vokietijos brigada

Socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtas kvietimas į mitingą prieš NATO karius Lietuvoje. Tarnybos teigia, kad tai gali būti provokacija, o informacinių karų ekspertas įspėja – priešiškos valstybės vis geriau naudoja technologijas, kad sukeltų sumaištį. Informacinių karų ekspertas dr. Nerijus Maliukevičius sako, kad dezinformacinės atakos prieš Lietuvą nukreipiamos nuolat, tačiau ilgainiui tobulėja technologiniu aspektu.

Aptariami galimi gynybos planai Rusijos agresijos prieš Lietuvą atveju. Tačiau, šį kartą dėmesys buvo skiriamas būtent Vilniui. Ekspertai atkreipia dėmesį, jog Vilnius, būdamas visai netoli sienos su Baltarusija, karo atveju galėtų tapti artimos kovos zona, o vilniečiai galėtų tikėtis dar prastesnio nei Ukrainos, scenarijaus.

Lietuva yra išsikėlusi ambiciją sukurti nacionalinę sausumos diviziją, kurioje veiktų tankų brigada, o Valstybės gynimo taryba neseniai paskelbė, kad mūsų šalis ketina pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“. Viešumoje iškart užvirė ekspertų diskusija, ar Lietuvai labiau reikia brangių tankų, ar geriau apsiginkluoti kur kas pigesniais dronais, galinčiais atakuoti tankus, bei stipriau investuoti į oro gynybą.

Atvyksiantiems Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms būstus planuojama nuomoti, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, dėl ilgalaikės nuomos bendradarbiaujama su nekilnojamojo turto (NT) vystytojais, domimasi galimybėmis vokiečiams skirti jau pradėtus plėtoti projektus. A. Anušausko vertinimu, į Lietuva atvyks „tūkstančiai“ civilių iš Vokietijos, tad „bus didžiulis tos infrastruktūros poreikis“. „Geriausias modelis yra nuoma.

Vokietijos kariuomenės generolas, kurio vadovaujama divizija stotų ginti Lietuvos, jei mus užpultų Rusija, patvirtino, kad vokiečių dienraštyje „Bild“ paskelbtas scenarijus apie Rusijos puolimą yra realistiškas. Generolas atskleidė, kad jau pavasarį brigados dydžio vokiečių karių kontingentas bus permestas į Lietuvą ir mokysis atremti Maskvos puolimą.

Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas tikina, kad pirmiausia reikia pilnai apginkluoti savo kariuomenę ir rezervą, užuot planavus tankų pirkimus, vokiečių brigados įkūrimą ir kitus daug pinigų reikalaujančius projektus. Jam pritaria atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, pridurdamas, kad Lietuvai trūksta aiškios vizijos ir prioritetų. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Opozicinių demokratų lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje paspartinti Seimas galėtų priimti specialų įstatymą. „Reikalingi galbūt ir specialūs įstatymai. Įstatymas gali būti ir tiesiog konkretus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje įsteigimo (...) ir sudėlioti tam tikras ypatingas sąlygas, kad procesai būtų prioritetiniai“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Praėjus kelioms dienoms po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas kreipėsi į šalies parlamentą ir pranešė, kad Vokietija savo gynybos strategiją keičia iš esmės. Tai, kad kalbos neliko tik kalbomis, galėsime pamatyti Lietuvoje, kadangi čia nuolatiniam buvimui dislokuota vokiečių brigada yra įrodymas, kad „Zeitenwende“ iš idėjos tapo realybe.

Šią savaitę išaušo istorinė diena Lietuvai. Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų. O brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Tiesa, Lietuvos politikai akcentuoja, kad iššūkiai dar nesibaigė. Pirmiausia, brigadai įkurdinti reikės ieškoti papildomo finansavimo.

Informacija apie lietuvių vangumą ruošiantis priimti Vokietijos brigadą pateko ir į vokiečių „Der Spiegel” leidinį. Gal krašto apsaugos sistemoje yra manančių, kad jos mums nelabai reikia?  Į šį klausimą laidoje „Dienos komentaras“ atsakymo ieškojo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Saulius Skvernelis. Ar jums kažkas žinoma apie šią skandalingą istoriją? Neaišku, kiek informacija yra patikima.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad daugiau detalių apie civilinės infrastruktūros poreikį vokiečių karių šeimoms bus tuomet, kai Berlynas pateiks detalesnę informaciją, kiek jų planuoja atvykti į Lietuvą dislokuojant brigadą. „Pagrindinis klausimas, kuris reikalingas atsakyti, dėl to diskusija tebevyksta: kokia bus sudėtis žmonių, kurie atvyks, paprastai kalbant – kiek bus žmonių su šeimomis ir su vaikais, kurie norės čia atsikraustyti“, – žurnalistams Seime sakė ministrė pirmininkė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nesureikšminantis vokiečių leidinio „Der Spiegel“ paviešintos nutekintos informacijos, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius. Pasak jo, Lietuva ir Vokietija dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau. „Techniniuose susitarimuose viskas bus detalizuojama“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.

Dauguma gyventojų pritaria vokiečių brigados dislokavimui Lietuvoje, rodo Lietuvos kariuomenės antradienį paskelbta apklausa. Bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 82 proc. lietuvių pritaria nuolatiniam Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje, vokiečių karius teigiamai vertina 83 proc. apklaustųjų. 76 proc. lietuvių mano, kad vokiečių brigada prisidės prie Lietuvos gynybos stiprinimo, o daugiau nei pusė iš jų mano, kad reikšmingai.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašo planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi, anksčiau pranešė Krašto apsaugos ministerija. Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, jame numatyti karinių vienetų perkėlimo terminai, įsipareigojimai dėl karių šeimų gyvenimo sąlygų, įskaitant mokyklas ir darželius karių vaikams.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriumi pirmadienį aptarė pasirengimą brigados dislokavimui Lietuvoje, oro gynybos regione stiprinimą, paramos Ukrainai klausimus. Kaip nurodo Prezidentūra, G. Nausėda susitikime pabrėžė Lietuvos įsipareigojimą parengti reikiamą infrastruktūrą Vokietijos brigados priėmimui Lietuvoje.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė kad būtų buriama komisija, kuri koordinuos Lietuvos pasirengimą šalyje priimti Vokietijos karių brigadą. Komisiją sudarys premjerė, Vyriausybės kanclerė ir visi ministrai, išskyrus ekonomikos ir inovacijų, energetikos bei kultūros. Komisija posėdžiuose svarstys tarpinstitucinius klausimus, susijusius su Vokietijos brigados buvimu šalyje, bei inicijuos reikalingų sprendimų priėmimą.

Didžioji dalis Vokietijos brigados Lietuvoje bus dislokuota 2026-aisiais, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Mes jau žinome naujos brigados struktūrą, esame numatę konkrečias jos dislokavimo vietas. Rukloje ir Rūdninkuose esantys poligonai bus pilnai panaudoti vokiečių brigados mokymams ir treniravimuisi“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak ministro, didžioji Vokietijos brigados dalis Lietuvoje bus dislokuota jau 2026 metais.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra labai sudėtinga operacija. „Tai yra labai sudėtinga operacija perkėlimas arba Vokietijos brigados dislokavimas į Lietuvą nuolatiniam buvimui, tai labai sudėtinga operacija, kompleksinis uždavinys, apima ne tik karinių pajėgumų perkėlimą, bet taip pat ir daug kitų sričių – infrastruktūros, socialinės, švietimo, medicinos – turbūt šiandien neišeitų išvardinti“, – penktadienį žurnalistams Vilniuje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Vokietijos planas dėl brigados dislokavimo šalyje bus pradėtas viešinti kitą savaitę, tačiau Lietuva savąjį planuoja pateikti dar per kelis mėnesius. „Kitą savaitę susitinku su Vokietijos atstovais, kitą savaitę bus detalės pradėtos viešinti.

Prezidentas Gitanas Nausėda siekia, kad brigada Lietuvoje turėtų būti dislokuota iki 2026 metų, sako jo patarėja Asta Skaisgirytė.  „Turime padaryti viską, kas įmanoma, kad ta brigada atsirastų Lietuvoje kuo greičiau. Prezidentas yra iškėlęs uždavinį iki 2026 metų, manome, kad visiškai įmanoma jį įgyvendinti“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Vokietijos brigados dislokavimo plano įgyvendinimas turėtų prasidėti kitų metų pradžioje, sako Lietuvoje viešintis sąjungininkų vadas. „Šio ketvirčio pabaigoje turėsime planą. Esu įsitikinęs, kad į įgyvendinimo fazę pereisime 2024-ųjų metų pradžioje, taigi, prasidedant kitiems metams“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo Vokietijos kariuomenės vadas generolas Carstenas Breueris. „Planas, kurį užsibrėžėme, yra ambicingas.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys sako, kad Vokietija dėl nuolatinio brigados dislokavimo Lietuvoje nėra iškėlusi naujų sąlygų. „Ne, jokių sąlygų nėra iškėlusi. Dabar vyksta tas vertinimas, visų variantų paskaičiavimas, kaip galėtų dislokuoti“, – žurnalistams sekmadienį sakė V. Rupšys. „Sprendimas yra priimtas. Dabar yra specialistų rankose visi kiti darbai. Reiškia apsispręsti, kada, kiek ir kur bus dislokuota“, – pridūrė jis.

Pagal viešai skelbtą susitarimą, „Wagner“ grupuotė su savo lyderiu Jevgenijumi Prigožinu turėtų pasitraukti į Baltarusiją. O pirmadienį Vokietijos gynybos ministras pareiškė, kad Vokietija dislokuos brigadą Lietuvoje. Lietuvos pasiruošimą brigados dislokavimui ir nacionalinio saugumo ir gynybos klausimus tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptarė kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

 Į Lietuvą kitą savaitę pratyboms atvyks dalis šaliai priskirtos Vokietijos brigados karių, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Batliono dydžio vienetas su paramos elementais – maždaug tūkstantis karių – Generolo Silvestro Žukausko poligone birželio 21 – liepos 7 dienomis dalyvaus Rukloje dislokuoto brigados priešakinio valdymo elemento ir Lietuvos kariuomenės organizuojamose dvišalėse pratybose „Griffin Storm“ (liet.

Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, jog vokiečių brigada Lietuvoje bus pilnu pajėgumu, tačiau kartu pabrėžia, jog dabar kuriama infrastruktūra bet kokiu atveju neliks tuščia. Anot jos, kol dėl brigados nėra visiško aiškumo, pasigirsta įvairių samprotavimų.  „Vis dar mes čia girdime kartais tokių samprotavimų, kad yra viskas aišku, bet variantų yra įvairių. Norėtųsi, kad tų įvairių variantų nebūtų, bet Vyriausybė negali laukti kažkokio tokio, na, visiško aiškumo šimtaprocentinio.

Užsienio reikalų ministrui raginant svarstyti galimybes prašyti kitų sąjungininkų didesnio karinio buvimo kol bus dislokuota Vokietijos brigada, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad jokių „kitų susitarimų nėra“. „Mūsų susitarimas su Vokietija ir buvo, ir yra. Kitų susitarimų mes neturime“, – žurnalistams pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio sakė jis.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo mūsų šalyje jau sutarta. Tačiau ką reiškia pažadas daugiau karinio Vokietijos pajėgumo mainais už atliktus namų darbus? „Dėmesio centre“ apsilankęs Vokietijos atsargos generolas, buvęs NATO Jungtinių pajėgų vadavietės Brunsume vadas Jörg Vollmer pakomentavo dabartinę situaciją ir atsakė, ar Lietuva gali pasitikėti Vokietija.

Berlynas žada toliau tęsti NATO rytinio sparno stiprinimą, tačiau pabrėžia, kad konkrečius žingsnius dėl vokiečių brigados buvimo Lietuvoje aptars ministerijos. Tokį komentarą Vokietijos vyriausybė pateikė BNS paprašyta pakomentuoti Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, jog po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu sutarta dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje. „Federalinė vyriausybė ir toliau daug prisidės prie rytinės NATO dalies stiprinimo.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako su kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu) sutaręs dėl laipsniško vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje iki 2026-ųjų. „Sutarėme, kad tas procesas turi būti laipsniškas, kad Vokietija įsipareigoja didinti savo karinį buvimą Lietuvoje, priklausomai nuo mūsų žingsnių infrastruktūros įgyvendinimo prasme“, – BNS ketvirtadienį Berlyne po susitikimo su kancleriu sakė šalies vadovas.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pranešė, kad birželį atvyks į Lietuvą stebėti šaliai priskirtos Vokietijos brigados karinių pratybų. „(Vokietijos brigada – BNS) rengs pratybas Lietuvoje vėliau šiais metais, birželį, ir aš dalyvausiu tose pratybose“, – Lietuvos žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė J. Stoltenbergas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad susitarimas dėl vokiečių brigados Lietuvoje išlieka Vilniaus ir Berlyno „bendru prioritetu“. Taip jis kalbėjo Berlyne vykstančiame Koerber-Stiftung instituto renginyje, skirtame valstybių vadovams pristatyti ir diskutuoti apie užsienio politiką. „Mūsų bendru prioritetu išlieka mano kartu su Vokietijos kancleriu pasirašyto komunikato įgyvendinimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nesant nuolat šalyje dislokuotos Vokietijos brigados, bus sudėtinga apsaugoti tiek Lietuvą, tiek ir visą Aljansą. Taip jis kalbėjo savaitraščiui „Der Spiegel“, prieš išvykdamas į vizitą į Berlyne.  „Tai mums yra absoliutus prioritetas. Esame maža šalis, nuo rytų iki vakarų mus skiria tik 300 kilometrų. Todėl, esant pavojingai situacijai, mums reikia, kad pajėgos būtų dislokuotos Lietuvos teritorijoje.

Lietuvai ruošiant infrastruktūrą priimti Vokietijos brigadai Rūdninkų poligone rudenį prasidės statybos darbai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Kad iki 2026 metų pasirengtume priimti (brigados – BNS) vienetą, vienoje iš tų vietų, Rūdninkų poligone, jau šį rudenį planuojama pradėti paruošiamuosius statybos darbus“, – antradienį per posėdį Seime sakė A. Anušauskas.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako įžvelgiantis, kad Vokietija „galbūt netgi gailisi“ pernai sutarusi su Lietuva dėl brigados šalyje. Taip jis kalbėjo komentuodamas Lietuvoje kovą viešėjusio Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso išsakytą poziciją, kad brigados dislokavimas Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos. G. Landsbergis pabrėžia, kad pernai paskelbtas šalių vadovų komunikatas dėl brigados išlieka.

Lietuvai būtų labai naudinga, kad vokiečių brigada būtų šalies teritorijoje, tačiau privalu paruošti sąjungininkams reikalingą infrastruktūrą, sako buvęs Jungtinių Valstijų (JAV) gynybos sekretorius Markas Esperis. „Manau, kad Lietuvai tikrai būtų labai naudinga turėti vokiečių brigadą čia“, – vizito Vilniuje metu BNS sakė jis.

Lietuva labai daug laiko ir energijos išeikvoja skųsdamasi dėl Vokietijos nenoro dislokuoti šalyje visą brigadą, vietoje to, kad pati imtųsi atsakingų žingsnių gynybos ir atgrasymo stiprinimui. Pavyzdžiui, rezerve esantys kariai nėra treniruojami, trijų Baltijos šalių ginkluotė yra skirtinga, pirkimai visai nederinami, „Rail Baltica“ geležinkelis vis dar nepabaigtas, nors ši infrastruktūra yra būtina, jeigu sąjungininkai turėtų atgabenti didelius kiekius sunkiosios technikos.

Parlamentarė Dovilė Šakalienė iš opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos pastaruoju metu gana dažnai bendrauja su Vokietijos socialdemokratais ir teigia esanti priversta mažinti įtampą tarp valstybių. Pagrindinė įtampos priežastis – nepamatuotas akių draskymas, ultimatumai iš Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vokiečių pusėn dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje.

Socialdemokratų Seimo narė iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto penktadienį socialiniame tinkle kirto konservatorių lyderiui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Politikė sako, jog susidaro įspūdis, kad G. Landsbergis pats sabotuoja Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje.  „Na, tai jau peržengia ribas. Netgi konservatorių.

„Vaiduoklių brigada“ – tuo gali virsti Vokietijos ir Lietuvos susitarimas dėl vokiečių karių brigados dislokavimo mūsų šalyje. Vokiečių spauda praneša, kad Vokietijos Vyriausybė nesiųs brigados nuolatiniam buvimui į mūsų šalį. Pats gynybos ministras Lietuvoje pareiškė, kad sprendimas dėl brigados turi būti priimtas NATO lygiu, taip iš esmės atsitraukdamas nuo dar pernai dvišaliu pagrindu priimto susitarimo.

Sutarimas su Vokietija dėl brigados dislokavimo Lietuvoje išlieka, tariamasi dėl jo įgyvendinimo, sako prezidento patarėjas Kęstutis Budrys. „Prezidento ir Vokietijos gynybos ministro susitikimo metu šiandien Prezidento rūmuose buvo kalbėta apie tai, kad prezidento ir federalinio kanclerio komunikatas išlieka tiek ties savo tekstu, tiek dvasia ir mes toliau judame link jo įgyvendinimo“, – antradienį žurnalistams sakė K. Budrys.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su Vokietijos gynybos ministru Borisu Pistoriusu. Šalies vadovas susitikime teigė, kad Lietuva vertina Vokietijos indėlį į regiono saugumą ir ilgalaikį įsipareigojimą jį didinti. „Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje yra svarbi Lietuvos ir viso NATO rytinio flango saugumo dedamoji", – pranešime cituojamas Prezidentas.

Sprendimai dėl nuolatinio Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje priklauso nuo NATO pozicijos, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.  Antradienį lankydamasis Pabradėje, jis žurnalistams pabrėžė, kad brigados dislokavimui Lietuvoje yra būtina infrastruktūra, įskaitant ir karių apgyvendinimą su šeimomis. „Galų gale, tai nėra klausimas, kas ko nori, ar kas ką suteikia, o tai, ką NATO nusprendžia suteikti“, –  sakė B. Pistorius.

Sausumos, oro bei jūrų keliais į Lietuvą pratyboms atvyko apie 600 Vokietijos kariuomenės 41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados karių, atgabenta apie 240 karinės technikos vienetų, pirmadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.  Antradienį Lietuvoje prasidės bendros Vokietijos karių ir Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono pratybos „Grifono žaibas“ (angl.

Berlyno pozicija dėl brigados dislokavimo yra nukreipta į esamą situaciją, Lietuva turi investuoti į infrastruktūrą, kad galėtų priimti sąjungininkų pajėgų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai, kas šiandien yra kalbama iš Vokietijos politikų pusės, yra kalba apie dabartinę situaciją“, – pirmadienį transliuotame interviu „Verslo žinioms“ sakė šalies vadovas. Anot jo, Lietuva turi atlikti savo darbus – parengti kariams būtiną infrastruktūrą.

Regis, ginčų ir nesusipratimų dėl Vokietijos brigados Lietuvoje galo dar nesimato. Nepriklausomybės akto signataras, buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Albinas Januška ragina pažvelgti atidžiau – ar dabar mūsų akyse nevyksta tai, ko labiausiai bijome? Ar JAV pamažu neperduoda Europos gynybos pačiai Europai? Apie tai A. Januška kalbėjo TV3 žinių „Dienos komentare“. Po to, kai pasikeitė Vokietijos gynybos ministrė, pasipylė dar daugiau ginčų ir neaiškumų dė...