vokietijos brigada

Viešos diskusijos dėl Vokietijos įsipareigojimų atsiųsti į Lietuvą brigadą rodo mūsų šalies politikų nebrandumą ir daro politinę gėdą valstybei, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Manau, kad viešos diskusijos rodo mūsų politinio elito nebrandumą, – žurnalistams Seime penktadienį sakė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako rodysiantis iniciatyvą, kad bet kokie šešėliai Lietuvos ir Vokietijos dvišaliuose santykiuose, susidarę bediskutuojant viešumoje apie šios šalies brigados dislokavimą, būtų išnaikinti.  „Taip jau atsitiko, kad mes mažiau darėme, daugiau diskutavome, tos diskusijos, be jokios abejonės, turėjo atgarsį, tame tarpe ir Vokietijoje.

Vieši ginčai dėl Vokietijos brigados Lietuvoje atrodo nesolidžiai, įsitikinęs buvęs premjeras, partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, susidaro įspūdis, kad Lietuva dėl savo nesusikalbėjimų kaltina Vokietiją, o tai verčia mus atrodyti kaip „klounus“. Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. „Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją.

Lietuvos užsienio politika tapo pastebima pasaulyje, todėl ji aktyviai aptarinėjama ir šalies viduje. Užsienio politikos veiksmais paprastai siekiama padidinti valstybės saugumą, sustiprinti šalies diplomatinę ir ekonominę galią, suburti kuo daugiau sąjungininkų ir draugų. Bet Lietuvos taktika buvo kiek kitokia. Kaip straipsnyje „Apie silpnųjų stiprybę.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jam nesuvokiamas kai kurių politikų elgesys, viešoje diskusijoje keliant abejones, ar Vokietija vykdys savo įsipareigojimus dėl brigados dislokavimo. „Prisišaudėme į kojas tiek, kad šiandien jau patys nebežinome, kokioje situacijoje atsidūrėme“, – trečiadienį LRT paskelbtame interviu situaciją komentuoja prezidentas.

Aistros dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje vis dar verda. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus susitarimą dėl brigados paaiškinti, o prezidentūra atrėžė, kad siūlymas peržiūrėti šį komunikatą yra neatsakingas. Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad jei susitarime kyla neaiškumų, abi pusės turi dar kartą sėsti prie derybų stalo – tik šį kartą vyriausybiniu lygiu.

Iš Krašto apsaugos ministerijos viceministro pareigų neseniai pasitraukęs konservatorius Vilnius Semeška socialiniame tinkle paskelbė, kad Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo komunikatas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados yra paprasčiausias pranešimas spaudai, o ne dvišalis pasirašytas susitarimas.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad sprendimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje yra politinis, ir atsisako jį komentuoti. „Brigados buvimas, nebuvimas yra politikų sprendimai. Ir aš šiandien tikrai nekomentuosiu, ką politikai nuspręs, nes, kiek girdėjau, man negalima to komentuoti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė V. Rupšys, Vilniuje susitikęs su Vokietijos kariuomenės vadu Eberhardu Zornu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį paragino Lietuvos ir Vokietijos vadovus paaiškinti anksčiau šiemet pasirašytą susitarimą dėl brigados dislokavimo. Pasak jo, Vilnius ir Berlynas šiuo metu skirtingai supranta, kokia apimtimi brigada turėtų būti dislokuota Lietuvoje. „Galbūt, turbūt tie žmonės turi grįžti prie susitarimo ir pakartoti, kad Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kad yra brigada Lietuvoje, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė ministras.

Pilnas Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje priklausys nuo Vilniaus pasirengimo priimti sąjungininkų karius, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai labai smarkiai priklauso nuo Lietuvos gebėjimo pasirengti, – interviu „Delfi“ trečiadienį pareiškė prezidentas. – Manau, kad net ir pačios Vokietijos politinis procesas, pasirengimas keisis priklausomai nuo to, kokią pažangą mes darysime šia prasme.

Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonnas sako, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą. „Bet kokia idėja, kas reiškiant nepasitenkinimą Vokietija galėtų būtų paspausta ar priversta (dislokuoti brigadą), neatsiųs nei vieno papildomo vokiečių kario į Lietuvą“, – pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją sakė M. Sonnas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po vieno susitikimo su JAV delegacija suabejojo, ar šiuo metu Lietuva daro viską, kad sustiprintų savo gynybinius pajėgumus. Apie tai jis užsiminė šeštadienį vykusiame partijos tarybos posėdyje, kuriame aptarė ne tik karą Ukrainoje, saugumo padėtį regione, Vakarų nuovargį, bet ir Lietuvos pasirengimą gintis.

Lietuvai priskirtos vokiečių brigados dislokavimas mūsų šalyje vis dar yra pokiliminių ginčų objektas. Nesutarimų kyla ne tik dėl taktikos, kaip kalbėtis su vokiečiais, kurie signalizuoja, jog visa brigada dislokuota Lietuvoje nebus. Nepasitenkinimas kyla ir dėl Lietuvos kariuomenės laikysenos: politikai sako jaučiantys tam tikrą kariuomenės atstovų aroganciją arba laikyseną, „mes viską žinome geriau“ ir kalba apie rezervuotą kariuomenės požiūrį į brigados dislokavimą.

Klausimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo yra kaip vištos ir kiaušinio dilema, kai sprendžiama, ar pirma turi būti pateikti įsipareigojimai, ar infrastruktūra, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Tai lyg tango – reikia dviejų, kad pasiektumei rezultatą.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Užsienio reikalų komitetai sutarė parlamente parengti Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo metmenis. „Mes dabar, komitetas, rengsime koncepciją įstatymo, kurį būtų galima pavadinti Vokietijos brigados priėmimo Lietuvoje įstatymo projektu. Parengsime koncepciją, atiduosime vykdomajai valdžiai dėl detalių“, – trečiadienį po bendro komitetų posėdžio žurnalistams sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai turi dirbti, kad Lietuvoje būtų fiziškai dislokuota visa Vokietijos karinė brigada, o ne jos elementai, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

Penktadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vokietijos federaline užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock. Susitikimo metu ministrai aptarė stiprėjančius Lietuvos ir Vokietijos ekonominius santykius, saugumo situaciją regione bei pristatė Lietuvos pasirengimą priimti Vokietijos brigadą Lietuvoje, rašoma atsiųstame pranešime.

„Mes juk priešingai nei Ukraina neturime strateginio gylio. Todėl mums reikia pajėgų čia ir dabar. Reikia kuo daugiau pajėgumų, kad galėtume atgrasyti, o jei kas – kautis ant linijos“, – taip feisbuke rašė Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje sutarta siekti Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo Lietuvoje rotaciniais pagrindais.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje atmosfera šiuo metu piktoka. Du komitetų pirmininkai metė iššūkį Vyriausybės nariams. Vienas jų elegantiškai sudėjo giklus šią savaitę, kitas tęsia kovą, bet išgirdo netiesioginį grasinimą, jog gali netekti komiteto pirmininko pareigų. Partijos patriarchas Vytautas Landsbergis šiose kovose įžvelgia šiek tiek vaikiškų elementų. Jam atrodo, kad taip bandoma išmėginti savo galias, tik mažoje aikštėje.

Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos žodžiai apie Vokietijos kariuomenę ir merginą atsidūrė vokiečių spaudoje. Apie prezidento pasisakymą rašo vokiečių dienraštis „Frankfurter Rundschau“. Trečiadienį vakare pasirodžiusiame straipsnyje pranešama, kad „Lietuvos prezidentas Bundesverą palygino su „mergaite“ – ir tai sukėlė susierzinimą“. Bundesveras yra Vokietijos ginkluotosios pajėgos.