Ieva Giedraitytė

Sprogęs ekonomikos burbulas Ispanijai paliko ne tik ekonominę recesiją ir penkis milijonus bedarbių, bet ir ilgą įtariamų korupcija asmenų sąrašą. Ekonominio pakilimo laikais pinigų netrūko niekam, o ypač statybų sektoriui, lobusiam nepagrįstai didėjant nekilnojamo turto kainoms.

Būti ar nebūti dar vienai nepriklausomai valstybei Europoje? Daugelis Ispanijos regiono Katalonijos gyventojų mano kad taip. Šio regiono, turinčio apie 7 mln. gyventojų separatisinės nuotaikos nesusilaukia didelio entuziazmo nei pačioje Ispanijoje, nei Europoje, bijančioje dėl stabilumo ekonomikos krizės nualintoje šalyje bei bruzdėjimų kituose autonominiuose regionuose.

Išėjus į gatvę po Ispanijos rinktinės pergalės pasaulio futbolo čempionate, nustebino tyla. Pypseno kas antra mašina ir, kol nepriėjome pagrindinės Plaza Catalunya aikštės, nesimatė šėlstančios aistruolių minios. Čia, kaip ir Plaza Espanya, buriavosi tūkstantinės minios, griaudėjo fejerverkai, liejosi šampanas ir alus, plevėsavo Ispanijos, Katalonijos bei Barselonos futbolo klubo vėliavos.

Neseniai Barselonoje vyko tradicinė tarptautinė turizmo mugė – vienas didžiausių turizmo renginių Ispanijoje, kuriame 60 šalių ir organizacijų stenėsi pritraukti turistų bei turizmo agentūrų dėmesį. Šią parodą galima vadinti „krizine“ - teigiama, jog nepaisant nuolaidų ploto nuomai, susirinko 10 proc. Mažiau dalyvių. Kita vertus, vargu ar tai pakenkė pačiai parodai: veikiau priešingai, privertė organizatorius pagalvoti, kaip pritraukti daugiau lankytojų bei dalyvių.

Regis, europiečių  nepasitikėjimas genetiškai modifikuotais produktais (GMO) menksta - Europos Komisija nutraukė 12 metų trukusį moratoriumą  ir leido ES auginti pašarines genetiškai modifikuotas bulves, tad dabar Sąjungoje jau leidžiama sėti du GMO: kompanijos „Monsanto“ kukurūzus, jau auginamus Slovakijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje bei Lenkijoje, ir naująją kompanijos „BASF“ bulvių rūšį.

Ispanams Lietuva – kultūrinio turizmo bei krepšinio šalis, tvirtina Lietuvos turizmo informacijos centro Barselonoje direktorius, neseniai išrinktas Ispanijos lietuvių sąjungos vadovu, Raimundas Michnevičius. Dešimt metų Barselonoje gyvenantis lietuvis „Balsas.lt“ skaitytojams pasakojo apie tai, kas traukia ispanus Lietuvoje. Turizmo centras Barselonoje yra vienintelis įkurtas ne valstybės sostinėje.

Alesundas kartais vadinamas vienu gražiausiu Norvegijos miestu. Nežinia, kiek pagrįsti tokie teiginiai, tačiau reikia pripažinti – More og Romsdal apskrityje esantis nedidelis miestelis pakeri. Tada nustebina ir suerzina – saulę per kelias minutes užtemdo debesys ir praliumpa lietus. Dar po pusvalandžio jis nustoja, tik tam, kad pasipiltų po kelių gerų valandų. Oras čia neprognozuojamas net birželį.

Kiekvienas miestas turi savo žavesio. Pažįstu žmonių, įsimylėjusius Briuselį, jau kelintus metus išrenkamą nuobodžiausiu miestu. Žmones, kurie atvažiavę į Vilnių čia ir pasilieka. Pažįstu žmonių, įsimylėjusių Barseloną. Prisipažįstu, esu viena iš jų, ir bepasiduodama besibaigiančių metų melancholijai, žiūrėdama į tuštėjantį kambarį ir pilnėjantį lagaminą, susimasčiau, ką tokio suradau ir pamilau čia.

Vasarį nusirita karnavalų banga – prieš gavėnios laikotarpį šėlioja visas katalikiškas pasaulis. Lietuvoje valgome blynus ir deginame Morę. Saulėtoje Ispanijoje skamba Lotynų Amerikos ritmai, valgoma, šokama ir, be abejo, geriama. Kai paklausta, kaip švęsiu karnavalą atsakiau, jog greičiausiai mokysiuosi, vietiniai manęs nesuprato.

„Bienvenida a Tijuana, bienvenida mi amor“ („Sveiki atvykę į Tichuaną. Sveika atvykusi, mano meile“), – dainuoja Manu Chao. „Tienes que vivirla!“ Atitaria Tichuanos turizmo tinklalapis. Tačiau vargu ar patiems meksikiečiams Tichuana asocijuojasi su gyvybe. Šis Meksikos miestas šiaurinėje Žemosios Kalifornijos valstijoje jau tapo mirties ir narkotikų simboliu – vien per pastaruosius metus čia nužudyta daugiau nei 5400 žmonių.

Nepretenduodama į detalų realizmą (visgi kiekvienas pasaulį matome kitaip, o detaliai pažinti šalies neįmanoma nei per savaitę, nei per dvi, nei per metus), straipsnį pradedu nuo to, kas Gruzijoje sužavėjo ir tebežavi: žmonių (tikriausiai nuoširdaus) svetingumo ir geranoriškumo. „Tikriausiai nuoširdaus“ pridedu, nes esu įtari lietuvė. Kita vertus, tikiu, kad šilti gruzinai dar neišmoko spausti naudos iš paklydėlių turistų. Jų čia paprasčiausiai ne per daugiausia.

Po rugpjūčio mėnesio įvykių, sužinoję, kad vykstu į Gruziją, dažnai manęs klausdavo: kaip ten, ar nebaisu – visgi karas... Baisu nebuvo, tačiau akivaizdu, jog karas (arba, kaip vietiniai sako, „rugpjūčio įvykiai“) mažos šalies gyvenimą paveikė itin stipriai. Gruzijoje lankausi jau antrą kartą, ir, tiesą pasakius, nesiseka – kiekvieną sykį patenku čia žiemą ir kiekvieną sykį (nors vietiniai dievagojasi, jog čia tai neįprasta) būna šalta, drėgna ir sninga.

Šiandien Lenkijos sostinė Varšuva – modernus, 1,7 mln. gyventojų turintis miestas su plačiais bulvarais, dangoraižiais, reklamomis, siaubingais transporto kamščiais (jau suremontuotos pagrindinės tramvajų linijos, tad tikėtina, kad situacija šiek tiek pagerės) bei milžiniškais prekybos centrais. Ir, nepaisant to, kad daugelis lenkų jums rekomenduotų verčiau aplankyti Krokuvą, „Lonely Planet“ būtent Varšuvą įtraukė į 10 būtinų pamatyti miestų sąrašą.

Svetimšaliai, atvykę į Ispaniją, neretai nustemba supratę, kokia kultūriškai nevienalytė yra ši šalis. Lėktuvui nusileidus Barselonoje, retas pagalvoja apie beveik neapykantą, tvyrančią tarp „ispanų“ ir katalonų bei Madrido ir Barselonos (nebent atvykėlis – futbolo sirgalius), dar rečiau susimąstome apie galimas istorines paraleles tarp Lietuvos ir Katalonijos. Šias paraleles pastebi ne tik lietuviai, bet ir katalonai (žinoma, tie, kurie žino, kur yra Lietuva.

„Mes, katalonai, žmonės išsilavinę ir užsienio kalbų mokomės “, - kažkada pareiškė viena barselonietė  tikindama, jog Barselonoje be jokių problemų galima susišnekėti... ispaniškai. Iš tiesų, ispaniškai čia susišnekėsite. Kaip, neretai, ir angliškai (kas bet kuriame kitame Ispanijos mieste nėra taip savaime suprantama). Barselona – jau pamėgtas daugelio turistų miestas. Savita atmosfera, originali Antonio Gaudi architektūra, gyva pagrindinė miesto „arterija “ La Rambla, senamiestis.

Ar įmanoma teisėtai negalėti net išsiplauti langų ar pasistatyti mašinos? Pasirodo įmanoma, jei nuomojant sklypą neatsižvelgiama į nuomotojo teisę įgyti ne tik pastatą, bet ir kažkiek žemės aplink jį. Panašioje situacijoje atsidūrė prie Vilniaus oro uosto esantis ir iš jo sklypą išsinuomojęs viešbutis „Adelita“ – jau penkerius metus nuo savo veiklos pradžios neturintis nė vienos stovėjimo aikštelės.

Seimo Europos reikalų komitetas trečiadienį susitikime su užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu svarstė Lietuvos sprendimą neleisti ES pradėti derybų su Rusija dėl naujo partnerystės pakto. Tačiau portalo „Balsas.lt“ pakalbinti parlamentarai teigiamai vertino šią iniciatyvą, reikalaudami iš ES solidarumo derybose su Rusija. Bet daugelis jų neigė, jog, neapsispręsdama dėl Kosovo nepriklausomybės pripažinimo, Lietuva nesielgia solidariai ES atžvilgiu.

Kosovo pripažinimo klausimas vėl atidedamas. Vakar besiginčiję parlamentarai sprendimą dėl šalies (ne)pripažinimo turės priimti po švenčių. VU Tarptautinės teisės katedros vedėjas doc. dr. Dainius Žalimas tokiais svarstymais stebėjosi. „Galėtų prezidentas pagalvojęs pripažinti ir tiek. Konstitucija jam tai leidžia“, - sakė teisininkas.

Nuo gegužės pradžios Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich galės lengviau atsikvėpti – teismas nusprendė namų arešto jam nepratęsti. Vietoj to Kėdainių politikas turės sumokėti 1,5 mln. litų užstatą bei raštiškai pasižadėti neišvykti ir nebendrauti su kitais įtariamaisiais. Videoreportažas iš V. Uspaskich teismo pridedamas straipsnio pabaigoje.

Šiandien pasirašytos „Leo LT” steigimui reikalingos sutartys. Tikimasi, kad įmonė pradės veikti gegužės pabaigoje. Taip pat paskelbta ir Nacionalinio investuotojo Stebėtojų taryba, turinti 11 narių. Jai vadovaus Vilniaus universiteto Tarptautinės mokyklos direktorius Julius Niedvaras. Taryboje taip pat dirbs du mokslininkai - profesorius Leonas Ašmontas ir Vilniaus universiteto prorektorius mokslo reikalams Juras Banys. Joje dirbs net keturi  „VP grupei” priklausančių įmonių atstovai.

Seime po svarstymų pritarta Lisabonos sutarties ratifikavimui. Už balsavo 78, prieš – 1, o 14 parlamentarų susilaikė. Kol kas galutinė ratifikavimo data dar nenumatyta. Parlamentarai nusprendė nepalaikyti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos rezoliucijos projekto, kuriuo į sutartį būtų įtraukta būtina ratifikavimo išlyga, jog Lietuvos įstatymai viršesni už Europos Sąjungos. Šiandien Lisabonos sutartį ratifikavo ir Austrijos prezidentas.

Guggenheimo muziejaus (ne)statybos jau senokai kursto aistras sostinės politikų tarpe. Vieni teigia, kad toks muziejus – didelis pliusas tiek Vilniui, tiek visai Lietuvai, kiti – grūmoja pirštu kaltindami, jog jis tebus naudingas „elitinio“ meno mėgėjams. Vienas iš aktyviausių idėjos iniciatorių buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas kovodamas už būsimą Guggenheimo-Ermitažo muziejų net užstatė bankui savo šeimos butą, paėmė paskolą ir muziejaus parengiamuosius darbus finansuoja iš savo lėšų.

Socialdemokratai stabdo dalyvavimą Vilniaus miesto valdančioje koalicijoje. Tokį sprendimą pirmadienio pavakarę priėmė Socialdemokratų partijos prezidiumas. Taip pat nuspręsta, kad socialdemokratų derybų grupė turėtų konsultuotis su visomis Vilniaus miesto savivaldybės taryboje esančiomis partijų frakcijomis dėl galimybės efektyviai dalyvauti sostinės valdyme. Socdemai sieks mero posto Kol kas socialdemokratai savo atstovų iš postų savivaldybėje atšaukti nežada.

Daugelis rytą nubudę ir televizoriaus ekrane vietoj pamėgtos programos išvydę spalvotas juostas nenustemba – nuo tarybinių metų esame pripratinti prie mėnesinės techninės profilaktikos, kurios metu nutyla ne tik televizijos, bet ir radijo stotys. Tačiau yra žmonių, kuriems ir pusdienį ištverti informacinę bado dietą – problema.

Lietuvoje vis dar dejuojama dėl darbo jėgos trūkumo ir emigracijos. Diskutuojama, kaip paprastinti imigracijos iš kaimyninių valstybių sąlygas ir skatinti grįžtamąją migraciją, nelabai tikint, kad pastarąjį dalyką galima pasiekti. Tačiau, regis, ši grįžtamoji migracija – realus dalykas, tik ji gali būti šiek tiek didesnė nei tikėtasi, o jos pasekmės gali paliesti visą visuomenę.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas penktadienį patenkino prokuratūros prašymą ir mėnesiui leido suimti papirkimu įtariamą Vilniaus vicemerą Evaldą Lementauską bei Miesto plėtros komiteto pirmininko pavaduotoją Gintarą Kazaką Suimtojo advokatas Vytautas Sviderskis sako, kad jo klientas suimtas nepagrįstai, parinkta kardomoji priemonė per griežta. Gynėjas ketina apskųsti teismo nutartį. Advokato žodžiais, E.Lementauskas teismą tikino nebėgsiąs ir niekur nesislėpsiąs.

Ketvirtadienį Seimo nariai svarstė, ar ratifikuoti Lisabonos sutartį. Į parlamentarus šia proga kreipėsi ir Europos parlamento pirmininkas. Vis dėlto svarstyme buvo padaryta pertrauka. Lisabonos sutartis turėtų pakeisti liūdnai pagarsėjusį Konstitucijos Europai dokumentą, kurį referendumais atmetė senosios ES valstybės. Sutarties svarstyme padaryta pertrauka, nes jos prašė opozicinė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija.

Po STT kratų ketvirtadienį sulaikyti 2 aukšti Vilniaus valdininkai – partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai E. Lementauskas ir G. Kazakas. Sostinės meras J. Imbrasas STT veiksmus pavadino ataka prieš jo partiją, tačiau daugiau kolegų suėmimo nekomentavo. Kratos šiąnakt atliktos trijų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių darbo ir gyvenamosiose vietose. Dėl įtarimų kyšininkavimu pareigūnai 48 valandoms sulaikė du aukštas pareigas užimančius savivaldybės tarnautojus.

Žinia apie nėštumą būsimiems tėveliams džiaugsmą sukelia ne visuomet – vidutiniškai per metus Lietuvoje atliekama 10 tūkst. abortų, o vien pernai motinos paliko 16 kūdikių. Neseniai visą Lietuvą sukrėtė Šiauliuose nutikusi istorija, kuomet motina savo naujagimį paliko tiesiog ligoninės koridoriuje, nes nesulaukė pagalbos iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos (VTAT) ir kūdikių globos namų.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija šiandien nusprendė, kad socialdemokratas Gintautas Mikolaitis nusižengė Politikų ir valstybės tarnautojų etikos kodeksui ir rekomendavo jam derinti savo veiklą su įstatymais. Parlamentarui siūloma arba pasikeisti, arba atsisakyti mandato. Neatmetama galimybė ir pradėti rinkti parašus G. Mikolaičio apkaltai – kaip portalui „Balsas.

Jau prieš kelerius metus vis daugiau politinių partijų rinkėjus viliodavo į savo sąrašus įtraukdamos žinomus žmones – dainininkus, sportininkus, aktorius. Tačiau šie rinkimai žada kai ką originalaus – partiją, kurią kuria šou pasaulio atstovai - A. Valinskas, I. Valinskienė, I. Starošaitė, J. Morkūnas ir kiti. Portalo „Balsas.lt" žurnalistai paklausė vilniečių, ką jie mano apie šou pasaulio „ryklių“ ketinimą šturmuoti Seimą. Videoreportažas apie tai - straipsnio pabaigoje.

„Valstybės žiniose“ paskelbus apie naująsias Alkoholio reklamos įstatymo pataisas, sporto aistruoliai galės lengviau atsikvėpti – transliuoti jų mėgiamų rungtynių draudžiama nebus. Tą portalui „Balsas.lt“ patvirtino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) atstovas spaudai. Ši tarnyba už Alkoholio reklamos įstatymo pažeidimus jau buvo nubaudusi didžiąsias šalies televizijas. Alkoholio reklamos įstatymo pataisos Seime priimtos su daugybe taisymų ir papildomų pasiūlymų.

Antradienį naujuoju Lietuvos televizijos vadovu išrinktas žurnalistas Rimvydas Paleckis, pakeisiantis jai vadovavusį Šarūną Kalinauską. Iki šiol LRT eteryje R. Paleckis vedė aktualijų laidą „Savaitė“. Naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius – žurnalistas, LTV laidos „Spaudos klubas“ vedėjas Audrius Siaurusevičius, tik išrinktas kalbėjo apie būsimus pokyčius. Naujienų portalui „Balsas.

Savaitgalį Lietuvoje nuskambėjo žinia, kad mūsų partinę sistemą gali papildyti dar viena, originali tiek savo sudėtimi, tiek pavadinimu – Prisikėlimo partija. Po šios partijos vėliava turėtų susivienyti itin žinomi pramogų pasaulio atstovai, tarp jų minimi ir  A. Valinskas, K. Krivickas, I. Valinskienė, I. Starošaitė, J. Morkūnas ir kiti.

Rytoj Seime bus svarstomas opozicinių frakcijų – konservatorių, „Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų Sąjūdžio – siūlymas kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašant nustatyti, ar „Leo LT“ kūrimo dokumentai neprieštarauja Konstitucijai. Parlamentarai dokumentą su 49 parašais penktadienį perdavė Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui. Liberalsąjūdiečio Eligijaus Masiulio teigimu, valdančiosios daugumos nariai dokumento nepasirašė. Šiam siūlymui pritarė tik jį iniciavusių frakcijų nariai.

Vyriausybė pasistengė apkartinti mokytojų, streikais kovojusių dėl didesnių atlyginimų, džiaugsmą – užmokestis jiems bus padidintas Nacionalinio stadiono sąskaita. Ketvirtadienį nutarta 200 mln. Lt iš Privatizavimo fondo skirti algoms, o ne stadiono, kuriame 2009-aisiais turėjo koncertuoti Lietuvos dainų šventės dalyviai, vykti sporto varžybos, statyboms.

Vakar daugelis daug atidžiau, nei premjero Gedimino Kirkilo pagiriamąjį žodį savo vyriausybei, sekė parlamentaro G. Mikolaičio neblaivią „odisėją“ Seimo koridoriais. Sklido kalbos, kad išgėrę buvo ir kai kurie kiti socialdemokratai. Jo elgesiu pasipiktinusi konservatorė Irena Degutienė teigė, jog per visą savo darbą Seime nemačiusi tokios atmosferos. Portalo „Balsas.lt“ pakalbintas parlamentaras ir buvęs Etikos ir procedūrų komisijos vadovas Algimantas Salamakinas liūdnai sutiko su kolege.

Nepaisant nuolat pasigirstančių opozicijos grasinimų Vilniaus merui Juozui Imbrasui ir raginimų vienytis ir versti neveiksnią daugumą, kol kas, regis, koalicija tik stiprėja. Keturis narius vienijanti Vilniaus miesto tarybos Nepriklausoma frakcija prisijungė prie valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“, socialdemokratų ir Lenkų rinkimų akcijos koalicijos. Po ketvirtadienį pasiekto susitarimo mažumos koalicija taryboje virto daugumos ir dabar vienija 28 narius.

Gitanas Nausėda neigia žiniasklaidoje pasirodžiusius gandus, jog prezidentas Valdas Adamkus jį mato kaip savo įpėdinį šalies vadovo poste. Šiandien paklaustas, ką jis mano apie tokius gandus, ekonomistas buvo lakoniškas. „Nėra tokių gandų, nes mano pavardė prezidento nebuvo paminėta. Tai – žiniasklaidos interpretacijos“, - portalui „Balsas.lt“ sakė G. Nausėda, šiuo metu esantis visuomeniniu prezidento patarėju.

Pastaruoju metu vis dažniau diskutuojama apie rasizmą ir pakantumą kitataučiams – incidentas, nutikęs dainininkei Berneen, ir Kovo 11-osios skustagalvių eitynės paskatino tiek valdžią, tiek žmones susimąstyti apie vis aktualesne tampančią imigracijos problemą.

Valdančiosios koalicijos vienybė vis labiau tampa gražia iliuzija – balsuojant dėl „Leo LT” nebalsavo du liberalcentristų ministrai, koalicijos partneriai akivaizdžiai apvylė Naująją sąjungą balsuojant dėl Seimo narės Nijolės Steiblienės išrinkimo Seimo pirmininko padėjėja.

Šiandien išplatintame pranešime spaudai europarlamentarė Ona Juknevičienė teigia, jog Europos Komisija (EK) patvirtino jos įtarimus dėl „Leo LT“ įsteigimo teisėtumo. O. Juknevičienės teigimu, vakar ji gavusi Europos Komisijos atsakymą į jos užduotus klausimus, pasirašytą energetikos komisaro Andrio Piebalgo. Šiame rašte europarlamentarė klausė, ar nacionalinį investuotoją kuriančios šalys privalo kreiptis į EK dėl išvadų dėl vienos bendrovės kapitalo koncentracijos.

Konservatorius Andrius Kubilius ir liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymų projektuose siūlo, jog Lietuvoje veiklą pradedančios aukštosios mokyklos bei užsienio universitetų filialai gautų saugumiečių pažymą, jog nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

Nepaisant įtariamųjų protestų ir prašymo apklausti papildomus liudininkus, vadinamoji „Darbo partijos byla“ šiandien turi pasiekti teismą. Pagrindiniam įtariamajam, partijos lyderiui V. Uspaskich, nepavyko ir pasikeisti kardomosios priemonės – praėjusią savaitę, teismo sprendimu, namų areštas politikui nebuvo pakeistas pinigine bauda. Tai papiktino „darbiečius“, kurie, protestuodami prieš tokį sprendimą, grasina protesto akcijomis. Kaip portalui „Balsas.

Atrodo, kad aludariai ir vyno gamintojai, sukėlę sumaištį dėl alkoholio gamintojų logotipų rodymo per sporto varžybas, pasieks pergalę. Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, kurios tikslas buvo išspręsti „amžiaus problemą“ ir nustatyti, kas gi yra tas logotipas, pateikė pasiūlymą sugrąžinti uždraustą alaus ir vyno reklamą į televizijos ekranus.

Konservatorius Kęstutis Čilinskas siūlo uždrausti politikams „sėdėti ant dviejų kėdžių“ - tuo pat metu būti ministrais ir parlamentarais. Kaip portalui „Balsas.lt“ pasakojo iniciatyvos autorius, tai, kad parlamentarai gali būti tuo pat metu ir ministrais, pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą valdžių atskyrimo principą. „Kaip gali taip būti – tie patys ir vykdo, ir kontroliuoja? Tokiu atveju atsiranda galimybė piktnaudžiauti, pasidaro sudėtingiau surasti teisybę“, - kalbėjo parlamentaras.

Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narė Rasa Juknevičienė pareiškė sveikinanti ir remianti prezidento pasiūlymus dėl partijų ir politinių kampanijų finasavimo.  „Pasiūlymai iš esmės atitinka ne kartą išsakytas Tėvynės sąjungos nuostatas. Darysim viską, kad šios nuostatos Seime būtų priimtos kaip galima greičiau. Tikimės, kad kitos politinės partijos taip pat nedelsdamos išsakys savo požiūrį”,-  sakė R. Juknevičienė.

Nors Konstitucinis Teismas dar 2007 m. pradžioje pripažino, kad į savivaldybių tarybas gali būti renkami ir partijoms nepriklausantys asmenys, atitinkamos įstatymų pataisos nepriimtos iki šiol. 2007 m. vasarį Konstitucinis Teismas  pripažino,  kad  Savivaldybių  tarybų rinkimų įstatymo dalis, leidžianti įgyvendinti Lietuvos nuolatinių gyventojų teisę būti renkamais į savivaldybių tarybas vien per politines partijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos  Konstitucijai.

Šiandien kalbėdamas „Žinių radijuje“, premjeras neigė gandus, jog entuziazmas dėl „Leo LT“ kūrimo išblėso, tad dėl jo steigimo delsiama dirbtinai. G. Kirkilo teigimu, klausimas dėl „Leo LT“ nėra susijęs su entuziazmu. „Kaip kažkada Lietuvai buvo svarbus Būtingės naftos terminalas, taip dabar svarbūs atominės elektrinės ar elektros tiltų statybos. Tai ne entuziazmo, o visuomenės supratimo reikalas.“, - kalbėjo premjeras.