Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Siaubas kas dedasi aplink mus, ir svarbiausia tai, kad net jei ir ,,uzsidarysi'' savajam siltnamyje , visvien nuo to nepabegsi, nes viskas pasauliniu mastu....Idedi tiek pastangu, kad valgytum savo pamidora, braske, bet va........pikta.
Dėl vėžio chemoterapijos ir GMP palyginimo yra skirtumų: 1.žmogus neturi pasirinkimo: arba chemoterapija arba mirtis, 2.chemoterapija yra atskiro žmogaus o ne tautos gydymas, 3. bandymai daryti su savanoriais (kurie taip pat tikriausiai neturėjo pasirinkimo) o ne su tauta.
Genetika nėra taip stipriai pažengusi kaip norėtųsi (ypač verslo genetika, kur rezultato greitis ir efektyvumas yra žymiai svarbiau už rezultato tyrumą) . Keičiamas yra ne būtent tas genas, kurio reikia, o genų grupė kurioje tas reikiamas genas yra. Ttoje genų grupėje reikalingi genai sudaro apie 2%, o 98% yra šiukšliniai, nereikalingi. Tačiau šie genai poveikį vis tiek turi, kuris išaiškės neaišku kaip ir kada.
Šiame straipsnyje paliesta daug svarbesnė problema nei diskutuojama. Daugelis žmonių gyvena iliuzijų pasaulyje, manydami kad maistas atsiranda iš niekur. Labai gerai pastebėta apie gyvulių auginimo mažėjimą Argentinoje laukus užleidžiant sojos augintojams. Soja eksportuojama į kitas valstybes paliekant nustekentą, niekam nebetinkamą žemę. Teisingai straipsnyje pastebėta apie mechaninio ir itin efektyvaus derliaus nuėmimo pasekmes. Soja tame tarpe gausiai parduodama ir kinams apie kurių grėsmingą populiacijos augimą priminti, ko gero, net nereikia. Taip pat galima pakalbėti ir apie šiais laikais naudojamus itin modernius žvejybos laivus kurie taip efektyviai gaudo žuvį, kad greitai ateis laikas, kai pasaulio vandenynuose sunkiai besurasim maisto. Tai, kaip vyksta maisto išgavimas šiais laikais yra, turbūt, net didesnė grėsmė nei bet koks klimato atšilimas ir panašios nelaimės. Šiame straipsnyje aprašyti procesai, ne tik kad nesprendžia maisto problemų, tačiau dar jas ir gilina. Tai, kad šie visi milžiniški ūkiai ir plantacijos atima namus ir pragyvenimo šaltinį daugybei žmonių yra gana iliustratyvus to pavyzdys. Mažuose ūkeliuose daugybę metų gyvenusios šeimos naudojo žemę saikingai ir atsakingai, nes žinojo, kad jie turi tausoti žemę, trešti, išlaikant ją derlingą sau ir savo vaikams. Ir šiuolaikiniame bado kontekste būtent ir reikia galvoti, kaip grįžti prie tokio žemiškųjų resursų naudojimo. Didžiųjų kompanijų mėgstamas terminas "darbo našumas" šiame kontekste skamba gana demoniškai. Viską griaunanti technologija liudija, kad mokslas suka klaidinga ir destruktyva linkme.
REKOMENDUOJU "Food Inc." - filmas apie tai, ka mes valgom, daug kalbama apie monopolininkes JAV, tarp ju - didziausia priestaringai vertinama MONSANTO.
Ar vaistu nuo vezio isradimas turetu vykti siauresniu mastu? Juk chemeoterapija - kol kas efektyviausias budas nuo vezio, taciau zinome koks jis kenksmingas. Gal irgi uzdrauskime? Bet gal be sio zingsnio galbut neimanoma padaryti sekancio - i geresni gydyma? Tik per bandymus mes tai galime suzinoti ir bet bet kokiu atveju rasti geriausia sprendima.
Toliau - niekas ir nededa absoliucios lygybes tarp selekcijos ir GMP. Taciau principas tas pats - augalui suteikti savybiu kuriu jis paprastais budais, per trumpa laikotarpi negautu.
Visuomet mokslo srity reikia ziureti pora zingsniu i prieki, o ne neismanat filosfuoti apie rankoje laikomo sauksto turini.
Kryzminamas pomidoras ir zuvis - nejaugi manote kad siuo metu nerasti genu kurie nesutaps tarp abieju? Visi gyvi augalai turi DNR grandine, kurios vos 1% skirtumas lemia, kad bezdziones daugiausia ka gali - lazda panaudoti bananui nuskinti, o zmogus - tyrineja visata. Ka tuomet, tarkim 20%, skirtumas galetu lemti? Gal kad pomidoras nera zuvis? Bet tada vis dar lieka 80% tos pacios DNR. Ir galbut per milijonus metus pomidoras per mutacijas gautu ta zuvies savybe (kaip galbut per milijonus metu pomidorus butu tapes is laukinio pomidoro i namini, be zmogaus isikisimo) ir niekas tada ne pypt, nes jau musu nebus. Bet problema, kad zmones nespeja ir daznai nenori keistis kartu su progresu - jiems patogiau trasomis trest neefektyvius augalus, aimanuoti po sausru, potyviniu, skeriu sukeltu nuostoliu, kaip minejau pro, pirstus ziureti i bada (kuris kyla dazniausiau del siu priezasciu), kai jis ne tavo kieme.
Bet svarbiausia sioje istorijoje - aktyviai dalyvauti kuriant saugius GMP, o ne bijoti ir drausti. Tik aktyvus zmonijos dalyvavimas pades sukontroliuoti tam tikru korporaciju nora prasisukti pigiai bet pelningai. Tik visuomenes kontrole neleis tokiems iskilti, bet leis pasireiksti tiems kurie bus sazingi pries vartotoja. budais negautu
Arba nežinai ir rašai arba tyčia klaidini: selekcija - kai kryžminamos tos pačios rūšies skirtingos veislės. Pasakyk ar selekciją galima vadinti kai pomidoras yra kryžminamas su žuvimi?
"auginamos pasarines bulves". Kas valgys tuos, kurie buvo seriami tomis pasarinemis bulvemis?
ar kartais tokie "bandymai" neturetu vykti siauresniu mastu?
Tik visi pamirsta prisiminti, kad kiekviena darzove "is mociutes" darzo yra tas pats modifikuotas augalas. Gamtoje nera ir nebuvo tokiu agurku, tokiu pomidoru ar kukuruzu: visi jie - simtmeciai zmoniu selektyvios ir kryzminimo augalu auginimo strategijos vaisiai - tokiu naturaliu procesu gamtoje nerasi.
Idomu kiek buvo sukurta visokiu nevalgomu ir pavojingu (juk kazkas turejo nusprest, kad "va sitas skonis geras", bet aisku apie visokokius pasalinius poveikius tuomet nebuvo galvota) iki buvo isgauti reikalingi parametrai?
Taip, problemu su GMO siuomet dar yra, bet bebandymu ir paiesku - tinkamo produkto negausi. Anksciau ar veliau zmonija ras kaip GMO padaryti kiek imanoma saugu ir galbut pavyks isnaikinti vis dar egzistuojancia pasaulio geda - bada.
Zmones turi teise reikalauti saugiu GMO, bet neturi jokios teises drausti siu procesu del savo tamsumo ir nezinojimo.
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų