vokietijos brigada

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Vokietijos brigados perkėlimo į Lietuvą procesas vyksta pagal planą. „Džiaugiuosi, kad viskas kol kas vyksta taip, kaip suplanuota. Planai labai aiškūs, išdėstyti kiekvieniems metams, siekiant pabaigti visą operacinį pajėgumą sutelkti čia iki 2027 metų pabaigos“, – žurnalistams po susitikimo su Berlyno brigados „Lietuva“ elemento vadu André Hastenrathu sakė G. Nausėda.

Praėjo maždaug devyni mėnesiai nuo tada, kai Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo Lietuvai, kad čia bus nuolat dislokuota Vokietijos kovinė brigada. Nuo to laiko daugelis Bundesvero ir Bundestago narių svarstė, kiek kainuos nuolatinis maždaug 5 000 Bundesvero karių ir jų šeimų įsikūrimas.

Pirmadienį į Vilnių atvyko pirmieji Vokeitijos brigados kariai. Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermanas lietuviškai dėkojo už brigados karių priėmimą ir tikino, kad prisidėjimas prie Lietuvos gynybos reiškia ir Vokietijos saugumo užtikrinimą. „(...) Esu įsitikinęs – kartu esame stiprūs. Lietuvos laisvė yra mūsų laisvė. O Lietuvos saugumas yra mūsų saugumas“, – lietuviškai tarė C. Zimmermanas. „Labai malonu, kad pasitikote Vokietijos brigados karius.

Pirmadienį į Vilnių atvyko Vokietijos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas generolas leitenantas Alfons Mais ir Vokietijos kariuomenės 45-osios brigados „Lietuva“ štabo pirminė valdymo grupė, kuri bus atsakinga už Lietuvoje dislokuojamos brigados štabo formavimą. Aiškėja, kad daugiausia vokiečių karių treniruosis Rūdninkų poligone. „Žinome, kad Rūdninkai taps naująja Vokietijos karine baze.

Ruošiantis priimti Vokietijos brigados karius, svarstoma, kur juos apgyvendinti. Valdžia siūlo du variantus – būsto nuomą ir naujų nekilnojamojo turto objektų statybos. Tiesa, kol kas viskas apsiriboja planais ir diskusijomis, nors pirmieji brigados kariai atvyksta jau šiemet. Jie būstą turės nuomotis savarankiškai.  Pagrindinės vietos, kur apsistotų Vokietijos brigados kariai – tarnybos vietos Rūdninkuose ir Rukloje bei šių poligonų teritorijos, Vilnius ir Kaunas.

Dėl tikslių reikalavimų vokiečių brigados karinei ir civilinei infrastruktūrai Vilnius su Berlynu tikisi sutarti pavasarį, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Einame link tokio Lietuvos-Vokietijos susitarimo sudarymo, mums jo norėtųsi kuo greičiau, kad tuos infrastruktūrinius darbus, dėl kurių sutarta, mes galėtume pradėti greičiau“, – šią savaitę BNS sakė ministras. „Tikiuosi, kad mes turėsime projektą jau pavasarį“, – pridūrė A. Anušauskas.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai dar pernai metų pabaigoje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų, o brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Vokietijos brigados atvykimas į Lietuvą.

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas kvietimas į mitingą prieš NATO karius Lietuvoje. Tarnybos teigia, kad tai gali būti provokacija, o informacinių karų ekspertas įspėja – priešiškos valstybės vis geriau naudoja technologijas, kad sukeltų sumaištį. Informacinių karų ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius sako, kad dezinformacinės atakos prieš Lietuvą nukreipiamos nuolat, tačiau ilgainiui tobulėja technologiniu aspektu.

Aptariami galimi gynybos planai Rusijos agresijos prieš Lietuvą atveju. Tačiau, šį kartą dėmesys buvo skiriamas būtent Vilniui. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog Vilnius, būdamas visai netoli sienos su Baltarusija, karo atveju galėtų tapti artimos kovos zona, o vilniečiai galėtų tikėtis dar prastesnio nei Ukrainos, scenarijaus.