Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Įsigaliojus naujoms sugriežtintoms COVID-19 valdymo priemonėms kai kurie gyventojai teigia nesuprantantys, kodėl Europos Sąjungos šalyse taikomos skirtingos taisyklės nei Lietuvoje. Anot jų, trūksta paaiškinimo, kuomet šalyje galima naudotis europiniu pažymėjimu, o kada geriausia rodyti galimybių pasą. Ekspertai atsako, į ką būtina atkreipti dėmesį.

Įsigaliojus naujoms sugriežtintoms COVID-19 valdymo priemonėms kai kurie gyventojai teigia nesuprantantys, kodėl Europos Sąjungos šalyse taikomos skirtingos taisyklės nei Lietuvoje. Anot jų, trūksta paaiškinimo, kuomet šalyje galima naudotis europiniu pažymėjimu, o kada geriausia rodyti galimybių pasą. Ekspertai atsako, į ką būtina atkreipti dėmesį.

REKLAMA

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Daiva, kuri teigia nesuprantanti, kodėl daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių veikia europinis skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas pasiskiepijus dviem dozėmis, tačiau Lietuvoje – ne.

„Lietuva nėra ES šalis? Ne tik Lietuvoje gyvenantys, bet ir parskridę iš užsienio neįleidžiami į parduotuves“, – aiškina moteris.

Registrų centro atstovė Daiva Bumblytė informuoja, kad tai yra susiję su gruodžio 28 dienos pakeitimais.

Anot jos, nors ir pagal bendrą susitarimą ES skaitmeninis COVID pažymėjimas turėtų galioti 9 mėnesius po pilno vakcinacijos kurso, kiekviena šalis gali taikyti skirtingas sąlygas pažymėjimui įsigalioti bei skirtingą galiojimo laiką.

REKLAMA

„Tačiau sulig gruodžio 28 dienos pakeitimu Vyriausybė nusprendė, kad reikia suvienodinti galimybių paso ir ES skaitmeninio pažymėjimo algoritmus. Vadinasi, jeigu iki šiol su dviem skiepais ES sertifikatas galiodavo, tai nuo 28 dienos ir europinio sertifikatui yra uždėta ta pati taisyklė kaip ir galimybių pasui – jeigu praėjo daugiau nei septyni mėnesiai po pilnos vakcinacijos be pastiprinančios dozės, jis Lietuvoje negalios. Kitose šalyse ES sertifikatas galios, bet Lietuvoje – ne, nes yra suvienodinta šių dokumentų galiojimo tvarka Lietuvoje“, – sako D. Bumblytė.

Testuojantiems siunčia svarbią žinią

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtina, kad kaip ir iki gruodžio 28 dienos, veikloms šalies viduje galioja ES skaitmeninio COVID pažymėjimo vakcinacijos ir persirgimo dalys, bet testavimo dalis negalioja.

„ES skaitmeninių COVID pažymėjimų, kuriuose vienareikšmiškai galima bus nustatyti, jog asmuo buvo vakcinuotas sustiprinančiąja vakcina (t. y. pažymėjimai su žymėjimu 3/3 Pfizer ar Moderna arba pažymėjimai su žymėjimu 2/2 Janssen) galiojimas kaip ir galimybių paso atveju bus neribojamas. ES skaitmeninio COVID pažymėjimo galiojimo patikra galės būti vykdoma verifikavimo programėle“, – informuoja ministerijos atstovai.

REKLAMA
REKLAMA

„Kaip žinoma, galimybių pasas susigeneruoja atlikus mokamą PGR tyrimą. Tuo tarpu, norint keliauti, europiniam skaitmeniniam pažymėjimui užtenka atlikti nemokamą PGR tyrimą.

Tačiau Lietuvoje naudotis pagal galimybių paso taisykles yra mokamas PGR tyrimas. Dėl to ir jei bus atliktas nemokamas PGR tyrimas norint keliauti, žmogui rodytis, kad į užsienį keliauti jis gali, tačiau Lietuvoje jis neveikia, nes yra nemokamas PGR testas“, – priduria D. Bumblytė.

SAM puslapyje skelbiama, kad ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas (vakcinacijos ir persirgimo) Lietuvoje apima visas laisves, kurias numato galimybių pasas. Šiuo pažymėjimu (visomis jo dalimis) keliautojai gali naudotis ES šalyse ir naudotis jose leidžiamomis paslaugomis (priklauso nuo šalies, į kurią keliaujama, apsisprendimo). 

„Tačiau ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas yra griežčiau reglamentuojamas, todėl gyventojams bus paprasčiau, jei Lietuvoje jie naudosis Galimybių pasu, o keliaudami naudos ES Skaitmeninį COVID pažymėjimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje ES Skaitmeninio COVID pažymėjimo testavimo dalis nesuteikia teisės naudotis paslaugomis, teikiamomis tik su galimybių pasu“, – teigiama jame.

REKLAMA
REKLAMA

Pokyčiai nuo sausio 10 dienos

Nuo šiol antikūnų testas nebetiks galimybių pasui gauti, jei jį atliks nuo COVID-19 pilnai paskiepytas žmogus, trečiadienį nusprendė Vyriausybė. Toks sprendimas argumentuojamas tuo, kad plintant omikron atmainai nežinoma, ar antikūnų buvimas yra pakankama apsauga ir kiek laiko tokia apsauga galioja.

Šiuo metu galimybių pasas išduodamas ir asmenims, kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2) kiekybinio ar pusiau kiekybinio serologinio imunologinio tyrimo atsakymą. Nuo šiol atsisakoma serologinio tyrimo kaip varianto gauti galimybių pasą, jei asmuo yra skiepytas COVID-19 vakcina. Nutarimui siūloma įsigalioti sausio 10 d. Tiesa, kartu numatomas pereinamasis laikotarpis, kad asmenis, turinčius iki šio nutarimo įsigaliojimo datos gautus teigiamus antikūnų tyrimo atsakymus, kai šis tyrimas buvo atliktas po skiepijimo COVID-19 vakcina, kontaktiniu būdu aptarnauti ar paslaugas teikti galima 60 dienų nuo tokio tyrimo atlikimo dienos.

REKLAMA
REKLAMA

„Ekspertai taryboje pristatė atliktus vakcinų efektyvumo tyrimus taip pat dėl persirgusių, tai jokių rekomendacijų dėl to nėra. Tai dėl to niekas nesikeičia, ta galimybė išliks toliau, kol gausime kažkokius papildomus mokslo duomenis. Bet dėl vakcinuotų žmonių tie įrodymai, turint omenyje omikron atmainą, yra tokie, kad realiai alternatyva čia nebe labai gali būti, nes interesas kaip tik turėtų būti, kad kuo daugiau žmonių turėtų šviežią skiepą tie, kurie neturi suformuoto šviežio imuniteto persirgimu“, – trečiadienį vykusio posėdžio metu kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. 

Pasikeitė galimybių paso išdavimo tvarka

Primename, kad nuo gruodžio 28 dienos gyventojams, kurie nuo COVID-19 skiepijosi prieš daugiau nei 7 mėnesius jis nustos galioti, taip pat galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų amžiaus, o pasiskiepiję darbuotojai privalo gauti sustiprinančiąją dozę arba reguliariai testuotis.

Galimybių pasas galioja neribotą laiką, kai asmuo:

  • yra pasiskiepijęs sustiprinančiąja Lietuvoje patvirtinta vakcina nuo COVID-19 (asmenys iki 18 metų amžiaus šiuo metu nėra skiepijami sustiprinančiąja doze);
  • yra persirgęs COVID-19 ir pasiskiepijęs pagal pilną schemą;
  • 16–18 metų amžiaus asmuo yra pasiskiepijęs pagal pilną schemą arba persirgęs ir pasiskiepijęs;

Galimybių pasas galioja ribotą laiką, kai asmuo:

REKLAMA
REKLAMA
  • yra pasiskiepijęs, tačiau ne pagal pilną schemą; yra persirgęs COVID-19 ir pasiskiepijęs, tačiau ne pagal pilną schemą;
  • yra persirgęs COVID-19, bet nepasiskiepijęs;
  • ne anksčiau nei prieš 72 val. atliko mokamą PGR tyrimą ir gavo neigiamą rezultatą.

Galimybių pasas vaikams

Taip pat nuo gruodžio 28 d. galimybių pasas tampa privalomas vaikams nuo 12 metų ir dviejų mėnesių bei 16 metų amžiaus. Galimybių pasas bus išduodamas COVID-19 persirgusiems, nuo viruso pasiskiepijusiems arba reguliariai besitestuojantiems vaikams.

Pagal pilną schemą pasiskiepijusiems arba persirgusiems virusu ir pasiskiepijusiems vieną kartą vaikams galimybių pasas išduodamas neribotą laiką. Kol kas sustiprinamoji dozė vaikams nėra skiriama.

Persirgusiems vaikams galimybių pasas išduodamas tuomet, kai diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimu ar antigeno testo rezultatu, o nuo teigiamo tyrimo rezultato praėjo ne daugiau kaip 210 dienų.

Galimybių pasas vaikams taip pat suteikiamas testuojantis – ne anksčiau nei prieš 7 dienas nuo ėminio paėmimo momento atlikus PGR tyrimą, kurio rezultatas neigiamas.

Apie įsigaliojusius ribojimus plačiau skaitykite straipsnyje: Keičiama galimybių paso tvarka: tampa privalomas vaikams, darbuotojai turės skiepytis arba testuotis, daliai nebegalios

Vakseriai, petys už laisvę. Dar ir užpakalį atkiškit trečiai dozei.
Va todėl lietuviai savo valdžios ir nekenčia, kad nėra stabilumo, pamatuotų ir apgalvotų sprendimų. Kaip diena, taip naujiena.
Na kad virusas ir visos tos milijoninės naujos farmacijos buvo sukurtos darbui išsaugoti tai čia man jau aišku nuo pat pradžių, bet kad paskiepyti sau tikisi pasveikti nesirgdami tai labai klysta:) pas mane beveik visi pasiskiepyje ir beveik visi persirgo tuo covidu aš ir dar kiek žinau mano bendradarbis nepasiskiepijes ir niekados nesirgome jau nuo viruso pradžios aš ir nesiskiepysiu jokiomis tomis nesamonemis aš sveikai maitinuosi ir žalingų įpročių neturintis tikrai nesugriausiu savo stipraus organizmo vien dėl pasiskiepijusiu skaičiaus ne dėl skiepų aš tiek metų savo organizmą prisiziuriu. Aišku skiepo reikia ar ne turėtų pirmiausia įvertinti žmogaus imuninę sistemą ant kiek jin stipri ir tik tuomet skirti skiepus, bet kad jie veiktų jūs turesite skiepytis kas met ir šitas virusas kova be galo ir kol visi nepersirksite jis niekur nedings dabar visi su tais skiepais platina virusą nes jie kaip nešiotojai simptomų nejauzdami užkrečia sveikus, bet kaip sakau šitas cirkas ne be tikslo ir kažkas labai išlošia šiuo metu jei yra galimybė nepraleisk progos ir tu. Čia šitas virus nulis palyginti kas jūsų laukia dar nes viena dieną visos tos nuodingos atliekos katras IT technologijų kompanijos uzkasa i žemę pradės nuodyti jūsų vienintelį likusį geriama vandenį giliai po žeme. Jo technologijos gerai bet greitai nebeliks sveiko žmogaus ir tie skiepai jūsų neišgelbės.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų