Apie tai, kaip vyksta Lietuvos pasiruošimas priimti Vokietijos brigadą ir kokie būtų jos įgaliojimai, jeigu Lietuvai kiltų grėsmė, laidoje „Dienos komentaras“ – interviu su Gynybos štabo viršininku generolu leitenantu Remigijumi Baltrėnu.
Kaip sekasi Vokietijos brigadą perkelti į Lietuvą, nes mes girdim, kad stringa poligonų statyba?
Turbūt pradėsiu nuo to, kad šiam momentui viskas vyksta pagal planą, kuris buvo pasirašytas 2023 m. gruodžio mėn. Vokietijos 45-oji brigada „Lietuva“ turėtų įgyti pilną operacinį pajėgumą, tai reiškia, kad persikelti su visais vienetais, su visais žmonėmis iki 2027 m. pabaigos. Tai šiuo momentu, iš tikrųjų, viskas vyksta pagal planą. Tą, ką jūs matote apie infrastruktūrą, pirmo etapo statybos ir inžineriniai tinklai jau pradėti vykdyti. Dėl antro etapo yra paskelbtas konkursas, iki metų pabaigos bus aiškūs terminai ir visi kiti aspektai.
Į Lietuvą atvyks iki 2027 m.
O tai tarkime, kaip pačioje Vokietijoje sekasi surinkti tą brigadą, nes jos realiai kaip ir nebuvo, tai dabar tuos žmones reikia surinkti, sukomplektuoti ir taip toliau?
Kalbantis su Vokietijos generolais, jie turi planą susidėlioję. Iš pat pradžių plano sudarymas buvo naujiena Vokietijoje, tačiau dabar jie aiškiai identifikavo karinius vienetus, batalionus, iš kokių žemių renkasi. Yra aiškiai dedikuoti tie vienetai ir jie juos komplektuoja, aprūpina ginkluote. Reikia pabrėžti, kad kalbantis su Vokietijos kariuomenės vadovybe, jie labai aiškiai pasako, kad šita brigada Vokietijos kariuomenės mastu yra prioritetas. Tai reiškia, kad jeigu ir kažko trūktų tai brigadai, būtų surenkama, sudėliojama ir integruojama iš visos Vokietijos kariuomenės.
Šiuo metu Lietuvoje yra 500 Vokietijos karių, iš viso turėtų būt apie 5 tūkst. Tai kada jau visi kariai su visa technika ir įranga bus Lietuvoje?
Iki 2027 m. pabaigos turėtų būt apie 5 tūkst. karių ir civilių, šiek tiek bus ir civilių. Jų perkėlimas ir judėjimas bus palaipsninis. <…> Viskas po truputį juda į priekį, dėliojasi, yra numatoma, pavyzdžiui, 2026 m. intensyvesnis karinis rengimas, atvykimas iš tos pačios Vokietijos, daugiau mokymų, taip, kad to matomumo ir 45-osios brigados augimo tik daugės artėjant prie sutarto termino.
Paaiškino, koks bus pavaldumas
O, tarkime, kaip brigada veiks Lietuvoje, kaip mūsų kariuomenės sistemoje atrodys jos veiksmai?
Pradėsiu turbūt nuo to, kad 45-oji brigada bus integrali dalis NATO regioninio plano. Tai reiškia, kad pavaldumas bus Vokietijos divizijai, kuri irgi, beje, numatyta, kad atvyks į Lietuvą esant reikalui ginti. Tačiau pats integralumas ir sudėliojimas yra pagal NATO regioninį gynybos planą. Lietuvos ginkluosiuosios pajėgos irgi yra jo sudedamoji dalis, tai tas bendradarbiavimas ir sąveika jau ir dabar yra vykdoma. Šiuo metu, pavyzdžiui, priešakinė bataliono grupė yra pavaldi „Geležinio vilko“ brigadai. <…>
O kokie bus jos įgaliojimai, jeigu Lietuvai kyla grėsmė, ką ji galės realiai padaryti, ar tiesiog dėl atgrasymo?
Pirmiausia yra atgrasymas, vien pats buvimas, mokymų dažnumas, mokymų apimčių didinimas yra labai aiškus atgrasymo signalas į Rytus. Tai šituo nereikia abejoti. Tai yra vykdoma tiek pačios Vokietijos kariuomenės, tiek veikiant kartu su Lietuvos ir kitomis mūsų Aljanso narėmis. Esant indikatoriams, esant signalams išlieka nacionalinis pavaldumas, bet yra įprasta procedūra, kai 45-oji brigada, kartu su Vokietijos divizija, būtų perduodama Vyriausiajam sąjungininkų kariuomenės vadui ir jis užtikrintų Lietuvos teritorijos gynybą.
Noriu pabrėžti, kad, pirmiausia, jeigu kas nors įvyktų, Lietuvos kariuomenė būtų pirma, kuri vykdytų savo valstybės gynybą kartu su Lietuvoje jau dabar esančiais sąjungininkais. Tai čia ne tik Vokietijos brigados dalis, bet lygiai taip pat mes turime amerikiečius, turim Baltijos oro policijos misiją, taip kad viskas, kas tuo metu yra Lietuvos teritorijoje, gintų Lietuvos valstybę iš karto.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
