Prieš trejus metus Seimo narės Astos Baukutės iniciatyva šalies miestuose pradėti steigti gyvybės langeliai jau priglaudė beveik šešias dešimtis kūdikių.
Prieš keletą metų sąvoka „gyvybės langelis“ nieko nereiškė – buvo tiesiog žodžių darinys. Dabar daugeliui jau žinoma, kad gyvybės langelis – tai vieta, kur moteris gali palikti atsižadamą kūdikį. Ne mesti jį į patvorį, sąvartyną ar tualetą, o atiduoti į patikimas rankas. Tačiau praėjus kiek daugiau kaip trejiems metams nuo gyvybės langelio idėjos atsiradimo, ji vėl gali dingti iš mūsų gyvenimo ir žodyno.
Įžvelgė atgyveną
Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas ragina uždaryti gyvybės langelius ir šį klausimą nori įtraukti į Europos Parlamento darbotvarkę.
Prižiūrintis, kaip šalių vyriausybės laikosi vaikų teisių, Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas skelbia, kad gyvybės langeliai yra atgyvenusi viduramžių praktika ir pažeidžia vaikų teisę žinoti, kas yra jų tėvai. Net ir įsteigus gyvybės langelius, atvejų, kai naujagimis nužudomas ar išmetamas, vis tiek pasitaiko. Lietuvos institucijos negavo kreipimosi iš Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto, tačiau apie tokias diskusijas jau žinoma.
Pirmasis gyvybės langelis buvo atidarytas Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose 2009 metų lapkričio mėnesį. Tai buvo padaryta tuometės parlamentarės, buvusios aktorės Astos Baukutės iniciatyva.
2010 metų sausį iškilmingai atidarant gyvybės langelį Panevėžio Algimanto Bandzos vaikų globos namuose, Seimo narė taip pat dalyvavo ir sakė, jog idėją nusižiūrėjo apsilankiusi vienuose Lenkijos vaikų globos namuose. Kurį laiką A. Baukutė domėjosi kitose šalyse esančiais ir dešimtis gyvybių išgelbėjusiais langeliais, aiškinosi, kokia padėtis Lietuvoje.
„Sužinojau, kad per metus Lietuvoje surandami maždaug šeši kūdikių lavonai. Gali būti, kad pagimdžiusią moterį ištiko depresija, gal vaiko atsikratyti ryžtasi dėl konfliktų šeimoje, nesupratimo ar kitų priežasčių“, – svarstė parlamentarė.
Panevėžyje atidarytas gyvybės langelis buvo trečiasis šalyje. A. Baukutė priminė, kad pirmoji dviejų savaičių mergaitė atnešta ir paguldyta į gyvybės langelį Vilniuje netrukus po jo atidarymo.
Per daugiau nei trejus metus į Lietuvoje veikiančius gyvybės langelius buvo atnešti 59 naujagimiai.
Išlaidų nereikalauja, o suteikia viltį
Panevėžyje į A. Bandzos vaikų globos namų pastato sienoje įrengtą gyvybės langelį per visą jo egzistavimo laiką mažyliai nešti dukart. Abu atvejai išskirtiniai: moterys atnešė vaikus ne anonimiškai, į langelį jų neguldė, o atidavė sutiktoms vaikų globos namų darbuotojoms. Abi pasisakė savo pavardes, adresus, vienas vaikelis buvo atneštas kartu su gimimo liudijimu. Ir abi motinos vėliau savo kūdikius atsiėmė – viena po dienos, kita po mėnesio.
Vaikų globos namų direktorių Sigitą Juodzevičių nustebino nuomonė, kad gyvybės langelis gali būti nereikalingas, kad jį reikia uždaryti.
„Langelis niekam nekliudo, jam išlaikyti nereikia jokių papildomų išlaidų. Kodėl jo reikėtų atsisakyti?“ – stebisi direktorius.
Tokio langelio egzistavimas – ne paskatinimas pagimdžiusiai moteriai atsikratyti savo vaiko, o galimybės suteikimas išsaugoti jo gyvybę.
Dabar šalyje yra aštuoni gyvybės langeliai. Jeigu ne jie, neaišku, kur būtų atsidūrusios tos šešios dešimtys gyvybių – mažų vaikelių, paslapčia atneštų ir paguldytų į langelyje esantį lopšį.
Langelį šventino
Kai Panevėžyje buvo atidaromas gyvybės langelis, jį šventinęs vyskupas Jonas Kauneckas sakė, jog Katalikų bažnyčia tokiam naujagimių palikimo būdui pritaria – geriau, kai išsaugoma kūdikių gyvybė, nei jie nužudomi.
„Bažnyčia pati pirmoji įsteigė gyvybės langelį. Tai buvo prieš 900 metų Vatikane, Šventosios dvasios ligoninės gimdymo skyriuje, – priminė Jo Ekscelencija. – Žinoma, geriausia, kai vaikus augina tėvai, bet svarbiausia, kad vaikai nebūtų išmetami į šiukšlių duobę, konteinerį ar nužudomi. Bažnyčia visuomet pasisako už gyvybės išsaugojimą“, – pabrėžė J. Kauneckas. Žinia apie ketinamus naikinti gyvybės langelius suglumino ir dvasininkiją. Panevėžio vyskupijos kancleris Romualdas Zdanys įsitikinęs, kad prieš priimdama lemtingą sprendimą moteris privalo turėti pasirinkimą, kad kūdikio nužudymas ar numetimas patvoryje nebūtų vienintelis galimas kelias. Gyvybės langelis suteikia galimybę išsaugoti gyvybę ir jis privalo išlikti.
Motinai, kuri palieka savo kūdikį saugioje vietoje, negresia baudžiamoji atsakomybė. Už kitus veiksmus, sukeliančius pavojų gyvybei arba jos atėmimą, baudžiama.
Pasekmės būtų skaudžios
Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos skyriuje kas mėnesį gimsta per šimtą kūdikių. Skyriaus vedėjo Raimundo Petrausko teigimu, per metus kūdikio atsisako ir jį ligoninėje palieka viena dvi moterys.
„Aišku, pasitaiko sudėtingų situacijų, būna, kad motina nenori matyti vaiko, ketina jo atsisakyti, palikti, tačiau praėjus kelioms dienoms po gimdymo, padedant namiškiams, medikams, moteris nuomonę pakeičia. Kartais į pagalbą tenka kviesti psichologą, psichiatrą, bet dažniausiai pavyksta ir vaikelis su motina važiuoja namo“, – sako gydytojas.
Akušerijos skyriuje dirbantiems medikams nesuprantama, kodėl užkliuvo gyvybės langeliai, suteikiantys galimybę išvengti labai skaudžių pasekmių.
Skyriaus vedėją R. Petrauską stebina kalbos apie gyvybės langelio nereikalingumą. „Dabar, kai apie langelius plačiai žinoma, jokiu būdu negalima jų naikinti“, – mano R. Petrauskas.
Moters sprendimas atsikratyti vaiko gali būti impulsyvus, sukeltas depresijos, susiklosčiusios situacijos. Žinodama paprasčiausią kelią, dažna moteris nuneš ir paguldys vaiką į langelį. O paskui, kaip jau ne kartą yra buvę, galbūt susigrąžins.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, apie dešimt vaikų grąžinta arba ketinama grąžinti biologinėms motinoms. Langelyje vaiką palikusios motinos gali jį susigrąžinti per tris mėnesius.
Ne draudimais, o švietimu
Buvusi Seimo narė Asta Baukutė, sužinojusi, jog Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas ragina uždaryti gyvybės langelius ir vadina juos atgyvenomis, pirmiausia norėjo sužinoti, kokiais argumentais remtasi, kokie eksperimentai atlikti prieš pateikiant tokį siūlymą.
„Į svetimus lizdus kiaušinius dedančių gegučių niekas nešaudo – jos skraidė ir skraidys. Taip, kaip tam tikra kategorija moterų, kurioms jų pagimdyti vaikai nereikalingi. Joms turi būti suteikta galimybė ne patvoryje ar šiukšlyne, o saugiai, anonimiškai, be baimės būti nubaustoms palikti savo vaikus. Taip pat ir pogimdyvinės depresijos kamuojamoms moterims neretai kyla mintis atsikratyti mažylio, joms irgi gali pagelbėti gyvybės langelis. Sunaikinti tai, kas sukurta, kas prigijo – nesunku. Tačiau ar Jungtinės Tautos prisiims atsakomybę už nužudytus kūdikius? Nereikėtų žaisti politinių žaidimų ten, kur kalbama apie gyvybę“, – teigia pati keturis vaikus auginanti A. Baukutė.
Argumentas, kad langelyje paliktas kūdikis praranda teisę žinoti, kas buvo tikri jo tėvai, neįtikina. Tai, kad tūkstančiai vaikų namuose augančių vaikų žino savo tėvų vardus ir pavardes, nieko jų gyvenime nekeičia.
Buvusi Seimo narė teigia, kad gyvybės langeliai atidaryti ne dėl to, kad į juos būtų paguldoma kuo daugiau kūdikių.
„Be gyvybių gelbėjimo, turėjome dar vieną – švietėjišką – tikslą, juk atsiradus gyvybės langeliams pradėta daugiau kalbėti, diskutuoti apie gyvybės išsaugojimą, plačiau tapo žinoma problema, nužudomų kūdikių skaičius lieka ne tik policijos statistikoje. Ne draudimais, o švietimu galima pasiekti daug geresnių rezultatų“, – mano gyvybės langelių Lietuvoje įkūrėja.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
