• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol lietuviai džiaugiasi vis šiltesnėmis dienomis, ekspertai primena, kad tai tik ženklas, jog artėjame prie klimato katastrofos. Orų kaita įsibėgėjo ir padarinius jusime vis stipresnius.

Kol lietuviai džiaugiasi vis šiltesnėmis dienomis, ekspertai primena, kad tai tik ženklas, jog artėjame prie klimato katastrofos. Orų kaita įsibėgėjo ir padarinius jusime vis stipresnius.

REKLAMA

Klimato stebėtojų organizacija teigia, kad 2023 m. Europoje buvo ne tik šilčiausi, bet ir rekordiški skaičiuojant klimato kaitos padarinių padarytą žalą.

Deja, teigiamų pokyčių tikėtis naivu, todėl gydytojai pasakoja, kaip lengviau prisitaikyti prie staigiai ir smarkiai pasikeičiančių oro sąlygų.

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Pavasaris šiemet lietuvius stebina nepastovumu, bet panašu, kad vasariškai šiltų dienų tik daugės. Gatvėje sutikti praeiviai sako, kad šiluma džiaugiasi, nušvitus saulei pakyla nuotaika. Tačiau dažnas pastebi, kad staigūs temperatūros pokyčiai neigiamai atsiliepia sveikatai:

„Staigiai atšilo ir naktį gerklę pradėjo skaudėt.“

„Sloga, kosulys, nu kas gali būt, daug kas gali. Daugiausiai tai ūmios tokios.“

„Nu, sutrinka kažkas, spaudimas ir taip toliau, kvėpavimas.“

„Kai buvo tas atšilimas, kur vat per Velykas, tai tikrai jautėsi, labai kažkaip energija.“

Galima įtaka sveikatai

Tokie organizmo siunčiami ženklai nėra nepagrįsti. Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja teigia, kad būtent tokie simptomai dažniausiai pasireiškia besikeičiant orams.

REKLAMA
REKLAMA

„Spaudimo gali būti svyravimai, kai kam gali spaudimas kristi, kai kam atvirkščiai, gali kilti kraujospūdis. Labai daug kam skauda galvą, labai daug kas jaučiasi tiesiog nedarbingas, jis greičiau pavargsta“, – sako Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja Natalija Šertvytienė. 

REKLAMA

Staigūs orų pokyčiai gali daryti įtaką visų sveikatai, nepriklausomai nuo amžiaus.

„Labiausiai skundžiasi vyresni žmonės. Manoma, kad ir vaikai labai reaguoja į klimato kaitą, tačiau vaikai ne taip jau gali pasiskųsti“, – tikina N. Šertvytienė. 

Nors kaitri pavasario saulė daugelį džiugina, mokslininkai įspėja – klimato kaita yra įsibėgėjusi. Kiekvienais metais stebima vis ankstyvesnė pavasario pradžia, o kartu sulaukiame vis labiau alinančių karščių vasarą.

REKLAMA
REKLAMA

„Kovo mėnesio vidutinė temperatūra Lietuvoj būdavo neigiama ir tai tikrai būdavo žiemos mėnuo, kovas. Šiam amžiuj, XXI a., kovo mėnuo jau tapo pavasario mėnesiu, temperatūra yra teigiama“, – komentuoja klimatologas Dr. Justinas Klipys. 

2023 m. Europoje – rekordiniai

Mokslininkai sutaria – klimato kaitos problema yra globali. Praėjusią savaitę pristatytoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ataskaitoje teigiama, kad 2023 m. Europoje – rekordiniai ne tik dėl didelio karščio, bet ir dėl audrų bei potvynių sukeltos žalos žmonėms, lyginant ne tik su pastarųjų dešimtmečių, bet ir su tūkstantmečių klimatu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kai kurie 2023 m. įvykiai mokslo bendruomenę nustebino intesyvumu, atsiradimo greičiu, mastu ir trukme“, – teigia „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos direktorius Carlo Buontempo. 

Tokie pokyčiai, pasak mokslininkų, kasmet paveikia vis daugiau žmonių.

„Šimtai tūkstančių žmonių buvo paveikti ekstremalių klimato reiškinių 2023 m. Žemyno lygiu patirta nuostolių, kurie siekia dešimtis milijardų eurų“, – pasakoja C. Buontempo. 

REKLAMA

Tiek viso pasaulio, tiek Lietuvos klimatologai teigia tą patį – artimiausiu metu situacija gali tik prastėti.

„Kol kas nematyti jokių ženklų, kad ta klimato kaita lėtėtų. Atvirkščiai – procesai spartėja. Tikrai galim tikėtis, kad ateinantis dešimtmetis bus šiltesnis“, – sako klimatologas Klipys. 

Svarbu poilsis ir mityba

Gydytoja Natalija Šertvytienė sako, kad žmogaus organizmas prie temperatūros prisitaikyti geba, tačiau jam reikia pastovumo.

REKLAMA

„Svarbu yra, kokia yra kaita. Ir organizmas labai reaguoja į tai, kaip greitai keičiasi. Kai, pavyzdžiui, buvo šalta, buvo lietus, buvo šalčiai, ir dabar staiga yra didelė šilumos banga“, – kalba gydytoja Natalija. 

Gydytoja teigia, kad pasirūpinti savo sveikata galime atkreipdami dėmesį į numatomus temperatūros pokyčius.

„Stengtis nepervargti, planuoti savo darbą ir pakankamai, tinkamai maitintis. Tai yra, pakankamai vartoti skysčių“, – tikina N. Šertvytienė. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jei tokie paprasti patarimai negelbsti, yra ir vaistinių preparatų, kurie gali padėti ištverti pokyčius. Dėl jų verta pasitari su šeimos gydytoju.

„Daug kam tinka magnio preparatai, kai yra oro kaita, kai kam tinka valerijono mikstūra. Na, tai yra tokios lengvos, raminančios, kurios atpalaiduoja kraujagyslių tonusą“, – pasakoja gydytoja. 

Mokslininkai sutaria, kad dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų šiltėja planeta ir dėl to intensyvėja bei dažnėja ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Europa šyla dvigubai greičiau nei vidutiniškai pasaulis, o karščio bangos ateityje bus ilgesnės ir stipresnės.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje. 

tv3.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų