„Prisišaudėme į kojas tiek, kad šiandien jau patys nebežinome, kokioje situacijoje atsidūrėme“, – trečiadienį LRT paskelbtame interviu situaciją komentuoja prezidentas.
G. Nausėda taip pat teigė, kad diskusijos dėl brigados pradėtos per anksti, nes visų pirma reikia būti pasiruošusi priimti sąjungininkų karius.
„Šiandien dėl vienokių ar kitokių priežasčių mes pradedame kvestionuoti ne tik savo pasirengimą, bet taip pat ir mūsų sąjungininko, kurs tikrai gera valia, didele dalimi pats pademonstravo iniciatyvą prisiimti daugiau atsakomybės už mūsų saugumą, šiandien mes jau mėginame arba kai kurie politikai mėgina siųsti nepasitikėjimo ženklus, tai man yra visiškai nesuvokiama“, – pažymėjo prezidentas.
Lietuvos vadovas taip pat teigė, kad komunikatas dėl brigados buvo paskelbtas dar iki NATO viršūnių susitikimo, kuriame sutarta stiprinti rytinį flangą, ir Vokietija dar iki Madrido siuntė ženklus, kad yra pasirengusi didinti savo karinės galios buvimą Lietuvoje.
„Mano pasiūlymas yra – pažiūrėkime, ko pasiekėme, atsakykime sau į klausimą, ar šiandien Lietuva jaučiasi saugesnė nei, pavyzdžiui, gegužės mėnesį, ir aš užbėgdamas už akių galiu pasakyt, kad Lietuva jaučiasi saugesnė, Vokietijos vadovavimo elementas jau čia, planai dėl tolesnių pratybų organizavimo ir karinių pajėgų dislokavimo jau yra, viskas toliau priklauso nuo mūsų“, – kalbėjo prezidentas.
Jis taip pat ragino „mažiau diskutuoti ir kelti bangas lygioje vietoje“, o daugiau dirbti įgyvendinant planus dėl sąjungininkų kairų priėmimo, primindamas, kad namas statomas nuo pamatų, o ne stogo.
„Jei mes ir toliau garą leisime tiktai švilpdami ir visą energiją nukreipsime į švilpuką, be jokios abejonės, mūsų sąjungininkai šitokia veikla arba neveikla nusivils ir galutinis rezultatas bus prastesnis“, – sakė prezidentas.
„Mes kartais pamirštame, kad namas statomas nuo pamatų ir atsitiko taip, kad mes susiginčijome, o kaip bus pastatytas stogas, atrodys čerpės, nors dar neišliejome pamatų. Mano pasiūlymas yra – nuosekliai statykime namą, pastatykime pirmiausia patį pastatą, tada pakalbėsime, kaip jį užbaigsime“, – kalbėjo prezidentas.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) birželį Vilniuje sutarė dėl komunikato, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
Kad negalim šokt be parašiuto...
