vokietijos brigada

Pirmadienį į Vilnių atvyko Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfons Mais ir Vokietijos kariuomenės 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė, kuri bus atsakinga už Lietuvoje dislokuojamos brigados štabo formavimą. Aiškėja, kad daugiausia vokiečių karių treniruosis Rūdninkų poligone. „Žinome, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine baze.

Ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, svarstoma, kur juos apgyvendinti. Valdžia siūlo du variantus – būsto nuomą ir naujų nekilnojamojo turto objektų statybos. Tiesa, kol kas viskas apsiriboja planais ir diskusijomis, nors pirmieji brigados kariai atvyksta jau šiemet. Jie būstą turės nuomotis savarankiškai.  Pagrindinės vietos, kur apsistotų Vokietijos brigados kariai – tarnybos vietos Rūdninkuose ir Rukloje bei šių poligonų teritorijos, Vilnius ir Kaunas.

Dėl tikslių reikalavimų vokiečių brigados karinei ir civilinei infrastruktūrai Vilnius su Berlynu tikisi sutarti pavasarį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Einame link tokio Lietuvos-Vokietijos susitarimo sudarymo, mums jo norėtųsi kuo greičiau, kad tuos infrastruktūrinius darbus, dėl kurių sutarta, mes galėtume pradėti greičiau“, – šią savaitę BNS sakė ministras. „Tikiuosi, kad mes turėsime projektą jau pavasarį“, – pridūrė A. Anušauskas.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai dar pernai metų pabaigoje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų, o brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Vokietijos brigados atvykimas į Lietuvą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas kvietimas į mitingą prieš NATO karius Lietuvoje. Tarnybos teigia, kad tai gali būti provokacija, o informacinių karų ekspertas įspėja – priešiškos valstybės vis geriau naudoja technologijas, kad sukeltų sumaištį. Informacinių karų ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius sako, kad dezinformacinės atakos prieš Lietuvą nukreipiamos nuolat, tačiau ilgainiui tobulėja technologiniu aspektu.

Aptariami galimi gynybos planai Rusijos agresijos prieš Lietuvą atveju. Tačiau, šį kartą dėmesys buvo skiriamas būtent Vilniui. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog Vilnius, būdamas visai netoli sienos su Baltarusija, karo atveju galėtų tapti artimos kovos zona, o vilniečiai galėtų tikėtis dar prastesnio nei Ukrainos, scenarijaus.

Lietuva yra išsikėlusi ambiciją sukurti nacionalinę sausumos diviziją, kurioje veiktų tankų brigada, o Valstybės gynimo taryba neseniai paskelbė, kad mūsų šalis ketina pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“. Viešumoje iškart užvirė ekspertų diskusija, ar Lietuvai labiau reikia brangių tankų, ar geriau apsiginkluoti kur kas pigesniais dronais, galinčiais atakuoti tankus, bei stipriau investuoti į oro gynybą.

Atvyksiantiems Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms būstus planuojama nuomoti, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, dėl ilgalaikės nuomos bendradarbiaujama su nekilnojamojo turto (NT) vystytojais, domimasi galimybėmis vokiečiams skirti jau pradėtus plėtoti projektus. A. Anušausko vertinimu, į Lietuva atvyks „tūkstančiai“ civilių iš Vokietijos, tad „bus didžiulis tos infrastruktūros poreikis“. „Geriausias modelis yra nuoma.

Vokietijos kariuomenės generolas, kurio vadovaujama divizija stotų ginti Lietuvos, jei mus užpultų Rusija, patvirtino, kad vokiečių dienraštyje „Bild“ paskelbtas scenarijus apie Rusijos puolimą yra realistiškas. Generolas atskleidė, kad jau pavasarį brigados dydžio vokiečių karių kontingentas bus permestas į Lietuvą ir mokysis atremti Maskvos puolimą.