Gamtininkas Marius Čepulis atskleidė, ko sulauksime ateityje – daugės parazitinių rūšių, pernešamų ligų ir plėšrūnų

TAIP PAT SKAITYKITE:

Netikėtas atradimas: pingvinai gelbėja Žemę nuo vienos didžiausių grėsmių

Nuslinkęs ledynas palaidojo Šveicarijos kaimą, o klimatologas perspėja – jeigu ledynai taip tirps, štai ko sulauksime

„Skrenda ir kapoja žmones“ – Kauną ir Vilnių puola itin agresyvios varnos, perspėja gyventojus

Apie tai, kas vyksta miškuose, pievose ir mūsų pačių kiemuose – pokalbis su vienu garsiausių Lietuvos gamtos fotografų Mariumi Čepuliu.

Kokius pagrindinius pokyčius gamtoje dėl klimato kaitos pastebite? 

Visų pirma, ką visi turbūt pastebi, tai yra ne tai, kad klimato kaita – tai oras šyla, ką žmonės blogai galvoja. Klimato kaita tai, kad oras tampa nebenuspėjamas. Sąlygos tampa nebenuspėjamos ir tai atsiliepia mūsų gamtai. Tai, pavyzdžiui, Šis pavasaris šaltas kaip niekada. Praėjusį ar anksčiau kažkada buvo labai karštas. Gali snigti birželį, gegužę, gali spalio mėnesį būti karšta, kaip vasara. Gamta keičiasi ir būtent tai ir yra klimato kaita. 

Aišku, tai atsiliepia ir gyvūnams. Per kelias dešimtims metų pas mus gyvūnų rūšių smarkiai padaugėjo ir kiekvienais metais jų daugėja – per 30 metų atsirado virš 100 naujų paukščių rūšių.

Gyvūnų rūšys iš pietų plinta į šiaurę, o šiaurinės rūšys atvirkščiai, kurios pas mus buvo įprastos, dabar traukiasi į šiaurę. Ir, pavyzdžiui, tokia rūšis kaip vapsvavoris, kai aš mokiausi, dėstytojas sakė, kad jau jie yra Lenkijoje. Tai čia buvo prieš 30 metų, dabar jų yra kiekvienoje pievoje.

Maldininkas jau absoliučiai nieko nebestebina, nors anksčiau net neįsivaizdavai, kad tokia rūšis gali pas mus būti, o tai yra visiškai pietinė rūšis. Šakalai irgi iš pietų stepių, iš Ukrainos po truputį eina į šiaurę ir dabar juos sutinkame netgi Suomijoje. Lietuvoje tai jau yra gyvenanti rūšis.

Pievinė erkė prieš kokius 25 metus buvo sutinkama tik Suvalkijoje ir jos nepamatydavai, nesurasdavai ir jų nebuvo tiek daug. Dabar jomis pilnos visos pievos ir ne tik Lietuvoje, jau ir Estijoje jų yra. Tai rūšis, kuri gal ne mums yra baisesnė, o šunims, gyvuliams, kuriems perneša babeziozę. Tai su klimato kaita mes pajausime ir parazitų, ir ligų, kurias jie perneša, pagausėjimą.

Kalbant apie augalus, tai  yra toks augalas amalas. Anksčiau jį sutikdavome tik pietų Lietuvoje, dabar pasižiūrėkite į Kauno medžius – visas Kaunas amalais aplipęs. Amalų yra ir Šiaurės Lietuvoje, jie po truputį keliauja į šiaurę.

Kita vertus, eglės mėgsta šaltį. Jos po truputį traukiasi į šiaurę ir pamažu iš mūsų išeis. Aišku, nebus taip, kad visiškai neliks eglynų, bet eglei jau nebepatinka pas mus gyventi. Jeigu prastesnis dirvožemis, ji pas mus nebeauga arba ją suėda kinivarpos. Tai gamta keičiasi labai smarkiai.

Kokį poveikį klimato kaita turi paprastam žmogui? Ar jam ji turėtų rūpėti, kaip jis turėtų į ją žvelgti?

Tai, be abejo, (klimato kaita – aut. past.) atsilieps. Visų pirma, dėl ligų gali atsiliepti, dėl erkių pernešamų ligų ypač. Jau visi jaudinasi, kad erkių padaugėjo, nes jų peržiemoja kur kas daugiau. Toliau invazinės rūšys. Visi labai „džiaugiasi“ invaziniais šliužais, tiesa? Tai kodėl jie pas mus atsirado? Nes žmogus atvežė, bet dėl šiltesnio klimato jie puikiai gali išgyventi. Anksčiau išgyvendavo tik Ispanijoje, dabar puikiai gali išgyventi Lietuvoje ir kiekvienas daržininkas pajaučia tą.

Daugiau generacijų gali atsirasti amarų, jų naujos rūšys atsiranda. Pavyzdžiui, dabar iš Turkmėnistano atsirado faina amarų rūšis, kuri parazituoja tiktai Kaukazines slyvas ir ten tūkstančiai būna jų po tomis slyvomis. Tai kiekvieną tai vienokiu ar kitokiu mastu paliečia.

Ūkininkai kentės daugiau dėl orų ar dėl sausros. Pavyzdžiui, Suvalkijoje balos išdžiūvusios, o vandens lygis nukritęs pusantro metro. Kur nors Biržuose visi plaukia. Tai va – klimato kaita.

Ar yra koks nors dalykas įvykęs dėl klimato kaitos, kuris net jus kaip gamtininką nustebino?

Vieno konkrečiai dalyko sugalvoti negalėčiau, bet bendrai turbūt, ką visi žmonės pastebi, tai, kad žvėrių populiacija yra padidėjusi. Kanopinių gyvūnų populiacija smarkiai padidėjo – elnių, stirnų, briedžių. Kodėl? 

Todėl, kad šiltėjant klimatui, šiltesnėmis žiemomis jiems yra daug lengviau išgyventi. Toliau kertama daugiau miškų, atsiranda daugiau jaunuolynų, kuriuose jie gyvena, yra daugiau maisto, išgyvena.

Taip pat kartu su jais atsiranda daugiau plėšrūnų. Pas mus padaugėjo labai smarkiai vilkų, lūšių, meškos kodėl atsirado? Dėl tos pačios klimato kaitos. Todėl, kad yra daugiau grobio, meškos dauginasi, ateina pas mus. Ne iš Baltarusijos, o iš Estijos, iš šiaurės jos ateina.

Šiaip bet kur, kur pasižiūrėsi, tu visur matai klimato kaitos padarinius, ypač su invaziniais gyvūnais ir invaziniais augalais – tie, kurie buvo pietinių kraštų, dabar pas mus atsiranda. Pavyzdžiui, papūgos Lietuvoje gyvena ir yra sutinkamos – dar neperi, bet turbūt greitai perės, jeigu Lenkijoje peri, tai ir pas mus perės. Štai kaimyninėse šalyse, Vakarų Europoje jų yra pilna, 100 tūkstantinės populiacijos papūgų. Tai bus ir pas mus.

Kas bus toliau, jeigu eisime tokia pačia kryptimi, nesiimsime prevencinių priemonių? Kaip vėliau atrodys mūsų klimatas?

Aš tikrai neprognozuosiu, kas atsitiks su Lietuva, ar Kaunas nuskęs, ar nenuskęs, ar ištirps visi ledynai ir Žemaitija atsiskirs. O gal kaip tik pasikeis Golfo srovė ir atšals pas mus. Klimato kaita nėra niekaip susijusi su šiluma kažkurioje konkrečioje vietoje, pavyzdžiui, Lietuvoje.

Tai yra susiję su bendru pasaulio temperatūros kilimu. Bet pas mus klimatas keistis gali visomis kryptimis ir pasikeitus srovėms, ištirpus ledynui, gali pas mus kaip tik atšalti ir mes turėsime vėl kokį nors mažąjį ledynmetį.

Tai kaip bus, mes turbūt pamatysime, bet kad Lietuvos bendrai vaizdas keisis – tai taip. Jeigu trūks vandens, dings kuri nors augalija, nebeaugs tie augalai, kuriuos mes esame įpratę matyti. Dėl klimato kaitos atsiras parazitai, gyvūnai, kurie ės tuos augalus ir kai kurios augalų rūšys gali iš viso išnykti arba nukentėti.

Pavyzdžiui, uosis dėl grybo, man atrodo, dabar kenčia pas mus ir faktiškai jau labai mažai jų yra likę. Eglės dings iš mūsų, daugiau atsiras plačialapių miškų. Bet kas bus konkrečiai ir kada tai bus – sunku pasakyti ir nemanau, kad tai jau yra atsukama.

Kalbant apie prevencines priemones, ar kaip gamtininkas galėtumėte pasakyti ar tai, kas yra daroma dabar, to užtenka? Ar reikėtų ko nors daugiau, ko trūksta?

Didžiausia kova su klimato kaita yra apmokestinti maišelius, man atrodo, ir šiaudelius uždrausti. Gerai, čia ne su klimatu, su tarša, bet jau visi baisiai džiaugiasi. Arba elektrinius automobilius nusipirkti ir tada mes kovojome ir laimėjome.

Tai viena šalis ką nors darydama, visų pirma, nieko nepadarys, nes čia yra globalinis dalykas. Tą turi daryti absoliučiai visos valstybės. Tik tada mes pajusime tą pokytį ir tik tada yra šansas ką nors padaryti. Nes po vieną mes galime būti geras pavyzdys, kaip reikėtų elgtis, bet jeigu niekas to pavyzdžio nesimokys, tai taip ir bus.

Bet Lietuvoje mums svarbiausia išsaugoti tai, ką mes dar turime – natūralią gamtą. Mes dar turim pakankamai švarų orą, mes dar turim 40 proc. švarių vandenų, tai tos gamtos likučius reikėtų išgelbėti ir, žinoma, miškus.

Nes ne jaunuolynai sugeria daugiausiai anglies dvideginio, o seni miškai. Būtent senų miškų apsauga yra vienas iš svarbiausių aspektų, jei kalbame apie prevenciją.

Bendrai kaip žmonės mes turėtumėme turėti daugiau saiko ir viskas – vartoti saikingai.

Kaip mes, kaip žmonės galėtume prisidėti, ką turite omenyje sakydamas, jausti saiką?

Kalbu apie kasdienį vartojimą. Nesakau, kad reikia visko atsisakyti, nusirengti plikai, išeiti į gamtą ir ten stovint sakyti: „O, aš myliu gamtą.“ Ne, mes jau pabaigėme šitą etapą. Tiesiog vartoti tiek, kiek tau dabar reikia ir viskas.

Nes žmonės linkę daryti daug daugiau – nuolat pirkti nereikalingus daiktus, kurie vėliau išmetami ir panašiai. Tai reikia rinktis prekes, kurios laikosi ilgiau, kurias galima perdirbti. Apie tai reikia galvoti, kad stengtumėmės mažinti savo įtaką, mažiau naudoti šiukšlių, rūšiuoti jas, bet čia jau ne dėl klimato kaitos, o dėl mūsų aplinkos. Turbūt daugiau dalykų yra dėl mūsų taršos. Nes klimato kaita yra klimato kaita. Su šiukšle mes jos kaip nors nepaskandinsime, bet mes nuodijame save.

Yra žmonių neigiančių, kad klimato kaita yra tikra arba nekreipiančių į ją dėmesio. Kaip galėtumėte atliepti į žmonių sąmoningumą, kuo tai yra svarbu?

Klimatas visą laiką keitėsi ir keisis. Tą visi pripažįsta ir niekas dėl to nesiginčijo. Esmė yra ta, kad mes klimatą keičiame labai greitai. Ne per 1 tūkst. metų, ne per 10 tūkst. metų, ne per 100 tūkst. metų, mes jį keičiame per 20 metų.

Gamta nespėja prisitaikyti, mes nespėjame prisitaikyti. Ir dėl klimato kaitos ne gamta nukentės visų pirma. Taip, nukentės ir gamta, bet ji mūsų Žemėje turi dar 4 milijardus metų evoliucijos, čia vėl viskas grįš kaip buvę. Mes nukentėsime labiausiai.

Tai apie klimato kaitą, kai žmonės galvoja, kad mes sunaikinsime kokias nors rūšis, gerai, sunaikinsime – jos vėl iš naujo atsiras po 100 tūkst. metų kada nors. Bet svarbiausia, kad mes sunaikinsime save ir klimato kaita labiausiai grasina būtent mums, daugiau niekam kitam.

Taip, trumpuoju laikotarpiu bus šilta, bus geresnis oras, kur nors bus šalta ar kokia dykuma pavirs mišku, bet ilguoju laikotarpiu bus prastai. O žmonės nėra įpratę galvoti apie ilgąjį laikotarpį. Žmonės galvoja apie tai, kas yra šiandien, nes jiems svarbiausia yra šiandien.

Kas bus rytoj dažniausiai yra neįdomu, nes per sunku yra galvoti ir aš puikiai suprantu tuos žmones. Sunku yra galvoti, kas bus. Niekas nenori atsisakyti iškastinio kuro – dujų ir naftos. Taip pat dabar svarbiau yra spręsti konfliktus, o negalvoti apie naujas energijos rūšis. Žmogus nenori galvoti apie rytojų. Todėl ir sakau, kad nėra kokio nors baisaus recepto kovoti su klimato kaita. Jei dyzelinius automobilius pasikeisite, klimato kaita vis tiek bus, nuo to niekas nepasikeis. Bet gal nereikia penkių dyzelinių automobilių, gal užtenka vieno ir ne dyzelinio, kad švariau kvėpuotume.