• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti rytinis NATO flangas, didinamos išlaidos gynybai. Tačiau iki šiol nėra aiški Ukrainos ateitis Europos Sąjungoje, oro erdvės uždarymo galimybės ir tolesnių sankcijų Rusijai apimtis. Prezidentas Gitanas Nausėda paragino imtis daugiau priemonių ir izoliuoti šalį agresorę bei jos sąjungininkę Baltarusiją „visuose sektoriuose ir visose tarptautinėse organizacijose“.

Kremliaus režimo paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti rytinis NATO flangas, didinamos išlaidos gynybai. Tačiau iki šiol nėra aiški Ukrainos ateitis Europos Sąjungoje, oro erdvės uždarymo galimybės ir tolesnių sankcijų Rusijai apimtis. Prezidentas Gitanas Nausėda paragino imtis daugiau priemonių ir izoliuoti šalį agresorę bei jos sąjungininkę Baltarusiją „visuose sektoriuose ir visose tarptautinėse organizacijose“.

REKLAMA

Pirmadienį aptarti rytinio NATO flango stiprinio, Ukrainos ateities ES ir tolesnių sankcijų Rusijai klausimus G. Nausėda susitiko su Nyderlandų premjeru Marku Rutte.

„Sutarėme, kad NATO privalo stiprinti rytinį flangą, o ES valstybės – didinti gynybos biudžetus tam, kad būtume pasiryžę atremti bet kokią grėsmę. Esame kartu su Nyderlandais ir jungtinėse ekspedicinėse pajėgose, norime daugiau jų įsitraukimo Lietuvoje ir Baltijos regione.

REKLAMA
REKLAMA

Aptarėme taip pat situaciją Ukrainoje, galimą konflikto sprendimo algoritmą. Pabrėžiau, kad negalime tapti biurokratinių procedūrų įkaitais ir privalome suteikti Ukrainai ES valstybės kandidatės statusą kaip įmanoma greičiau“, – pabrėžė G. Nausėda.

REKLAMA

ES nerandant sutarimo dėl Ukrainos narystės bendrijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiuo klausimu bus „ramybės drumstėjas“. Jis dar kartą pabrėžė, kad Ukrainai reikia labai aiškios žinutės dėl valstybės kandidatės statuso į ES: „Tai jokiu būdu nereiškia, kad Ukraina jau rytoj taps ES nare. Tai reikš tik ilgo kelio pradžią, kuri bus aiškiai apibrėžta ir svarbiausia, suteikianti viltį dabar kovojantiems ir aukojantiems savo gyvybes Ukrainos žmonėms, kad šio šalies ateitis yra ES šeimoje“.

REKLAMA
REKLAMA

Bendrijos lyderiai anksčiau šį mėnesį Versalyje pareiškė Ukrainai, kad jokio greito būdo šiai šaliai įstoti į bloką nėra, tačiau bendrame pareiškime teigė, jog Briuselis ir Kyjivas toliau stiprins partnerystę, siekiant palaikyti Ukrainą „einant europietišku keliu“.

Tą pirmadienį pakartojo ir Nyderlandų premjeras.

„Mūsų nuomonės išsiskiria dėl spartaus ES kandidatės statuso suteikimo Ukrainai. Tas tiesa, nebandykime to nustumti į kampą, – kalbėjo M. Rutte. – Tapimas Bendrijos nare yra ilgas ir kruopštus biurokratinis procesas, tokia realybė. Nėra jokio atskiro greito kelio.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo teigimu, šiuo metu Europos Komisija nagrinėja Ukrainos prašymą tapti nare, po to „seks kiti žingsniai“.

M. Rutte pabrėžė, kad lygiagrečiai vyksta santykių su Kyjivu stiprinimas: „Turime Asociacijos susitarimą, turime Laisvosios prekybos susitarimą“.

Valstybės vadovas su Nyderlandų premjeru aptarė ir pagalbos Ukrainai klausimus, oro gynybos sistemų poreikį ir galimybes.

REKLAMA

„Taip pat kalbėjome apie tarptautinės bendruomenės galimybės užtikrinti Ukrainoje humanitarinius koridorius ir taip išgelbėti tūkstančių civilių gyvybes ir sveikatas. Atskirai kalbėjome apie tolesnių sankcijų Rusijai griežtinimą.

Mes privalome visiškai izoliuoti šalį agresorę visose sektoriuose ir visose tarptautinėse organizacijose. Privalome atkirsti nuo SWIFT sistemos visas Rusijos ir Baltarusijos finansų institucijas, uždaryti mūsų jūrų uostus taip kaip uždarėme oro erdvę“, – sakė G. Nausėda.

REKLAMA

„[Privalome] maksimaliai greitai užtikrinti ES priklausomybę nuo Rusijos energetinių išteklių. Lietuva daug investavo į energetinį saugumą per pastaruosius dešimtmečius, todėl šiandien yra pasirengusi svariai prisidėti prie Rusijos energetinio boikoto“, – pridūrė prezidentas.

Prezidentui  raginant maksimaliai greitai užtikrinti Europos Sąjungos nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių, Nyderlandų premjeras kartoja, kad būtina tai daryti, tačiau pabrėžia, kad reikia užtikrinti ir Europos valstybių poreikius, jog nepritrūktų dujų ir naftos. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Spaudimas naftos tiekimo įmonėms nebenaudoti naftos iš Rusijos nėra protingas, nes šiuo metu vis dar esame priklausomi nuo tų energijos šaltinių. Pavyzdžiui, yra per daug naftos perdirbimo gamyklų Rytų ir Vakarų Europoje, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškos naftos ar dujų. Vokietija, Nyderlandai esame priklausomi nuo rusiškų išteklių“, – spaudos konferencijoje Vilniuje po susitikimo su G. Nausėda sakė Nyderlandų premjeras. 

REKLAMA

Jis teigė besitikintis, kad Europos Sąjungai pavyks iki metų pabaigos bent dviem trečdaliais sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių.

„Nekantrauju pasiekti šių tikslų, bet tuo pačiu metu turime užtikrinti ir garantuoti, kad energetinė nepriklausomybė būtų užtikrinama taip, kad sistemoje būtų pakankamai dujų ir naftos, tai labai svarbu Nyderlandams, Vokietijai, Prancūzijai, taip pat ir Rytų Europos šalims. Mes turime tą padaryti kuo greičiau, tačiau negalime to daryti jau rytoj“, – kalbėjo M. Rutte.

REKLAMA

Nausėda kviečia iš Rusijos besitraukiančias Nyderlandų įmones kurtis Lietuvoje

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pakvietė iš Rusijos, tęsiančios invaziją Ukrainoje, besitraukiančias Nyderlandų įmones įsikurti Lietuvoje. 

„Šiuo metu Nyderlandų įmonėms, kurios traukiasi iš Rusijos, Lietuva galėtų tapti tinkama vieta tęsti veiklą šioje Europos dalyje. Manau, Nyderlandų įmonės šį kvietimą išgirs ir juo pasinaudos“, –  po susitikimo su M. Rutte sakė G. Nausėda.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prezidento teigimu, Nyderlandai yra vienas svarbiausių, didžiausių Lietuvos ekonominių partnerių.

„Kalbėjome apie galimybes stiprinti bendradarbiavimą ekonomikos ir finansų srityje“, – sakė G. Nausėda.

Šalies teritorijoje daugėja NATO karių

Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda lankydamasis Pabradės poligone įrengtoje stovykloje pažymėjo, kad sąjungininkų pastiprinimas yra ypač svarbus, kalbama apie pagalbą kariniais laivais.

REKLAMA

 „Tai, kas vyksta Ukrainoje, yra prikaustę visų dėmesį ir tai, ko gero, ir skatina, ir akina mus daryti tuos darbus, kuriuos buvome nusimatę daryti ir taip. Pirmiausia dėl mūsų gynybinių pajėgumų stiprinimo. Kaip žinote, sprendimai jau iš esmės yra priimti dėl biudžeto išlaidų gynybai didinimo šiais metais iki 2,52 proc. BVP.

<…> Mums reikia šiandien rūpintis savo saugumu patiems“, – penktadienį kalbėjo šalies vadovas.

REKLAMA

Rūpindamiesi patys, anot jo, mes galime tikėtis ir sąjungininkų paramos, o šiandien mes matome to akivaizdžius įrodymus – JAV užsienio sekretoriaus Antony Blinkeno vizito metu buvo paskelbta, jų karių skaičius Lietuvos teritorijoje tik daugės.

„Taip pat svarbu ne kiek čia papildomai bus atsiųsta karių, bet ir  tai, kad karinės įrangos požiūriu mes susilaukiame vis daugiau paramos“, – kalbėjo prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Jis taip pat pasidžiaugė, kad Lietuva pradėjo daryti vis rimtesnius darbus stiprindami oro gynybą Lietuvoje, taip pat pažymėjo, kad su sąjungininkais kalbamasi apie karinių laisvų pastiprinimą, priešakinių pajėgumų svarbą.

„Kaip žinome, Vokietija [priėmė] sprendimą atsiųsti papildomų karinių pajėgų, taip pat Norvegijos, Nyderlandų sprendimai. Visa tai rodo, kad partneriai matydami mūsų pastangas pasirengę ir patys pastiprinti mus.

Pastiprinimas labai svarbus, kad būtų ne tik atgrasymo teorine prasme, bet kad visi puikiai matytų, kad batai padėti ant mūsų žemės ir kad mes kartu su sąjungininkais puikai suprantame ir reaguojame į kintančią saugumo situaciją“, – nurodė G. Nausėda.

Visą spaudos konferenciją žiūrėkite: 

Prezidentas teigė, kad didžioji dalis iš papildomų 400 JAV karių jau yra Lietuvoje, tačiau tai nėra baigtinis skaičius.

„Savaime suprantama, kad tai priklauso ir nuo mūsų pajėgumų, kaip mes esame pasirengę priimti. Pabradėje yra numatyta statyti 800 vietų stovyklavietę, yra ir kitose vietose numatyta statyti ir laikinas, ir nuolatines stovyklas.

<…> Mes esame pasirengę, mes skiriame tam pinigus ir mes  labai kryptingai dirbame tam, kad priimtume ne tik amerikiečių [karius], bet ir priešakinių pajėgų“,  – sakė prezidentas.

REKLAMA

Naujoms stovykloms steigti Vyriausybė skyrė 40 mln. eurų, jos bus statomos tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, o sąjungininkams dislokuojant daugiau karių Lietuvoje. 

Iš viso trijose stovyklose galės apsistoti apie 2,4 tūkst. karių – po 800 kiekvienoje iš jų.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 3 tūkst. sąjungininkų karių, daugiausia tarp jų yra amerikiečių ir tarptautiniam NATO batalionui vadovaujančių vokiečių, pastarosiomis savaitėmis taip pat padidinusių savo kontingentą Lietuvoje keliais šimtais karių. Jie dislokuoti Rukloje, Jonavos rajone.

Tęsiantis Rusijos puolimui Ukrainoje, sąjungininkų pajėgas Lietuvoje sustiprino ir papildomi kariai iš Nyderlandų, Norvegijos, Jungtinės Karalystės.

Norvegų ir olandų kariai taip pat dislokuoti NATO batalione Rukloje, britai – Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose.

Nausėda įsitikinęs, kad partijos netruks sutarti dėl išlaidų gynybai didinimo

Prezidentas teigia esąs įsitikinęs, kad partijos netruks susitarti dėl naujo krašto apsaugai skirto susitarimo ir išlaidų gynybai didinimo.

„Esu įsitikinęs, kad mūsų politinės partijos labai greitai sutars dėl to, kad saugumui turime skirti ir patys kur kas didesnį dėmesį“, – penktadienį Seime žurnalistams Pabradėje sakė valstybės vadovas, aplankęs čia dislokuotus Jungtinių Valstijų karius.

REKLAMA

G. Nausėdos teigimu, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, net ir tos partijos, kurios anksčiau kiek skeptiškai žiūrėdavo į gynybos išlaidų didinimą, dabar labai nedviprasmiškai pareiškė, jog šios išlaidos turi didėti. Prezidentas pridūrė turįs galvoje Socialdemokratų partiją.

„Dabar nematau Lietuvoje nė vienos partijos, kuri nepasisakytų už gynybos išlaidų didinimą, net ir įvertinus visus socialinius, ekonominius iššūkius, kurie iš dalies bus susiję su Ukrainos karu. Visi supranta, kad šalies nepriklausomybė prasideda ir baigiasi jos saugumu. Tik saugioje valstybėje mes galime kurti ir ekonominę gerovę“, – sakė G. Nausėda.

Zelenskis parodė šiurpią karo realybę: dalis JAV kongreso narių pradėjo ašaroti:

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos. Jis turėtų numatyti šalies įsipareigojimus šioje srityje artimiausiems ketveriems-penkeriems metams.

G. Nausėda siūlo jau kitąmet šalies gynybai skirti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Šiemet Seimui beveik 300 mln. eurų padidinus krašto apsaugos finansavimą, jis pasiekė 2,5 proc. BVP.

2018 metų rugsėjį parlamentinės partijos, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partiją, pasirašė susitarimą, kad 2030-aisiais finansavimas gynybai sieks 2,5 proc. BVP. Dokumente taip pat numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų