„Taip jau atsitiko, kad mes mažiau darėme, daugiau diskutavome, tos diskusijos, be jokios abejonės, turėjo atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje. Tikiuosi, kad tikrai turėsime ne vieną progą tuos šešėlius išnaikinti, grįžti prie normalios kalbos ir, svarbiausia, darbų, nes tikrai kalbų pakanka, svarbiausia dirbti“, – antradienį žurnalistams sakė prezidentas.
Anot jo, tarp Lietuvos ir Vokietijos dvišalių santykių krizė nebręsta.
„Tikrai nebręsta ir tikrai darysiu viską, kad nekiltų nė menkiausių abejonių, kad mūsų santykiai yra labai produktyvūs, grįsti tarpusavio pasitikėjimu. Būtent toks ir buvo pirminis dokumentas, kurį mes pasirašėme su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu – jis buvo grįstas besąlygišku pasitikėjimu, vieno sąjungininko kitu sąjungininku. Šis dokumentas, puikiai prisimenate, buvo pasirašytas iki Madrido susitikimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėda pabrėžė, kad ir „prezidentas turi būti aktyviai įsitraukęs į šitą procesą“, nes valdžios institucijų sutelktas ir bendras darbas leis pasiekti galutinį tikslą.
„Man tokių formatų yra labai daug. Turiu galimybę bendrauti su kancleriu tiek įvairiuose tarptautiniuose forumuose, tiek ir neatmetu dar šių metų pirmąjį pusmetį ne vienoje mūsų Europos Sąjungos valstybių sostinėje ir aptarti klausimus susijusius su NATO viršūnių susitikimu ir mūsų lūkesčiais. Žinoma, kad mūsų lūkesčiai yra dar ir kitų 29 valstybių lūkesčiai, bet labai tikiuosi, kad tie lūkesčiai leis pasiekti bendrą vardiklį, kuris tenkins visus“, – kalbėjo prezidentas.
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas gruodį pareiškė, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Diskusijoje Seime pasisakęs ambasadorius pabrėžė, kad viešoje erdvėje kilę debatai dėl Vokietijos įsipareigojimo Lietuvoje dislokuoti brigadą įgavo nepasitikėjimo atspalvį ir tai žeidžia Vokietiją, be to, ši diskusija yra „ardanti ir žalinga“.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Vokietijos kancleris O. Scholzas birželį Vilniuje pasirašė komunikatą, kuriuo sutarta, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vilnius siekia, kad Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
