Gynybos ekspertai: reikia suprasti su kokiais kaimynais gyvename

Lietuvos saugumas ir gebėjimas apginti šalį – svarbiausias valstybės interesas jau bent penketą metų, tiek, kiek laiko praėjo nuo Krymo okupacijos ir konflikto Donbase, kurie pabudino mus iš letargo miego. Mes, pasak ekspertų, išties stengiamės daryti viską, kad būtume pasiruošę atremti net ir pačius nemaloniausius siurprizus, nors gynybos finansavimą šiais metais Seimas ir sumažino.

Visgi svarbiausia, pasak gynybos ekspertų, yra ne finansavimas, o noras ir pasiryžimas gintis. Nes tik jei norime gintis, mums gintis padės ir kiti. 

Svarbiausia vienybė

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad mūsų saugumo garantijos priklauso nuo dviejų faktorių. Vienas jų – vidinis supratimas, kad tik mes patys esame geriausias savo saugumo garantas. Tai tiesiogiai susiję su mūsų požiūriu į gynybos politiką, finansavimą, visuotinės gynybos principus. 

„Tai gali atrodyti akivaizdu, bet iki Rusijos agresijos Ukrainoje, tai nebuvo taip akivaizdu. Tik ta išorinė grėsmė, faktorius, mus paskatino atsigręžti ir atidžiau vykdyti pasiruošimą. Tai ir šauktinių grąžinimas ir visi su tuo susiję mūsų vidaus gynybos klausimai. Labai svarbu labai išlaikyti tai ateityje. Kitas dalykas, ir tai išorinis faktorius, mums kaip mažai valstybei labai svarbu tarptautiniai saugumo formatai, susitarimai, organizacijos. NATO yra mūsų pagrindinis išorinis saugumo garantas ir šioje srityje tarptautinėje plotmėje vyksta svarbūs pokyčiai. Tie pokyčiai truputį kelia nerimą, nes didžiosios valstybės grįžta į saviizoliacijos politiką. Aš kalbu apie JAV ir Didžiosios Britanijos situaciją. Šiuo atveju bendra retorika NATO atžvilgiu, ypač JAV ir Prancūzijos prezidentų arba pagrasinimai iš Turkijos pusės, kelia nerimą dėl NATO, kaip saugumo organizacijos pajėgumų“, – svarstė politologas. 

Anot jo, didysis Lietuvos iššūkis yra išlaikyti NATO vienybę. Tai svarbu mums, kaip mažai valstybei. Taip pat, pasak eksperto, verta pasvarstyti apie dvišales strategijas, kaip pajėgumų stiprinimas su Lenkija, susitarimų stiprinimas su JAV, didesnis gynybinė integracija su Baltijos valstybėmis.

REKLAMA

Taigi, žiūrint į ateitį tai yra du svarbūs pastebėjimai: vidinis susikoncentravimas ir dėmesys gynybos politikai ir supratimas, kokiame besikeičiančiame pasaulyje mes gyvename ir kaip keičiasi tarptautinės taisyklės. Anot jo, Turkijos elgesys su Baltijos šalimis kelia nerimą, nes tai grasina NATO vienybei. 

„Turkija svarsto apie savo saugumo ir gynybos iššūkius ir deja tam yra panaudojamos tokios derybinės pozicijos. Visgi aš manau, kad mūsų susitarimai galios. Agresyvi derybinė strategija šiek tiek kelia nerimą, bet tai ne pirmas atvejis, kai partneriai mėgina vienas kitą paspausti“, – sakė N. Maliukevičius. 

Pasak politologo, svarstant apie Baltarusijos ir Rusijos galimą politinį susijungimą, nereikėtų pamiršti, kad karinis susiliejimas jau yra įvykęs.

„Karinė integracija yra iš principo įvykusi ir mes jau turime suprasti, kad karine prasme mūsų vakarinė siena yra jungtinės valstybės, Rusijos linija.

Reikia, atitinkamai, ir dėl mūsų gynybinių pajėgumų. Reikia suprasti, kokiame regione ir su kokiais kaimynais gyvename. Karinė sąjunga yra įvykusi, ją nelabai keičia greičiau ar lėčiau vykstanti politinė integracija“, – sakė politologas. 

Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas sako, kad Lietuvos saugumo garantijos tik stiprės.

„Mes matome aiškų JAV įsipareigojimą praktinėje dimensijoje stiprinti Europos ir Baltijos šalių, saugumą. Yra pasiryžimas čia būti ir ginti. Diskusijos, kurios teigia, kad NATO buvimas Baltijos šalyse provokuoja Rusiją, yra nieko naujo, nes Rusija plačiai tai naudoja. Ji neva ginasi nuo NATO plėtros ir bazių, bet verta prisiminti, kodėl NATO, mūsų partneriai, čia atsirado. Jie čia yra, nes Rusija vykdė invaziją į Ukrainą. Ir tas vaizdavimas, kad Rusijos santykiai su NATO po 2014 metų pablogėjo.. Įdomu, kodėl taip nutiko. Neva provokavimas yra mėgstama Rusijos retorika“, – sakė karo akademijos dėstytojas. 

REKLAMA

Rusijos ir Baltarusijos tandemas mums pavojingas

Pasak G. Česnako, visos pajėgos, kurios čia yra skirtos apsaugoti, savo pajėgumais niekaip negraso Rusijos teritoriniam integralumui. 

„Lietuvai šiuo metu labiausiai  reiktų oro gynybos sistemos, kovinio pasirengimo kėlimo, reikia mokėti iškart reaguoti, kautis. Mes artėjame nuo technologinio prie minkštojo komponento – pasirengimo veikti. Nuo kiekybės prie kokybės turime pereiti ir tas yra akcentuota ne vieną kartą. Vis daugiau naujos technikos pradės plaukti į Lietuvą [nusipirktos], o tai fiziškai stiprins ir leis mokytis su ja dirbti. Žinoma, labai svarbus NATO partnerių vienybė, tai, ką dabar daro Turkija, nestiprina NATO vienybės, o tos vienybės demonstravimo labai reikia“, – sakė politikos mokslų specialistas. 

Jis taip pat svarstė, kad Baltarusijos ir Rusijos politinis susijungimas Lietuvai nebūtų naudingas, nes tai keltų ir karinę grėsmę. 

„Jei vietoje Baltarusijos sienos atsirastų Rusijos siena, mūsų geopolitinė padėtis labai pablogėtų. Rusija turėtų tiesioginę sieną, būtų apsupusi Baltijos šalis. Būtų labai sudėtinga situacija, dėl gynybos ir dėl aprūpinimo. Visgi esu įsitikinęs, kad Aliaksandras Lukašenka ir baltarusių visuomenė nori išsaugoti nepriklausomybę. Reikia tikėtis, kad pavyks išlaviruoti. <..> Jei Baltarusija taptų autonomine dalimi Rusija galėtų ten dislokuoti savo karines pajėgas. Tai būtų oro, sausumos pajėgos ir jos labai apsunkintų Baltijos šalių saugumo situaciją“, – svarstė G. Česnakas. 


Rašyti komentarą...
1
123
2019-12-29 13:16:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mažiau trieskit.
Atsakyti
-12

M
Marius
2019-12-29 13:12:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Niekas nesiruošia pulti ir nedarykite iš pinigų plovyklos,ale viskas gynybai.
Atsakyti
-23

L
Lina
2019-12-29 13:48:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reikia paprasčiausiai su visais draugaut, o ne aštrint padėti!
Atsakyti
-14

SKAITYTI KOMENTARUS (46)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų