Trečiadienį D. Grybauskaitė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriame teigė, kad „sankcijos putino nesustabdys, kad ir kokios jos būtų“. Pasak buvusios šalies vadovės, jų reikia, bet be išimčių, kokias „matome dabar taikant SWIFT atjungimą ir paliekant nuošalyje energetikos sektorių bei jį aptarnaujančius bankus“.
„Karą sustabdyti gali tik karas, kuris jau prasidėjo. Nereikia apsimetinėti ir mėginti nuraminti savo sąžinę Ukrainai tiekiant tik ginklus ir dar pavėluotai. Už mus karą kariauja Ukrainos žmonės, jos vaikai pridenginėja mus nuo putino beprotybės.
Mantros kartojimas, kad NATO negali padėti Ukrainai jau skamba apgailėtinai ir rodo Vakarų bailumą.
Tai mato ir putinas. Nors ir mokomasi greitai, bet Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas. Jame arba dalyvauji ir kovoji su agresoriumi, arba stovėdamas ir stebėdamas, kaip jis naikina Ukrainą ir jos žmones, tampi karo nusikaltimų bendrininku. Taip. Bendrininku“, – rašė D. Grybauskaitė.
Jos teigimu, jei nesustabdysime putino Ukrainoje, kariauti teks vis vien, bet jau mūsų šalyse.
„Ukraina prašo realios pagalbos, o mes stebime TV ekranuose sprogdinamus gyvenamuosius kvartalus ir prisiekinėjame, kad „labai palaikome Ukrainą“.
Man gėda girdėti, kai NATO valstybių vadovai ir pareigūnai veblena, kad „negali veltis į konfliktą“, o Sirijoje, Libijoje, Afrikoje, Jugoslavijoje, Afganistane galėjome?
Šiandien Ukraina kovoja už savo tautos išlikimą ir Europos ramybę. Tai ar ir toliau tik stebėsime kaip naikinama nepriklausoma valstybė?
Slava Ukraini. Slava jos Didvyriams, kol kas tik jos didvyriams, nes kitų horizonte dar nesimato“, – dėstė ji.
Politologas: toks vertinimas per griežtas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Kęstutis Girnius vertindamas griežtą D. Grybauskaitės įrašą pabrėžia, kad garsiai kalbėti apie sankcijų neveiksnumą nereiktų, kadangi ir taip aišku, kad „jos per vieną dieną karo nesustabdys“.
Jo teigimu, pastarosiomis esą siekiama stipriai paveikti Rusijos ekonomiką, o jų efektyvumas bus aiškus po kelių mėnesių.
„Grybauskaitė truputį klaidingai sako, kad mes (NATO šalys – aut. past.) esame įsivėlę į kitus karo konfliktus, bet šiuo atveju klausimas, ne kur Vakarai pasiryžę kovoti, bet su kuo jie yra pasiryžę kovoti.
O jei [NATO] nutartų kištis į karą Ukrainoje, tai nutartų kovoti su antra galingiausia šalimi pasaulyje, turinčia didžiausią skaičių branduolinių ginklų, kuri pastaruoju metu duoda suprasti, kad yra pasiryžusi juos panaudoti. Todėl kištis į trečiojo pasaulio šalių konfliktus ir kovoti su Rusija yra visiškai skirtingi dalykai“, – sako K. Girnius.
Politologas atkreipia dėmesį, kad net ir neutralios Europos Sąjungos šalys siunčia letalinius ginklus. Tai, anot jo, pastarosios daro bandydamos nesukelti Rusijos aštresnių reakcijų, kurios galėtų peraugti į platesnio masto karo galimybes.
„Jie tik yra pakankamai atsargūs, nes supranta, kad rusai turi kažkokias raudonas linijas, kurių nereikia peržengti. <…> Bendrininkai nesiųstų „Javelin“, „Stinger“, todėl pats pasakymas, kad Vakarai yra bailūs ir yra karo nusikaltimų bendrininkai, yra per griežtas“, – teigia jis.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, kalbėdamas trečiadienį vizito Izraelyje metu pažymėjo, kad NATO karine prasme nesikiš į karą Ukrainoje, nes „tai būtų klaida“.
Pasiteiravus K. Grinio, kokia tikimybė, kad NATO pozicija pasikeis, jis buvo kategoriškas:„Klaidinga manyti, kad staiga Bidenas nutarė, kad Amerikos kariai nekariaus. Neabejoju, kad buvo NATO viršūnių pasitarimai, ilgos diskusijos, kurių metu buvo prieita išvada, kad negalima įsikišti. Nematau, kas pakeistų tą apskaičiavimą“.
Laurinavičius: vienintelis būdas apsiginti – padėti Ukrainai kariaujant
Priešingai nei K. Girnius, politikos analitikas Marius Laurinavičius sako, kad paskutinysis prezidentės D. Grybauskaitės įrašas tik dar kartą parodo jos politinę lyderystę ir NATO ekspertinį supratimą, kurio „trūksta tiek Lietuvoje, tiek ir Vakarų valstybėse“.
„Šiuo metu Rusiją galima sustabdyti tik mūšio lauke. Nėra jokių kitų priemonių ir jokios derybos, jokios sankcijos nesustabdys šį karą pradėjusio režimo, nes tai vestų jau į jo paties susinaikinimą“, – teigia jis.
Anot M. Laurinavičiaus, V. Putinas darys viską, kad karą laimėtų, todėl pritardamas prezidentei pabrėžia, kad paskelbtas karas yra ne tik prieš Ukrainą, bet ir visą demokratinį pasaulį.
„Todėl vienintelis būdas gintis yra apginti tą fronto liniją Ukrainoje, nes kitaip ji bus rytoj ar poryt ne vien Lietuvoje, bet ir Vakarų teritorijoje“, – priduria jis.
K. Girnio pastaboms, kad prezidentės įrašas yra klaidinantis M. Laurinavičius sako nepritariantis, o tokio vertinimo – nesuprantantis.
„Aš nelabai suprantu, ką reiškia per drąsus, kai klausimas yra ne apie Ukrainos saugumą, ne apie žūstančius žmones Ukrainoje, bet apie tai, ar mums reikės kariauti savo teritorijoje, ar mes sugebėsime sustabdyti priešą Ukrainos teritorijoje. Kaip gali būti tokios aplinkybėmis per drąsus pareiškimas?“, – klausė jis.
Politologas įsitikinęs, kad NATO dabar nepadėjus Ukrainai, ateityje teks kariauti savo valstybių ribose: „Nėra jokio kito varianto, tik sustabdyti šį priešą. <…> Jei ir teoriškai Ukrainą Rusijai pavyktų nugalėti ir pasiekti visus savo tikslus, nebūtinai kitą dieną, bet karas prieš NATO valstybes prasidės.
Šis režimas niekur nesustos, nėra tokios linijos, ties kuria jis sustotų. Jis gali būti sustabdytas“, – nurodo jis.
NATO pozicija nesikišti į karą Ukrainoje, neva siekiant išvengti baisių pasekmių, anot M. Laurinavičiaus, yra bandymas save įtikinti, kad mes čia būsime dėl to saugesni.
„Bet kuo skiriasi dabartinis ginkluotės tiekimas, kad ir nuo naikintuvų perdavimo Ukrainai, dėl kurio taip gėdingai NATO valstybės atsitraukė.
Iš esmės pasakymas, kad NATO nesikiša į šį karą, jau dabar yra melagingas. Mes jau dabar į jį kišamas ir ačiū dievui, kad kišamės, nes kitaip tas karas labai greitai ateis pas mus“, – pabrėžia ekspertas.
Ar sankcijos dar gali padėti sustabdyti karą?
Pasiteiravus K. Girnio, ar dar ES sankcijų, kurios padėtų užkirsti kelią Kremliaus agresijai, jis akcentavo, kad beveik visos efektyviausios jau panaudotos.
„Pati svarbiausia – sankcijos centriniam bankui, užšaldant jų atsargas. Skundžiasi žmonės nesuprasdami, kodėl tai nebuvo taikoma visiems Rusijos bankams, bet priežastis labai paprasta – Rusija dar tiekia dujas ES ir NATO šalims. Jei visos sąskaitos būtų užšaldytos, tuomet jie negalėtų rusams išmokėti už nuostolius, o Rusija sustabdyti dujų ir naftos tiekimą. Tai būtų labai nereikalingas didelis smūgis Vakarų Europos gyventojams“, – kalbėjo jis.
Tačiau M. Laurinavičiaus vertinimu, sankcijos nepakankamos.
„Premjerė viešai pareiškė, kad šiuo metu net nėra svarstoma galimybė nutraukti dujų pirkimą iš Rusijos. Lietuvos geležinkeliai ir toliau veža sankcionuotų asmenų produkciją, o Kauno meras net nebando nutraukti santykių savo verslo su Rusija. Daugybė tokių pavyzdžių yra“, – apie kalbėjo jis.
Anot jo, susidaro „šizofreniškas vaizdas, kai viena ranka remiame Ukraina morališkai, bet kitą ranka remdami mes nesuprantame, kad čia yra ir apie mus pačius“.
„Rėmimas moraliai dažnai niekaip nesitransformuoja į tikrai rimtus sprendimus, kurie mums patiems gali brangiai kainuoti. Morališkas palaikymas nesitransformuoja į sprendimus, kurie yra daromi“, – akcentuoja jis.
„Karo paskelbimas Europai“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ankstų ketvirtadienio rytą paskelbė karinę operaciją Ukrainoje jos separatistams padėti ir provakarietiškai savo kaimynei „demilitarizuoti ir denacifikuoti“. Ukrainoje paskelbta karo padėtis. Rusijos pajėgos įsiveržė toli į Ukrainos teritoriją, kruvini mūšiai pasiekė Kijevo pakraščius. Iš Ukrainos jau pabėgo apie milijoną žmonių.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, nepaisančiam Vakarų perspėjimų, anksti ketvirtadienį pradėjus didelio masto oro puolimą ir sausumos invaziją į Ukrainą, karo veiksmai greit pareikalavo civilių gyvybių, užimtas Chersono miestas, stipriai bombarduojamas Charkovas.
Nufilmavo Rusijos kariuomenės išpuolius prieš civilius:
3954391
Pasak Ukrainos prezidento Vologymyro Zelenskio, tarp Rusijos ir likusios pasaulio dalies atsirado „nauja geležinė uždanga“ kaip Šaltojo karo metais. Nors JAV paskelbė griežtų sankcijų Rusijos elitui ir bankams, Vašingtonas pabrėžė, kad amerikiečių kariai nevyks kovoti Ukrainoje.
NATO paskelbė aktyvuojanti sąjungininkių gynybos planus, Rusijai ketvirtadienį pradėjus puolimą prieš Aljansui nepriklausančią Ukrainą. Tačiau NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainą. Visgi daugybė šalių siunčia ginklus Ukrainai, net tie, kurie žadėjo nesiųsti, tarkime Vokietija, Švedija.
