Aukštojo mokslo įstatymo pataisų priėmimas iki kovo 1-osios, kaip tikėtasi anksčiau, būtų idealus atvejis, teigia švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius. Tačiau jis pripažįsta, jog šis terminas - nėra realus ir žada, jog reformą įteisinantys įstatymai gali būti priimti balandžio pradžioje.
Anksčiau buvo kalbėta apie tai, kad Seimas šiam siūlymui galėtų pritarti iki kovo 1-osios. Penktadienį po pasitarimo su premjeru Andriumi Kubiliumi G. Steponavičius žurnalistams tvirtino, kad „galutinis reformų paketas“ galėtų būti priimtas balandžio 1-ąją arba kovo 31-ąją.
„Šiandien ne atidėjimas, o realistiškesnis suvokimas, kad Seimas nėra tiek įsibėgėjęs darbine prasme, kad nesant sesijų galėtų judėti į priekį tokiu tempu kaip mes įsivaizdavom (...) Šiandien sutarėm, kad bus daromi kai kuriose vietose kompromisai, neiškreipiant pagrindinių reformos principų“, - aiškino ministras.
Seime vasario 5-19 dienomis planuojama sušaukti neeilinę sesiją, į kurios programą planuojama įtraukti pataisas dėl aukštojo mokslo. Seimo eilinė pavasario sesija prasidės kovo 10 dieną.
Pasak G. Steponavičiaus, kol kas diskutuojama dėl keleto reformos aspektų, taip pat studentų krepšelių ir valstybės remiamų paskolų sistemos.
„Savaitė ar dvi (įstatymo įsigaliojimui - BNS) nėra lemiantis dalykas. Svarbu, kad nebūtų tai daroma nepasiruošus ir neišsiaiškinus tam tikrų diskusinių klausimų. Šiandien yra keli tokie klausimai, dirba kelios Vyriausybės ar ministro sudarytos grupės, tose grupėse yra aiškėjantys mechanizmai, tame tarpe ir dėl krepšelio ir dėl prieinamumą užtikrinančių valstybės paskolų (...) Yra klaustukų, ir mes tai aiškinamės, bet nėra klausimų, kurie kvestionuotų reformą iš esmės“, - kalbėjo G. Steponavičius.
Premjero A. Kubiliaus ir švietimo ir mokslo ministro teigimu, aukštojo mokslo reforma turi būti pradėta įgyvendinti rugsėjo 1-ąją, nesvarbu, kada Seime bus priimtos įstatymo pataisos.
G. Steponavičius žadėjo, jog yra „savaičių klausimas“, kai bus paskelbta, kiek įsigaliojus naujajai studijų tvarkai bus valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose.
Sausio pradžioje Vyriausybė posėdyje pritarė studijų reformai - taip pat studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistemos įvedimui.
Premjeras Andrius Kubilius tuomet sakė, kad krepšeliai, tai yra, nemokamas mokslas, bus skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikės. Tačiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose skaičius bus sumažintas, siekiant taip padidinti stojančiųjų konkurenciją ir motyvaciją mokytis.
Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Studijų kainą už už studijas mokantiems būsimiems specialistams turėtų nustatyti ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas - mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu - 520 litų). Visą kainą už studijas mokantiems studentams nustatydavo aukštosios mokyklos.
Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak G.Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms remti.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
