Po svarstymo tai numatančioms Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms pritarė 80 parlamentarų, prieš buvo 13, susilaikė 11.
Pataisas iniciavęs socialdemokratas Audrius Radvilavičius teigė, kad siekis stiprinti nevyriausybinių organizacijų sektorių atimant galimybę remti švietimo įstaigas ir religines bendruomenes yra ydingas. Jo teigimu, po pakeitimų sumažėjo apskritai paramą skiriančių gyventojų, be to, taip priešinamos bendruomenės.
„Aš pasisakau už stiprų nevyriausybinį sektorių. Tačiau jis neturi būti stiprinamas kitų visuomeniškai gyvybiškai svarbių sričių sąskaita ir dirbtinai priešinant bendruomenes“, – Seimo posėdyje teigė A. Radvilavičius pabrėžęs, kad gyventojai turi turėti teisę pasirinkti patys, kam skirti paramą.
Tuo metu konservatorė Gintarė Skaistė siūlė palikti bent jau keleriems metams galioti dabartinę tvarką. Ji pabrėžė, kad įstatymas buvo pakeistas, kad būtų remiamas nevyriausybinis sektorius, kuris negauna valstybinio finansavimo.
„Iš tiesų apsisprendimas yra pakankamai sudėtingas, nes, matyt, į daug ką kreipėsi ir nevyriausybinės organizacijos, kreipėsi ir mokyklos, kreipėsi ir religinės bendruomenės. Bet, man atrodo, šitame svarstyme svarbiausia turbūt nenorėti patikti visiems iš eilės, bet matyti vaizdą sistemiškai“, – teigė buvusi finansų ministrė G. Skaistė.
„Nevyriausybinis sektorius gyvena iš būtent iš tokios paramos, surenkamos per 1,2 proc., iš ko jie gali mokėti atlyginimus, iš ko jie gali išlaikyti savo biurus. (...) Būtent nevyriausybiniam sektoriui ši parama yra gyvybiškai svarbi“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, nuo šių metų sausio gyventojai nebegali skirti iki 1,2 proc. GPM valstybinėms ir savivaldybių mokykloms, religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams.
Nuo 2025-ųjų šią paramą gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos ir profesinės sąjungos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
