Gabrielius Landsbergis: „Situaciją Lietuvoje pavadinčiau tobula audra“ papildyta 12.50

Šeštadienį užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis pradėdamas TS-LKD Tarybos posėdį dabartinę situaciją Lietuvoje apibūdino kaip „tobula audra“.

„Situaciją Lietuvoje pavadinčiau tobula audra“, – kalbėjo TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Pasak jo, tai reiškia, kad dabar susiduria dvi audros ir negali pasakyti, kas laukia toliau.

(13 nuotr.)
FOTOGALERIJA. TS-LKD Tarybos posėdis

Pirma, dėl to, kad dar nėra pasibaigusi koronaviruso pandemija, tačiau kita problema – migrantų krizė.

G. Landsbergis pasakojo, kad būdamas Irake jis sužinojo, kad ten pasispiepijusių yra vos 1,5 proc., o tai rodo, kad ten, kur dabar yra kai kurios pasaulio šalys, yra toli gražu nuo tikslo, kur visi norėtume būti, o tai reiškia, kad skelbti pabaigą ir kalbėti apie šventes, ar grįžimą prie įprasto gyvenimo yra gerokai per anksti.

„Antras dalykas iš tobulos audros yra migracija“, – sakė G. Landsbergis.

Tai, kad migrantai per sieną su Baltarusija plūsta į Lietuvą dabar yra šalyje išgyvenama krizė, tačiau nereiškia, daugiau nieko blogo nenutiks.

Ministras dėstė, kad buvo paklaustas, ko dar galima tikėtis iš kaimyninės Baltarusijos. 

„Aš nežinau, kas gali būti pakvaišusio žmogaus galvoje, dažniausiai tai žino daktarai, – dėstė G. Landsbergis. – Bet mes turime būti pasiruošę.“

Pasak jo, turint galvoje ir nepasibaigusią COVID-19 pandemiją bei artėjančias Rusijos ir Baltarusijos „Zapad“ karines pratybas, „dabar, sudėjus visą situaciją, tai yra ypatingai pavojingas metas“.

G. Landsbergio žinia migrantams: mokate iki 15 tūkst. už buvimą palapinėje ES ir ten būsite

Vėliau kalbėdamas su žurnalistais G. Landsbergis minėjo, kad lankydamasis Irake ir Turkijoje stengėsi skleisti žinią, kad Lietuva nebus lengvas neteisėtos migracijos kelias.

„Mano pagrindinė žinia buvo ta, kad jūs mokate labai didelius pinigus. Tikrai, Lietuvoje tai yra dideli pinigai – iki 15 tūkst. eurų. Tai milžiniški pinigai, kuriuos sumokate už bilietą į Europos Sąjungą. Atvykstate į Europos Sąjungą ir esate stovykloje, palapinių stovykloje 35 laipsnių karštyje. Ir būsite ten, nes Lietuva turi įsipareigojimą jūsų nepraleisti“, – sakė užsienio reikalų ministras.

„Ar tikrai verti pinigai, kuriuos išleidžiate, atvykti į Lietuvą ir gyventi palapinėje? Nieko kito mes praktiškai negalime pasiūlyti, nes dauguma jūsų prašymų bus atmesti, kaip buvo kitose valstybėse“, – pasakojo G. Landsbergis.

Jis tvirtino sulaukiantis šimtų arabiškai kalbančių žmonių žinučių į „Facebook“ paskyrą, kuriuose prašoma praleisti kirsti Lietuvą, žmonės teigia tikrai neliksiantys Lietuvoje.

Gabrielius Landsbergis: turime didinti spaudimą Lukašenkai

G. Landsbergis teigia, kad būtina didinti spaudimą Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dėl jo veiksmų prieš Lietuvą ir visą ES.

REKLAMA

„Mes neturime pasirinkimo: aš tikiuosi, kad mes išardysime šitą tinklą. Mes turime didinti spaudimą A. Lukašenkai, – TS-LKD tarybos posėdyje šeštadienį kalbėjo partijos pirmininkas. – Sankcijos didės, sankcijos augs“.

Pasak G. Landsbergio, Baltarusijoje siekiama sukurti „lengvą kelią“ į Europą, todėl Lietuvos pareiga – imtis veiksmų, kad šis kelias būtų užkardytas: „Nuo mūsų pastangų priklauso, ar tas kelias bus sukurtas, taps stabilus, patikrintas ir veiks, ar mes jį išardysime. Mano įsitikinimu, privalome išardyti“.

Jo teigimu, Lietuvos ginklas yra viešumas, kalbant tarptautinėje erdvėje apie migrantų gabenimo schemą, apie kurią liudija patys sulaikyti migrantai.

„Mes turime balsą. Mes turime balsą Europoje, mes turime balsą NATO, mes turime balsą pasaulyje. Esame maži, bet mes kalbame garsiai“, – sakė užsienio reikalų ministras.

G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva, dabar turinti prašyti kitų ES šalių pagalbos dėl migrantų krizės, kadaise pati parodė solidarumą kitoms šalims.

„Lietuva buvo solidari. Mes dalyvavome migracijos programose, nepaisant to, kad buvo besipriešinančiųjų, – kalbėjo jis. – Šiandien mes esame suprantami kaip solidari valstybė“.

Jis teigė, kad šiame kontekste nerimą kelia situacija Afganistane, kurios Vyriausybė po Vakarų pajėgų atsitraukimo patiria Talibano išpuolius. G. Landsbergis įspėjo, jog Talibanui pasiekus pergalę, viena iš pasekmių gali būti pabėgėliai.

Dėl migrantų gali būti stiprinama pasienio su Lenkija kontrolė

Jeigu bus fiksuojami augantys į Lenkiją išvykstančių neteisėtų migrantų srautai, Lietuva gali stiprinti sienos kontrolę, sako G. Landsbergis.

„Taip, yra tokia diskusija, kalbėjau apie tai su premjere. Jeigu matytume, kad situacija prastėja ir grąžinimų daugėja, neatmestume galimybės ir stiprinti sienos apsaugą tarp Lenkijos ir Lietuvos, dėl to, kad tai irgi yra mūsų įsipareigojimas, – šeštadienį žurnalistams sakė jis. – Sprendimo nėra, nes tai nėra dar tokia aštri šita situacija. Bet tai galima padaryti – informuotume ir Lenkijos kolegas.“

REKLAMA

Pasak jo, būtų stiprinamas patruliavimas šiame pasienio ruože, bet tai nereikštų nuolatinės sienos kontrolės atnaujinimo – tik pasirinktinai stabdomi įtarimą keliantys automobiliai.

Lenkijos pasieniečiai yra Lietuvai grąžinę keliolika migrantų, patekusių į šalį iš Lietuvos. Keletą jų besirengiančių kirsti šią sieną sulaikė ir Lietuvos institucijos. Manoma, jog neteisėtai sieną kirtę migrantai mėgina pasiekti Vakarų Europos valstybes, pavyzdžiui, Vokietiją.

G. Landsbergis taip pat sako iš Lenkijos užsienio reikalų ministro penktadienį sužinojęs, jog šis taip pat kreipėsi į Turkijos vyriausybę, palaikydamas Lietuvos prašymus dėl bendradarbiavimo stabdant migrantų srautus.

„Turime visišką Lenkijos palaikymą“, – kalbėjo ministras.

Landsbergis: Lietuva daugiau vakcinų skirs Rytų partnerėms, Taivanui

Lietuva didins vakcinų, aukojamų Rytų Partnerystės šalims bei Taivanui kiekius, taip pat pasiūlė jų Irakui, sakė G. Landsbergis.

„Donavimas prasideda: jie (Irakas) vakcinų gauna, jau donuojama, tiesą sakant, mes pasiūlėme vakcinų taip pat irgi“, – šeštadienį žurnalistams sakė šios partijos pirmininkas.

Jis teigė, kad vakcinų Irakui Lietuva pasiūlė „daugiau kaip principą“, nekalbant apie konkrečius kiekius.

„Pirmiausia mes pasiūlėme vakcinų Rytų partneriams, didiname tuos kiekius, lygiai taip pat ir Taivanui – ko gero bus sprendimai dėl Taivanui didesnių kiekių skiriamų. Galime skirti ir Irakui, ypač jeigu matome, kad tas bendradarbiavimas plėtojasi, randame galimybes vieni kitiems pagelbėti“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Lietuva derasi su Iraku dėl bendradarbiavimo sprendžiant užplūdusių migrantų krizę, nes didelė dalis sieną su Baltarusija neteisėtai kertančių asmenų yra irakiečiai.

Per penktadienį pasieniečiai sulaikė dar 121 iš Baltarusijos

Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 2 023 neteisėti migrantai, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Šis skaičius yra 25 kartus didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

REKLAMA

Tarp visų 121 penktadienį sulaikytų užsieniečių 106 prisistatė Irako piliečiais ar turėjo šios šalies dokumentus.

Migrantams bus atliekami testai dėl COVID-19, o iki rezultatų gavimo šie asmenys yra izoliuoti. Įvykių aplinkybės tikslinamos, vyksta tyrimai. Apie pasiprašiusius prieglobsčio asmenis informuotas Migracijos departamentas, kuris nagrinėja tokius prašymus.

Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių – 1045. Taip pat sulaikyti 179 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 74 Irano, 67 Rusijos bei kitų šalių piliečiai.

Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.

Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.

Lietuvos pareiga padėti Prancūzijai Malyje

Lietuvos pareiga yra atsiliepti į Prancūzijos prašymą dėl karinės pagalbos Malyje, sako užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.

„Atėjo prašymas iš Prancūzijos prezidento padėti Prancūzijai Malyje. Mano nuomone, mes privalome padėti, mano manymu, tai mūsų pareiga“, – per Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų tarybos posėdį šeštadienį sakė partijos pirmininkas G. Landsbergis.

Jis teigė, kad Lietuvos, mažos valstybės, pareiga yra būti solidariems.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas birželio pabaigoje parašė laišką Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai ir paprašė Lietuvos prisidėti prie karinės operacijos Malyje.

Prancūzija stengiasi užsitikrinti Lietuvos politikų palaikymą prašymui atsiųsti į Malį specialiųjų operacijų karių. Jie dalyvautų europinėje pajėgų grupėje „Takuba“, padedančiai vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.

Prezidentas G. Nausėda kol kas neatskleidžia, ar pritaria Prancūzijos prašymui. Galutinis sprendimas dėl karių siuntimo turėtų būti priimtas šiemet.

 


Rašyti komentarą...
S
Saule
2021-07-17 10:43:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kur logika ,savo krasto negalime apginti net nuo emigrantu ,o i Mali reikia vykti nes Prancuzijai reikia pagalbos ,ka Prancuzija padare del Lietuvos ?
Atsakyti
-5

E
Eugenija
2021-07-17 10:53:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tik diplomatiniu keliu reikėjo su kaimynais derėtis, tačiau tokie diplomatai kaip Povilionis, Lanzbergi stumia Lietuvą liūtams į nasrus
Atsakyti
-5

D
Darius
2021-07-17 10:44:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tik taip nebuvo iki kol valdžion neatsibeldė šitas nevykęs broileris
Atsakyti
-4

SKAITYTI KOMENTARUS (44)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų