Ką tai reiškia Lietuvai, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Vokietijos brigados atvykimas į Lietuvą. Ką iš esmės tai keičia? Ką tai keičia ne tik mūšio lauke, bet ir mūsų supratime apie tai, kaip galėtų vykti būsimas karas?
Vokietijos brigados atvykimas, čia jau galima ne tik iš karinės perspektyvos vertinti, bet žiūrint į bendrą saugumo supratimą ir kontekstą pasakyti, kad tai yra lūžis bendrai Europoje dėl saugumo.
Tai reiškia, kad Vokietija priėmė tokį sprendimą, kada pirmą kartą po Bundesvero atkūrimo 1956 metais jie dislokuoja savo vienetus sąjunginei valstybei, skirtus NATO valstybių gynybai arba NATO erdvės gynybai. Tai yra didžiulis lūžis ir tą Rusija labai gerai supranta.
Ta brigada tai yra parodymas ir ženklas, bet už brigados turi būti kur kas didesni pajėgumai, tai visų pirma – Vokietijos ekonomika. Įprasta sakyti, kad diletantai žaidžia taktika, profesionalai – logistika. Vokiečių logistika yra labai svarbi visiems mums, visam NATO aljansui, nes jie tikrai daug gali leisti tiekti ir sau, ir dar kitiems – įrangos, ginkluotės, amunicijos. Aišku, visi mes kalbame apie gamybos atkūrimą, atnaujinimą, bet tai tikrai Vokietijai yra įmanoma.
Su Vokietijos brigada, tai yra tikrai didelis saugumo lūžis. Jeigu žiūrint grynai taktiškai, ta brigada bus čia. Mes dabar turime brigadą, kur aiškiai yra Vokietija įsipareigojusi NATO aljansui ir mums, kad iki dienos D. – tai yra dienos, kai potencialus agresorius – Rusija – galėtų peržengti mūsų sieną, jau ta brigada čia būtų. Nereikia laukti jos pastovaus dislokavimo, čia yra paskirta brigada, yra suformuota brigada 100 proc. personalu, duota visa technika ir atitinkamai yra jai skirtas uždavinys atvykti į Lietuvą bei užimti atitinkamas pozicijas nuo pat pirmos dienos.
Kad būtų dar geriau, mes tikrai čia turėsime nuolat dislokuotą brigadą. Aš tikiu dabartine Vokietijos garantija. Faktas, reakcijos laikai, pasirengimo laikai ir brigada, kuri bus čia dislokuota, bus sunkesnė. Dabar ta brigada, kuri skirta, yra trupučiuką lengvesnė, kad būtų lengviau permesti atstumą tarp Vokietijos ir Lietuvos. Čia dislokuota brigada bus sunkioji, su atitinkamomis pėstininkų kovos mašinomis, su artilerija ir visa kita įranga, kuri yra reikalinga brigados mūšiui.
Dėl Vokietijos brigados – buvo labai daug įtampų. Užsienio reikalų ministras netgi viešai ragino pagalvoti apie alternatyvą vokiečiams. Ar tos įtampos paskatino vokiečius, ar čia mes vos ne persišovėm sau kojų?
Negaliu vertinti, kas buvo politiniame lygmenyje daroma, ir aš, ko gero, ne viską žinau. Aš žinau, kad mes nuo 2016 metų su Vokietijos kariuomene bendrai turime be galo gerus santykius, tai yra jau peraugančius į integralumą.
Kitas dalykas, žiūrint pratybų kontekste, tai Vokietijos fokusas mums jau jaučiamas yra nuo pat EFP dislokavimo. Čia galiu pasakyti paprastą dalyką – dabar 25 tūkst. Vokietijos karių jau yra apdovanoti medaliais, kurie atliko misiją Lietuvoje. Tai jau 25 tūkst. karių Lietuvoje atliko savo pareigą, tai jie buvo visi atvažiavę čia kartu su mumis ginti Lietuvą.
Kalbant su karine vadovybe tikrai aiškiai matėsi noras, supratimas ir aiški idėja, NATO kolektyvinės gynybos idėja.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.
Naujoje naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ vedėjas Edmundas Jakilaitis aktualiomis temomis kalbins politikus, ekspertus, visuomenės veikėjus.
