę“, - tv3.lt kalbėjo V. Bartulis.
Organizatoriai: medicininės pagalbos netrūko
Per Suvalkijos girias nusidriekusioje žygio trasoje dalyviai galėjo rinktis įveikti vieną iš keturių distancijų – 15 km, 25 km, 40 km ir 65 km. V. Bartulio teigimu, kas 4-5 km žygeiviai galėjo pailsėti, o ištikus bėdai ir gauti pagalbos poilsio ir pagalbos punktuose.
„Kiekviename iš tų punktų buvo tie baziniai dalykai, kad pailsėti, sušilti, jeigu reikia, vanduo atsigerti. Taip pat buvo būtinieji medikamentai, vaistinėlės. Kiekviename maršrute, iš viso nemažai. Starte buvo pagrindinis medicininis punktas, kur budėjo profesionalių medikų komanda, čia dar be greitosios. Tai dalis medikų komandos visada buvo starte, o viena profesionali medikė buvo mobili, ji visada judėjo trasa, laukdavo iškvietimo, jeigu kažkas nutiktų“, - sakė V. Bartulis.
Renginio starte buvusiame medicininiame punkte dalyviai galėjo gauti visapusišką medicininę pagalbą, kreiptis, jei kilo įtarimų dėl sveikatos prieš leidžiantis į žygį, pasitikrinti spaudimą, deguonies kiekį kraujyje, plaučių tūri, teigė vienas iš organizatorių.
Dalyviams į pagalbą skubėjo ir savanoriai. Kaip sakė V. Bartulis, savanoriai renginio dalyviams suteikdavo visą reikiamą pagalbą, linkėdavo gero kelio ir klausė, kaip jie jaučiasi, suteikdavo informaciją.
Dalyviams trūko poilsio zonų
65 km distanciją įveikusi Margarita dalinasi savo įspūdžiais po žygio ir neslepia, kad skausmai tiek ją, tiek jos bendrakeleivį vargino ne kartą, tačiau medicininių punktų tikrai buvo nemažai.
„Pačioje pabaigoje buvo tikrai liūdna, nes buvo daug įvairių skausmų tiek man, tiek mano draugui, kuris su manimi ėjo. Man labiau skaudėjo pėdų pagalvėles, o draugui – kulną pakankamai anksti pradėjo skaudėti. O šiaip tai padas, blauzdos. Draugui buvo šlaunys, bet man labiau gal klubo sąnarys. Punktų medicininių buvo apie 12-15, tikrai nemažai, kas 4-5 km, priklausomai nuo vietos. Tai tikrai pakankamai. Naudotis neteko, nes kojų nepritrynėm, tai ir pleistrų nereikėjo“, - tv3.lt pasakojo Margarita.
Renginio dalyvė taip pat prisimena, kad kiekvienas žygeivis besiregistruodamas privalėjo patvirtinti, kad pats atsako už savo sveikatą, antraip negalėtų nusipirkti bilieto.
Margarita patvirtina, kad savanorių žygyje buvo tikrai nemažai, jie geranoriškai padėdavo žygeiviams, jei kildavo sunkumų, tačiau labiausiai renginio dalyvė pasigedo poilsio zonų.
„Gal tik antroje žygio pusėje, kai tau beveik keturiasdešimtas kilometras eina, pritrūko sėdėjimo vietų. Atrodo, oras vėsesnis, kristum kad ir ant tos žolės. Nežinau, dėl ko jų trūko. Bet buvo toks nusivylimas, nes lauki to punkto, ateini, o atsisėsti nėra kur, trauki lietpaltį, kad nenušaltum. O visa kita tikrai buvo gerai“, - sakė Margarita.
Nuo kompiuterio į žygį sugebės ne kiekvienas
Ilgą laiką dirbant sėdimą darbą, o tada nusprendus įveikti ilgą distanciją pėsčiomis – bepigu iššaukti sveikatos bėdų, širdies problemų, mano Pėsčiųjų žygių asociacijos prezidentas Vidmantas Genys. Ilgametis žygeivis prieš ilgesnes distancijas pataria kelias savaites ruoštis ir pratinti raumenis prie krūvio.
„Jeigu aktyvus žmogus, ne nuo kompiuterio ir iškart į ekstremalius išbandymus, tai viskas galima. Dirbant sėdimą darbą, iki 25 km kiekvienas gali neskubėdamas įveikti. Bet ilgesnėms distancijoms reikėtų užsiimti dviračio mynimu, nes tai daugiau mažiau atitinka tuos raumenis, kurie dirba einant. Jeigu didesniam reikėtų ruoštis, tai per savaitę ne mažiau nei tris ar keturias treniruotes reikėtų turėti. Pradėkite ne nuo daug, nuo 5 km, didinat po truputį tą atstumą, vis didinant ir pakaitomis mažinant. Aišku, apmaudu, kai žmogus sėdimą darbą dirba ir įsivaizduoja, kad 100 km gali nueiti. Tokių stebuklų nebūna“, - tv3.lt kalbėjo V. Genys.
Pasak V. Genio, kiekvienas žygeivis pats atsakingas už savo sveikatą, todėl turi reguliariai pasitikrinti pas gydytoją, nes neaišku, kada sveikata gali sušlubuoti.
„Rekomenduotina visą laiką prieš žygį, niekas nepatikrins, niekas nepastovės prie kiekvieno, bet kiekvienas žmogus turi pasižiūrėti savo sveikatą prieš renginį. Aišku, rekomenduojama visą laiką pasitikrinti sveikatą, širdį. Nesudėtinga nueiti pas šeimos gydytoją spaudimą pasitikrinti. Niekas negali pasakyti, kada organizmas atsisakys, bet vis tiek jauti nuovargį, sunku kvėpuoti. Tai signalai. Atsiranda didesni raumenų skausmai ar krūtinės ląstos. Čia jau signalas organizmo, kad kažkas su tavimi negerai, turi stoti“, - patarė žygeivis.
