Konservatorius Andrius Kubilius ir liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymų projektuose siūlo, jog Lietuvoje veiklą pradedančios aukštosios mokyklos bei užsienio universitetų filialai gautų saugumiečių pažymą, jog nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Siūloma, jog norint užsiimti studentų ugdymu teks kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą (SKVC), o šis savo ruožtu informacijos prašys iš Valstybės saugumo departamento (VSD). Departamentas turės įvertinti, ar ši veikla nekels grėsmės nacionaliniam Lietuvos saugumui.
Paklaustas, kaip vertina tokį pasiūlymą, Studijų kokybės vertinimo centro specialistas Vytautas Daujotis, teigė, jog ši procedūra, jei būtų atliekama tikrai sąžiningai, bent jau nepakenktų. Tačiau didesnę problemą jis įžvelgė kitur.
Pasak specialisto, šiuo metu žinoma, iš kur gaunami nelegalūs diplomai. Dažniausiai juos suteikia savivaldybėse neformalaus mokymo įstaigos, teikiančios švietimo paslaugas užsiregistravusios mokyklos. Jos išduoda tikrų aukštųjų mokyklų diplomus, tačiau nemini, jog studijuota buvo nelegaliame filiale. Pasak V. Daujočio, turėtų būti įmanoma, pastebėjus, jog šioje mokykloje suteiktas diplomas, anuliuoti jos veiklą visiškai. Tačiau, juristų teigimu, dabar tą padaryti sudėtinga.
Portalui „Balsas.lt“ V. Daujotis pasakojo, kad dabar nelegalios mokyklos išmoko geriau maskuotis. Tačiau reali situacija nepagerėjo.
V. Daujotis sutiko su teiginiu, kad tokios mokyklos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasak jo, jau per prieš kelerius metus nuskambėjusį skandalą paaiškėjo, jog daugelis tokių mokyklų absolventų – vidaus reikalų sistemos pareigūnai: pasieniečiai, prokurorai, jėgos struktūrų atstovai. Vidaus reikalų ministerijos tinklalapyje kurį laiką vietinės profsąjungos reklamavo tokias aukštąsias mokyklas kaip būdą greitai įgyti diplomą, kurio reikalaujama iš vidutinės grandies vidaus reikalų pareigūno. „Man atrodo net keista, kai diplomus „rankiojasi“ pareigūnai, – stebėjosi V. Daujotis.
Bėda ne tik tai, kad tokiose „garažinėse“ mokyklose vykdomos prastos kokybės studijos: galima jas pagreitinti, trumpinti, kaip pageidaujama, bet ir tai, kad nustatyta, jog dalis tokių įstaigų veikia kaip pusiau legalios įvairių žinybų priedangos organizacijos.
V. Daujočio teigimu, siūlymas VSD tikrinti veiklą pradedančių švietimo institucijų veiklą, šios problemos iš esmės neišspręstų, nes dauguma tokių įstaigų visiškai nesiruošia legalizuotis.
Tik kelios jų yra kreipęsi į Vyriausybę ar SKVC, ir tik viena Tarptautinė Baltijos Akademija legalizavosi su nejuridiniais popieriais, ramiai priimtais Vyriausybės. Tačiau tas buvo padaryta todėl, kad pačioje Vyriausybėje aktyviai veikė mokyklos legalizavimo „stūmėjai“. Po kelerių metų buvo apsižiūrėta ir mokykla vėl uždaryta.
ŠMM duomenimis, Vyriausybė yra davusi licenciją tik Lenkijos Balstogės universiteto filialo veiklai Vilniuje, tačiau nėra išdavusi leidimo veikti jokiam Rusijos ar Baltarusijos universitetui. Nepaisant to, per pastaruosius penkerius metus net 500 Lietuvos piliečių kreipėsi į SKVC, prašydami pripažinti jų Rusijos ar Baltarusijos aukštųjų mokyklų padaliniuose įgytą išsilavinimą.
