• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Krei­va­kiš­kio dva­re­lis ta­po prie­globs­čiu vo­kie­čių avi­ga­niams ir be­na­miams gy­vū­nams. Čia įsi­kū­ru­si pa­ne­vė­žie­tė šu­nų vei­sė­ja Il­ma And­ro­nen­ko yra lai­ki­no­ji pa­mes­ti­nu­kų glo­bė­ja, ieš­kan­ti jiems nau­jų šei­mi­nin­kų. Tuo Il­ma už­sii­ma vie­nin­te­lė Pak­ruo­jo ra­jo­ne.

REKLAMA
REKLAMA

Gra­fas iš­duo­tas du kar­tus

Kiek­vie­ną ry­tą Il­ma įsi­spi­ria į gu­mi­nius ba­tus, vel­ka­si striu­kę, spor­ti­nes kel­nes. Tai – jos dar­bo ap­ran­ga, tin­kan­ti ir vol­je­rus va­ly­ti, ir van­de­nį bei mais­tą au­gin­ti­niams iš­da­ly­ti, ir juos dva­re­lio so­de dre­suo­ti. Dar­bo mo­te­riai ne­trūks­ta, nes vien sa­vų, vo­kie­čių avi­ga­nių veis­ly­no šu­nų – sep­ty­ni.

REKLAMA

Dar du vol­je­rai skir­ti glo­bo­ti­niams. Jų dva­re­ly­je gy­ve­na trys.

Il­ma ati­da­ro vie­no iš vol­je­rų du­ris, ir įspū­din­go dy­džio Gra­fas liuok­te­li į pie­vą. Su­ka ra­tus po žo­lę uos­ti­nė­da­mas, vis pri­bė­ga pri­si­lies­ti prie glo­bė­jos. Pa­šauk­tas at­le­kia, pa­gal dre­sa­vi­mo tai­syk­les at­si­sė­da ša­lia, lauk­da­mas lei­di­mo dūk­ti to­liau. Tik akys liūd­nos.

REKLAMA
REKLAMA

„Re­to gy­vy­bin­gu­mo, svei­kas, mėgs­ta žais­ti ir bend­rau­ti. Pir­mą kar­tą Gra­fas bu­vo su­gau­tas val­ka­tau­jan­tis gat­vė­je. Paaiš­kė­jo, kad šuo tu­ri mik­ros­che­mą. Pa­gal ją išaiš­kin­ti šei­mi­nin­kai Gra­fą at­siė­mė. Bet ne­tru­kus pa­tys at­ve­žė į gy­vū­nų prie­glau­dą su skie­pų kny­ge­le. Taip ir ne­sup­ra­to­me, ko­dėl žmo­nės sa­vo au­gin­ti­nį iš­da­vė ant­rą kar­tą“, – lin­guo­ja gal­vą I. And­ro­nen­ko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Il­ma Gra­fui ieš­ko nau­jų šei­mi­nin­kų.

Iš­gel­bė­ti nuo mir­ties

Miš­rū­nai Peč­ki­nas ir Ka­lib­ra dva­re­ly­je at­si­ra­do ne­se­niai.

„Gy­vū­nų glo­bos or­ga­ni­za­ci­jų vol­je­rai per­pil­dy­ti – žmo­nės nuo­lat at­si­kra­to sa­vo au­gin­ti­nių. O nau­jų šei­mi­nin­kų ar lai­ki­nų glo­bė­jų tiek daug ne­ran­da­me. Kar­tais ke­tur­ko­jų glo­bė­jai tu­ri spręs­ti skau­dų klau­si­mą: ku­riuos iš gy­vū­nų pa­smerk­ti nu­ma­rin­ti. Nes, vers­da­mie­si tik iš au­kų, vi­sų iš­lai­ky­ti neiš­ga­li“, – rea­ly­bės ne­gra­ži­na Il­ma.

REKLAMA

Mir­ties ver­dik­tas pa­ki­bo ir virš Peč­ki­no bei Ka­lib­ros gal­vų. Pir­ma­sis – val­ka­ta­vęs gat­vė­je, su­ny­kęs, sir­gęs ke­lio­mis li­go­mis. Ka­lib­rai il­giau nei me­tus ne­si­se­kė ras­ti šei­mi­nin­kų.

„Bend­ra­min­čiai ra­šė man į „Fa­ce­book"-ą, pra­šė gel­bė­ti šiuos šu­nis. Bet ta­da ne­tu­rė­jau ga­li­my­bių. Lie­tu­vos gy­vū­nų glo­bos drau­gi­ja fi­nan­siš­kai pa­dė­jo įreng­ti nau­ją vol­je­rą. Jį pa­bai­gus, ir par­si­ve­žiau abu šu­nis“, – pa­sa­ko­ja glo­bė­ja.

REKLAMA

Il­ma jau de­da skel­bi­mus in­ter­ne­te apie na­mų ieš­kan­čią Ka­lib­rą ir ti­ki­si, kad pa­vyks juos ras­ti jau­nai, mei­liai ka­lai­tei. O su Peč­ki­nu, has­kių miš­rū­nu, glo­bė­ja dar ke­ti­na pa­dir­bė­ti: iš­mo­ky­ti jį vyk­dy­ti pa­grin­di­nes ko­man­das, šu­kuo­ti, kol bal­tas si­dab­ri­nis gar­ba­no­tas šuo at­gaus pri­gim­ties duo­tą gro­žį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Du murk­liai

„Nau­jiems šei­mi­nin­kams šu­nys ir ka­tės ati­duo­da­mi kast­ruo­ti, ste­ri­li­zuo­ti. Tad žmo­nės tik­rai ne­tu­rės pro­ble­mų dėl ne­pla­nuo­tų pa­li­kuo­nių“, – sa­ko Il­ma.

Sa­vais ji va­di­na iš prie­glau­dos paim­tus ka­ty­tę ir ka­ti­nė­lį. Prieš pu­sant­rų me­tų įsi­kū­ru­si dva­re­ly­je, pa­ma­tė, kad pa­sta­te siau­tė­ja pe­lės. Ir abu su sū­nu­mi nu­ta­rė – be ka­ti­no neap­seis. Nau­jo­jo au­gin­ti­nio va­žia­vo į gy­vū­nų prie­glau­dą. O ten Il­mai į akį kri­to vie­nas, sū­nui – ki­tas gy­vū­nė­lis. Į Krei­va­kiš­kį par­va­žia­vo abu murk­liai.

REKLAMA

„De­ja, ka­čių paim­ti lai­ki­nai glo­bo­ti ne­ga­liu. Na­me šei­mi­nin­kau­jan­tys mū­siš­kiai ka­te­go­riš­kai ne­beį­si­lei­džia ki­tų. O kie­me ka­tėms per šal­ta ir ne­sau­gu – po­ra ma­no veis­ly­no šu­nų ag­re­sy­vūs ki­tiems gy­vū­nams“, – sa­ko I. And­ro­nen­ko.

REKLAMA

Iš­nuo­mo­ja­mą už prie­žiū­rą Krei­va­kiš­kio dva­re­lį ji prieš pu­sant­rų me­tų su­ra­do skel­bi­mų skil­ty­je in­ter­ne­te, ieš­ko­da­ma kai­mo so­dy­bos, kur ga­lė­tų įsi­kur­ti su veis­ly­nu.

Gy­vū­nus glo­bo­ja nuo vai­kys­tės

Il­ma pa­mes­ti­nu­kus glo­bo­ja nuo vai­kys­tės. Tė­vai leis­da­vo par­si­ves­ti be­na­mį šu­ne­lį ar ka­tę ir lai­ky­ti, kol jam su­ras na­mus. Įkur­di­nu­si vie­ną gy­vū­nė­lį, mer­gai­tė tuoj su­si­ras­da­vo ki­tą glo­bo­ti­nį ir is­to­ri­ja kar­to­da­vo­si. Nė ne­skai­čiuo­ja, kiek be­na­mių iš­gel­bė­jo ir ra­do jiems šei­mi­nin­kus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ėmiau do­mė­tis šu­nų psi­cho­lo­gi­ja, dre­sū­ra. Nuo penk­tos kla­sės pra­dė­jau dre­suo­ti iš gat­vės par­si­ves­tus šu­nis. Pa­mo­ky­ti au­gin­ti­nius pa­pra­šy­da­vo ir drau­gai. O sva­jo­nė bu­vo – vo­kie­čių avi­ga­nis“, – pa­sa­ko­ja Il­ma.

REKLAMA

Pir­mo­ji – Dži­ka

Aš­tuo­nio­lik­to­jo gim­ta­die­nio pro­ga mer­gi­na pa­do­va­no­jo sau pir­mą­jį tik­rai „sa­vo“ šu­nį – kil­min­gą vo­kie­čių avi­ga­nę Dži­ką, gi­mu­sią tą pa­čią die­ną, kaip ir šei­mi­nin­kė. Ka­lai­tė ta­po jos ge­ra drau­ge. Il­ma ir į ka­vi­nes įsi­pra­šy­da­vo kar­tu su au­gin­ti­ne, ir kon­cer­to klau­sė­si, o kar­tą, jau stu­di­juo­da­ma, ne­tu­rė­jo kur pa­lik­ti Dži­kos ir at­si­ve­dė į au­di­to­ri­ją. Ke­tur­ko­jė „stu­den­tė“ ra­miau­siai iš­bu­vo po sta­lu vi­są pa­skai­tą.

REKLAMA

Avi­ga­nė nuo šei­mi­nin­kės ne­si­sky­rė ir glo­bė­jiš­ku cha­rak­te­riu.

„Dži­ka bu­vo vi­sų ma­žy­lių mo­ti­na: pa­si­ruo­šu­si glo­bo­ti ir rū­pin­tis ne tik ma­žais šu­niu­kais, bet ir ka­čiu­kais, net triu­šiu­kais. Nes­var­bu, kad tuo me­tu ne­tu­rė­da­vo jau­nik­lių. Kar­tą man at­ne­šė kaž­kie­no iš­mes­tą į del­ną tel­pan­tį ka­čiu­ką. Dži­ka jį tuoj pat „įsi­vai­ki­no“. Ir su ja bend­rau­da­mas ka­čiu­kas išau­go vi­sai ne ka­ti­niš­kas – pe­rė­mė šu­nų bend­ra­vi­mo ma­nie­ras, net uo­de­gą viz­gin­da­vo, kaip šuo“, – pri­si­mi­nė I. And­ro­nen­ko.

REKLAMA
REKLAMA

Lie­tu­vo­je ėmus or­ga­ni­zuo­tis gy­vū­nų glo­bė­jams, dip­lo­muo­ta kom­piu­te­rių spe­cia­lis­tė Il­ma ta­po vie­na iš drau­gi­jos „Pi­fas“ ini­cia­to­rių, pir­mo­jo šios drau­gi­jos in­ter­ne­ti­nio pus­la­pio kū­rė­ja.

Vė­liau I. And­ro­nen­ko bu­vo su­stab­džiu­si glo­bė­jiš­ką veik­lą, rū­pi­no­si tik sa­vo vo­kie­čių avi­ga­nių veis­ly­nu. Prieš ku­rį lai­ką vėl ta­po glo­bė­ja.

„Ne­ga­liu ki­taip – gai­la gy­vū­nų, ku­rie vi­siš­kai pri­klau­so nuo žmo­nių“, – sa­ko Il­ma.

Apie ke­tur­ko­jų glo­bos pro­ble­mas ji kal­bė­jo ir su Pak­ruo­jy­je vy­ku­sio pa­sau­li­nės gy­vū­nų die­nos mi­nė­ji­mo da­ly­viais. Ja­me su sa­vo has­kių veis­lės Ti­mu Il­ma de­monst­ra­vo „dry­land“ – va­žia­vi­mą dvi­ra­čiu, į ku­rį kin­ko­mi šu­nys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų