Alytuje daugiabučių namų renovacija vyksta vėžlio žingsniu. Ne sparčiau pastatai atnaujinami ir kitur Lietuvoje. O puikus ir sektinas namų modernizavimo pavyzdys mūsų miestui kone pašonėje – kurorto statusą turintis kaimyninės Lenkijos miestas Augustavas.
Gyventojai pretenzijų nereiškia
Nuo 1998 metų sausio 1 dienos kaimyninėje Lenkijoje buvo pakeisti energetikos teisės aktai. Nuo tada iš valstybės biudžeto nebuvo skiriamos dotacijos daugiabučiams pastatams teikiamai šilumos energijai kompensuoti.
„Gyventojai privalėjo mokėti visą tiekiamos energijos kainą. Buvo geras sukrėtimas, bijojome, išsigandome, bet būdami kolegos su dabartiniu namų administravimo kooperatyvo pirmininku Zdzislawu Szorcu tai priėmėme kaip iššūkį. Ėmėmės veiksmų šilumos energijos suvartojamam kiekiui mažinti. Reikėjo atsisakyti senų ir pereiti prie naujų šilumos mazgų, sumontuoti termostatinius vožtuvus, butuose įrengti daliklius prie radiatorių, nes kiekvienas šeimininkas nori skirtingos šilumos. Norėjosi apšiltinti pastatų sienas, stogų konstrukcijas, pakeisti duris ir langus“, – vardija darbus Augustavo miesto burmistras Kazimierzas Kožuchowskis, iki įsitraukdamas į aktyvią politiką vadovavęs administracinei įmonei.
Namų renovacijos darbams Europos Sąjungos paramos lėšos bei nacionaliniai kreditai Lenkijoje yra teikiami, bet Augustavo kooperatyvas viską atlieka už savus pinigus, surinktus iš gyventojų ir laisvų patalpų nuomos mokesčio. Namų administravimo kooperatyvas, apimantis 120 daugiabučių, nėra paėmęs nė vienos banko paskolos, nes apsisprendęs nesiskolinti. Gyventojai moka kaupiamąjį mokestį, kuris dabar yra 0,81 zloto (apie 0,7 lito) už kv. metrą.
Atliekant šiluminį modernizavimą nuimamos ir utilizuojamos putplasčio plokštės, sutvirtinamos sienų konstrukcijos nuėmus asbestą, keičiamos laiptinių durys į plastikines, vadinamąsias šiltas, rūsių langeliai, laiptinių langai, metalinė apdaila, remontuojami balkonai, iš naujo perklojamos jų grindys, keičiamas grindinys aplink pastatus.
Augustavo miesto burmistro pastebėjimu, atlikti šiluminio modernizavimo darbai teigiamai atsiliepia ne tik suvartojamos šilumos energijos kiekiui, bet ir miesto estetikai.
Kooperatyvo pirmininkas Z.Szorcas noriai dalijasi sukaupta patirtimi, vedžioja iš kiemo į kiemą. „Iš 120 turimų daugiabučių beveik pusė visiškai renovuota, kiti namai – iš dalies, bet būtinai pirmiausia apšiltinamos pastatų galinės sienos. Butų savininkai mums nereiškia pretenzijų, kodėl tą ar kitą namą ėmėmės modernizuoti pirmiau. Mumis pasitiki, žino, kad pirmiausia rūpinamės tais pastatais, kurie seniausi ir kiauriausi. Nesulaukėme priekaištų ir dėl to, kad teko padidinti įmokas į modernizavimo fondą“, – teigia kooperatyvo vadovas.
Butuose – individuali apskaita
Pirmo aukšto gyventoja pensininkė Maria Gedo tikina, kad po renovacijos jos bute tapo daug šilčiau ir tyliau. Negirdėti triukšmo nei iš lauko, nei iš laiptinės. Maria pati reguliuoja šilumą savo bute. Ji kiekvieną mėnesį apskritus metus už savo 61 kv. metro butą skaičiuojant lietuviškais pinigais moka 285 litus. Į šią sumą įeina ne tik mokestis už šildymą, bet ir kaupimo bei karšto vandens cirkuliacijos mokesčiai.
„Aš labai patenkinta Augustavo burmistro Kazimierzo Kožuchowskio ir kooperatyvo vadovo Zdzislawo Szorco pozicija mūsų, daugiabučių namų gyventojų, atžvilgiu. Šie vadovai galvoja ir apie ateitį, ir apie kiekvieną iš mūsų. Man patinka pačiai reguliuoti šilumą savo bute. Aš net sutaupau. Štai pernai metų pabaigoje perskaičiavus mano sumokėtos sumos ir suvartotos šilumos santykį man grįžo per 500 zlotų (apie 400 litų)“, – moteris noriai dalijosi efektyvaus šilumos suvartojimo patirtimi.
Kaip priversti lietuvius aktyviau dalyvauti daugiabučių namų renovacijos procese, taupyti šilumos energiją?
„Prieš keletą metų teko dalyvauti energetikos konferencijoje Vilniuje. Tada nustebau išgirdęs, kad visoje Lietuvoje daugiabučių atnaujinta mažiau negu viename Augustave. Jums reikia radikalių pasikeitimų, kitaip siekti ekonomikos beprasmiška. Būtina panaikinti kompensavimo už šildymą sistemą, o sunkiai besiverčiančioms šeimoms paremti ieškoti kitų būdų. Šiandien pasivaikščiojote po miestą – ar matėte nors vieną atidarytą langą ar praviras laiptinės duris? Jei pro tuos namus būtumėte praėję iki 1998-ųjų, būtumėte visko regėję. Turėdami galimybę reguliuoti šilumą butuose žmonės jau net per daug taupo“, – žengti ryžtingą žingsnį radikalių permainų link ragino net ir žiemą spalvingo Augustavo kurorto burmistras.
Beveik 88 proc. daugiabučių būtina renovuoti
Lietuvos būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis mano, kad šis kaimynų lenkų pavyzdys mūsų šaliai šiuo metu nelabai tinka. Pagal Lietuvos įstatymus bendrija surinktas lėšas gali naudoti tik savo daugiabučio reikmėms. Kooperatyvai, kokių esama Lenkijoje, pas mus neegzistuoja.
Veiksmingos renovacijos modelį kuriančios Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininko Vytauto Turonio įsitikinimu, valstybė turėtų remti ne investicijas, skiriamas būstui atnaujinti, o paremti atsižvelgdama į buto plotą ir jau pasiektą energetinį efektyvumą. Kai remiama nuo sąmatos – visi stengėsi jas išpūsti: daugiabučio modernizavimas, kuris gali kainuoti 800 tūkst. litų, atsiėjo vos ne dvigubai brangiau. Turėtume vertinti rezultatą, o ne išleistų pinigų kiekį.
V.Turonio manymu, Lietuvoje renovacija vyks, kai bus: privalomas lėšų kaupimas, valstybės parama ir sankcijos: „Kaupimas privalomas visiems be išimčių. Siūlomas kaupimo mokestis – 50 centų už kvadratinį metrą kas mėnesį. Valstybės parama gyventojams privaloma ir fiksuotina plotui, o ne procentui nuo sąmatos.
Ji išmokama po renovacijos. Nuo 2017 metų sausio 1 dienos būtina panaikinti lengvatas šildymui ir kompensacijas už šildymą. Tada socialinių būstų gyventojai balsuos už renovaciją.“
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, juose gyvena maždaug 70 proc. šalies gyventojų. Beveik 88 proc. daugiabučių būtina renovuoti, nes jie seni ir energetiškai neefektyvūs.
Augustavo daugiabučių renovacijos statistika
Per metus Augustavo namų administravimo kooperatyvas gali renovuoti iki dešimt daugiabučių, nes surenka apie 2 mln. zlotų (1,66 mln. litų). Kas mėnesį gyventojai moka įmokas į šiluminio modernizavimo fondą, dabar po 0,81 zloto (apie 70 centų) už kv. metrą naudingojo ploto.
Vieno kv. metro apšiltinimo kaina – 120 zlotų (apie 98 litai).
Turintis 1 tūkst. 206,5 kv. metro plotą gyvenamasis namas prieš renovaciją šilumos kasmet sunaudodavo beveik 163 tūkst. kWh, ir tai kainavo per 33 tūkst. zlotų (apie 27 tūkst. litų). Dabar šilumos suvartojimas sumažėjo 44 tūkst. kWh, o mokestis per metus – iki 12 tūkst. zlotų (9,5 tūkst. litų). Sąskaitos butų savininkams sumažėjo beveik trečdaliu.
Aldona KUDZIENĖ
