Pasirodo, kad prieš stodami į kovą vokiečių kariai turėtų gauti Vokietijos parlamento leidimą, o tai rizikinga, mat procedūros ilgos, o ir apskritai parlamentarai nežinia kokį sprendimą priimtų. Panašios procedūros galioja ir kitiems mūsų šalyje esantiems sąjungininkų kariams.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Prieš pusantro mėnesio atvykęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Lietuvos žmonėms siuntė aiškią žinią, dėl ko čia dislokuoja vokiečių brigadą.
„Mielos lietuvės, mieli lietuviai, galite mumis pasikliauti, galite pasikliauti Vokietija“, – tikino kancleris.
Vokiečių sprendimas dislokuoti Lietuvoje 5 tūkstančių karių brigadą vertinamas kaip vienas didžiausių Lietuvos laimėjimų Rusijos grėsmės akivaizdoje. Bet dabar patys vokiečiai pradėjo aiškintis – kas bus, jeigu Lietuvą rusai iš tiesų užpuls. Ar vokiečių kariai stos į mūšį nuo pirmųjų akimirkų?
Tektų gauti parlamento palaiminimą
Vokiečių „Die welt“ savo straipsnyje rašo, kad kanclerio sprendimo dėl vokiečių brigados veiksmų nepakaks – teks gauti parlamento palaiminimą. Kitaip tariant, tuomet, kai reikės reaguoti žaibiškai, vokiečiai gali pasinerti į politinius procesus, kurie ne visada būna greiti.
„Nieko automatiško saugumo srityje niekada nebūna. Tą turime labai aiškiai suprasti“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
„Procedūros visą laiką yra. Gerai, kad vokiečiai dabar nusprendė jas trumpinti. Visose šalyse, ne tik Vokietijos atveju, yra politinis sprendimas“, – antrino NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.
Už saugumą atsakingi mūsų politikai sako, kad naivu tikėtis, jog vokiečių kariai paklustų mūsų kariuomenės vadui ar prezidentui, kaip vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui.
„Ateina diena X – ką jie darys, kur jie skambins? Tikrai neskambins į Daukanto aikštę. Skambins kancleriui, o kancleris – ten ne diktatūra – jis turi atsiklausti viso Bundestago“, – aiškino G. Jeglinskas.
Neaišku, kokį sprendimą priimtų
Politiniai sprendimai iš esmės egzistuoja dėl visų sąjungininkų. Tiesa, amerikiečiams paprasčiau, sprendimą gali greitai priimti prezidentas. Su vokiečiais sudėtingiau – kaip ir pas mus, taip ir pas juos, gali prasidėti politinės batalijos, kurios sprendimo priėmimą gaišintų.
„Visko gali būti, gyvename demokratijose, ateina įvairūs politiniai judėjimai į valdžią. Jie ateina, išeina, dalykai keičiasi“, – sakė NSGK pirmininkas.
Vokiečiai žinomi ir dėl savo noro su rusais draugauti, uždirbinėti kartu pinigus. Tad grėsmės atveju, dar klausimas, kokios sudėties Bundestagas kokį sprendimą priimtų. Dabar parlamente garsiausiai apie norą draugauti su rusais kalba AfD politikai. O jų populiarumas Vokietijoje auga.
„Tas noras draugauti yra labiau jau istorija negu realybė. Taip, yra kai kurios radikalios jėgos, kurios, sakykime taip, tuos raumenis rodo ir turi tą norą turėti draugystę su Rusija, bet dabar mes turime valdžioje politines jėgas ir asmenybes, kurios supranta, su kuo jie turi reikalą ir keičia požiūrį į Rusijos Federaciją“, – tikino L. Kasčiūnas.
Lietuva garantuota tik dėl savo karių
Šiuo metu Rūdninkuose verda intensyvūs darbai – nuo nulio statomas didžiulis karinis miestelis vokiečių kariams. Krašto apsaugos ministerija kol kas apsiriboja tik trumpu komentaru raštu:
„Vokietijos prezidentas, kancleris ir gynybos ministras stabiliai ir vienareikšmiškai išsakė Vokietijos ginkluotųjų pajėgų pasiryžimą kovoti Lietuvoje, jei būtume užpulti, demonstruoja politinę valią ginti kiekvieną NATO centimetrą, pradedant nuo Lietuvos, ir tai įrodo realiais pajėgumais bei lėšomis. Neturime abejonių, kad Vokietijos įsipareigojimas Lietuvai yra pagrįstas konkrečiais veiksmais bei ilgalaike strategine partneryste.“
Iš esmės Lietuva gali būti garantuota tik dėl savo pačių karių. Jie pavaldūs mūsų politikams. Tuo tarpu dėl sąjungininkų pagalbos mums spręs tų šalių politikai. Politikai, o ne kariškiai, taip pat sprendžia ir ar NATO reikia aktyvuoti 5-ąjį straipsnį, kuris apibrėžia pagalbą užpultai valstybei.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
