REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Gėjai prasibrovė į Vilniaus miesto centrą

Vilniaus savivaldybės skundas atmestas (Papildyta 15.31)

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį paskelbė galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl šį šeštadienį planuojamų seksualinių mažumų eitynių vietos. Gėjai galės žygiuoti sostinės Gedimino prospektu. Byla išnagrinėta rašytine tvarka, nerengiant viešo posėdžio.

Skundą LVAT pateikė Vilniaus valdžia, nesutinkanti su žemesnės instancijos teismo įpareigojimu leisti renginį organizuoti Gedimino prospekte, tačiau LVAT skundą atmetė.

Teismas: savivaldybė nepateikė argumentų

LVAT nutartyje nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė argumentų, įrodančių, jog renginio metu būtų sunku ar neįmanoma užtikrinti viešąją tvarką. Teismas taip pat konstatavo, kad Konstitucijoje ir Susirinkimų įstatyme įtvirtinta teisė į taikius susirinkimus „yra fundamentali demokratinėje visuomenėje, todėl ją riboti galima tik įstatymu ir tik tuo atveju, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves“.

LVAT teisėjų kolegija, sprendusi, ar nagrinėjamu atveju ribojimas būtinas demokratinėje visuomenėje, rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika. Vertindama tokio ribojimo pagrįstumą ir proporcingumą, LVAT teisėjų kolegija pabrėžė, kad demokratija nereiškia paprasčiausio daugumos požiūrio viešpatavimo.

REKLAMA
REKLAMA

Be to buvo atmesti argumentai, kad gali sutrikti valstybės institucijų darbas arba susidaryti esminiai nepatogumai dėl laikino eismo apribojimo.. „LVAT teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, jog teisės į susirinkimų laisvę ribojimas byloje vertinamu atveju nebuvo pagrįstas, nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nusprendė, kad atsakovo nurodyti argumentai negali būti pripažinti pagrįstais ir pakankamais siekiant apriboti vieną iš pagrindinių demokratinės valstybės teisių. LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog vykstant eitynėms pareiškėjo pasirinktoje vietoje bus užtikrinta tinkama asmens teisių ir visuomenės interesų pusiausvyra, o atsakovas neįrodė būtinybės nagrinėjamu atveju riboti teisę į susirinkimų laisvę, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą“, - teigiama LVAT pranešime.

REKLAMA

LVAT nurodė, kad valstybė privalo ne tik netrukdyti mažumoms ar nepopuliarių pažiūrų visuomenės grupėms organizuoti susirinkimus, bet ir yra imperatyviai įpareigota užtikrinti renginio dalyvių bei kitos visuomenės dalies saugumą. Maža to, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes LVAT teisėjų kolegija nusprendė atsakovui nustatyti konkretų terminą (iki 2013 m. liepos 25 d. 11 val. 00 min.), per kurį jis privalo suderinti su pareiškėju organizuojamų eitynių vietą.

Taigi, eitynės įvyks Gedimino prospekto pradžioje turėtų prasidėti liepos 27 dieną, šeštadienį. Jų numatoma pradžia 13 valandą. Eitynių kletina žygiuoti Lukiškių aikštės link, kur bus sakomos kalbos. Numatoma, kad renginys truks iki 16 val.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniaus valdžia siūlė eitynes rengti nuošaliau esančioje Upės gatvėje, tačiau jų organizatoriau žūtbūt brovėsi į centrinę sostinės gatvę.

Jie teigia, kad eitynės, kurios rengiamos daugelyje Vakarų šalių, svarbios siekiant atkreipti dėmesį į seksualinių mažumų diskriminavimą ir paskatinti lygybę. Šio renginio priešininkai Lietuvoje tai vadina homoseksualizmo propaganda. Pirmosios seksualinių mažumų eitynės Lietuvoje vyko 2010 metais. Tuomet Upės gatvėje vykusiame renginyje dalyvavo keli šimtai žmonių, o griežtai saugomoje teritorijoje juos pasitiko apie tūkstantis protestuotojų.

Vieni džiaugėsi, kiti pyko

Po teismo sprendimo savo triumfo neslėpė Lietuvos gėjų lygos (LGL) lyderis Vladimiras Simonko, kuris teigė, jog „pavyko įrodyti, kad Gedimino prospektas priklauso visiems" ir džiaugėsi demokratijos pergale.Todėl, naudodamasis tokia proga, kviečiu visus tolerantiškus žmones prisijungti prie mūsų eitynių. Renkamės Gedimino prospekto pradžioje, tikiuosi, visi galės dalyvauti“, – kalbėjo V. Simonko.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos tautinio jaunimo centro lyderis Julius Panka, tuo tarpu žiniasklaidai sakė raginąs nepritariančius renginiui žmones ateiti ir išreikšti savo nepritarimą. Paklaustas, kaip jis bus išreiškiamas, J. Panka tvirtino: „Yra įvairių būdų, šūkiai, švilpimas. Kartais žmonėms užtenka ir paprasčiausio žvilgsnio, kad jie susigėstų".

Pasak J., Pankos, tądien jo organizacija Dieveniškėse rengia stovyklą jaunimui, o Kaune šeimų organizacijos organizuoja vakaronę, tad vaikams esą nereiks žygiuoti į „žygiojančius iškrypėlius".

Kelia daug aistrų

Diskusija tarp eitynių šalininkų ir priešininkų trunka jau ilgokai. Žmogaus teisių gynėjo Henriko Mickevičiaus teigimu, gėjų eitynių problema išpūsta, o draudžiančiosios pusės argumentų, kodėl reikėtų neleisti jiems pasinaudoti teise į taikius susirinkimus, jis teigia iki šiol neišgirdęs. ,,Tie dalykai labai akivaizdūs – yra teisė į taikius susirinkimus, todėl kiekvienas, kiekviena asmenų grupė gali ja pasinaudoti. Institucijos, kurios kažką draudžia, turi pateikti racionalius argumentus, kodėl negalima pasinaudoti šia teise. Tokių argumentų nesigirdi“, – teigė H. Mickevičius.

REKLAMA

Ginčų metu būta ir europarlamentarų apeliacijų į prezidentę Dalią Grybauskaitę – siūlyta jai pačiai sudalyvauti numatomame gėjų parade arba bent kokia nors forma jį „pasveikinti“. Prezidentė pareiškė niekada nedalyvausianti jokiose eitynėse ir jų nesveikinsianti.

Lietuvos gėjų lyga siekia ir kuo didesnio žiniasklaidos dėmesio. Ji apskundė Žurnalistų etikos inspektorei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) sprendimą griežtai riboti vaizdo klipus, kuriais reklamuojamos seksualinių mažumų eitynės.LRT vaizdo klipą siūlo pažymėti ženklu S, reiškiančiu, kad jis skirtas tik suaugusiesiems, ir rodyti tik po 23 valandos.

Praėjusį šeštadienį Kaune vyko protestas prieš vienos lyties asmenų santuokas. Nuo miesto Rotušės aikštės pajudėję eitynių dalyviai perėjo visa Laisvės alėja ir sustojo Nepriklausomybės aikštėje. Juos pasitiko už gėjų teises pasisakanti demonstracija.

REKLAMA

Piktinamasi gėjų protegavimu

Grupė visuomeninių organizacijų atstovų dar prieš teismą išplatino pareiškimą, kuriame piktinamasi, jų nuomone, gėjams teikiamomis teismų protekcijomis ir bylos nagrinėjimu ypatingos skubos tvarka. Pareiškimą pasirašė Stefanija Veversevičienė (Lietuvos sąjūdžio taryba), Eglė Mirončikienė (Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis), Julius Panka (Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga), Kristina Paul (Vakarų Lietuvos tėvų forumas), Raimundas Kaminkas (Kauno sąjūdžio taryba), Edvardas Šalkauskas (Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjunga), Jolanta Lipkeviečienė („Šviesos kampelis“ Socialinės veiklos asociacija), Indrė Pavinkšnienė (Tėvų pedagogų sąjūdis),Regina Ševelkaitienė (Informacijos ir paramos gausiai šeimai centras),Rūta Zabieliene (Kauno Jungtinis demokratinis judėjimas).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Komentuodama teismo laikyseną E. Mirončikienė portalui balsas.lt teigė nesutinkanti su LVAT argumentais, jog tokią skubą diktuoja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir ironizavo pateikdama analogiją: „Byloje dėl Lietuvių kalbos egzaminų teismas nenagrinėjo jos skubos tvarka, motyvuodamas: „Teisingumas reikalauja, jog byla, kuri liečia daugelio žmonių interesus ir yra susijusi su jų pagrindinių teisių apsauga, būtų išnagrinėta itin atidžiai". <...> Byloje taip pat yra būtina atlikti išsamią teisinę analizę, kruopščiai ištirti šalių argumentus, gauti jų papildomas nuomones ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų klausimų, surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, išklausyti ekspertų nuomones."

REKLAMA

Taigi šaiposi E. Mirončikienė: „Darytina išvada, kad gėjų eitynės nėra pakankamos svarbos byla, neliečia daugelio asmenų interesų ir nesusijusi su pagrindinių teisių apsauga, todėl nebūtina jos labai nuodugniai nagrinėti. Todėl nebūtina atlikti išsamią teisinę analizę, kruopščiai ištirti šalių argumentus, gauti papildomas jų nuomones ir paaiškinimus dėl nagrinėjamų klausimų, surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, išklausyti ekspertų ir visuomenės atstovų nuomones (egzaminų byloje tai buvo padaryta)."

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų