Oficialių taisyklių nėra
Kažkokių nustatytų pareigybinių instrukcijų, kaip būtų rekomenduotina elgtis Seimo nariams, nėra, teigia G. Drukteinis. „Žinoma, įvairiausi ceremonijų protokolai turi savo taisykles. Bet apie taisykles konkrečiai Seimo nariui nesu girdėjęs. O gaila, kad jų nėra”, – tvirtina ekspertas.
Pasak jo, užsienyje tokių taisyklių, rašytų ar nerašytų, būna, ir yra iš ko, jeigu reikėtų, jų pasivogti: „Egzistuoja tokie dalykai ir Amerikoje, ir Anglijoje. Pažiūrėkite, net toje pačioje NBA lygoje egzistuoja tam tikros aprangos kodo taisyklės, pagal kurias į varžybas žaidėjai turi atvykti vilkėdami kostiumus, kaklaraiščius, atitinkamus batus.”
Vis dėlto G. Drukteinis džiaugiasi, kad mūsų politikos šventovėje vis dėlto yra bent jau nerašytos taisyklės ryšėti kaklaraištį, vilkėti kostiumą. Be to, mūsų Seimo nariai išties elgiasi pakankamai tvarkingai ir estetiškai: „Nesu matęs negražiai besielgiančių Seimo narių, arba, tarkime, labai neestetiškai valgančių, išgėrusių viešoje vietoje.”
Bendravimo kultūra – kaip feodalų
Vis dėlto Seimo narių bendravimo kultūra tokio džiaugsmo neteikia. Pasak G. Drukteinio, tai nulemia faktas, kad mes esame tarsi persiplėšę tarp dviejų pusių – Rytų ir Vakarų. Etiketo ir bendravimo kultūros tradicijos, turinčios įtakos ir mūsų Seimo narių elgesiui, pas mus atkeliauja skirtingos. Rytų etiketo logika, kuri nėra savaime bloga, Lietuvoje egzistuoja jau ilgą laiką. Pagal ją, yra labai svarbu, kas toks yra konkretus žmogus, iš kokios jis yra giminės, ar jis kilmingas.
„Vyrauja toks požiūris, kad aš esu stiprus, vadinasi, aš esu teisus. Toks požiūris susiformavo feodalizmo laikais, bet visgi jis yra gajus ir šiandien”, – tvirtina G. Drukteinis. Pasak jo, dali seimūnų vadovaujasi būtent tokiu požiūriu: „Aš esu verslininkas, aš esu savo rajone kietas, caras, feodalas. Ir aš atitinkamai taip elgiuosi. Nors aš ir patekau į tokią vietą, kur yra priimami valstybiniai, strategiškai svarbūs sprendimai.”
„Tuo tarpu vakarietiška nuostata sako, kad nesvarbu, kas tu esi. Svarbu, kad tu esi atitinkamoje aplinkoje, kurioje užtikrinamos teisės visiems, ar tu atvažiavai iš didžiausios glūdumos, ar visą gyvenimą praleidai sostinėje, jūs esate lygūs”, – aiškina ekspertas. G. Drukteinis džiaugiasi, kad tokių Seimo narių, kurie tokio požiūrio laikosi vis dėlto yra: „Jie vienodai elgiasi ir su provincijos žmonėmis, eiliniais žmonėmis, tiek ir su aukščiausio lygio pareigūnais, su kuriais bet kuriuo atveju yra įpareigoti gražiai elgtis.”
Premjero užduotis – pasikeisti akinius
Dėl tam tikro apsekto G. Drukteinis negailėjo kritikos naujajam šalies premjerui Algirdui Butkevičiui. Ir turbūt nieko neturėtų nustebinti šios kritikos priežastis – akiniai. „Su visa pagarba A. Butkevičiui, nuoširdžiai patarčiau jam pasikeisti akinių formą ir apskritai pasikeisti akinius. Viskas yra suprantama, fiziologija ir taip toliau, tačiau tai yra tokios detalės, kurios krenta į akis. Jos matosi, kad ir kaip nekreiptum į tai dėmesio. Tie labai stori didinamieji stiklai natūraliai didina akis ir yra išties pastebimi”, – tvirtina G. Drukteinis.
Etiketo ir stiliaus žinovo manymu, A. Butkevičius gali pasirinkti kitų formų akinius, pakeisti šukuoseną. Pasak jo, yra daugybė įvairiausių triukų, kurie iš esmės gali nukreipti pašnekovo dėmesį nuo įvairių vyro veido netobulumų, pavyzdžiui, plinkančios aukštos kaktos, kreivų dantų, pernelyg atlėpusių ausų, nosies. „Netgi nuo žvairumo įmanoma nukreipti dėmesį. Tiesiog vieną dieną reikia imti ir pasakyti: taip, aš turiu tą problemą. Taip, žmonės apie tai šneka. Galbūt netgi yra tokių chamų, kurie iš to juokiasi. Reikia pasikeisti”, – A. Butkevičiui ryžto bando įkvėpti G. Drukteinis.
Vis dėlto daugiau didesnių priekaištų A. Butkevičiui G. Drukteinis neturi: „Be jokios abejonės dar yra kalbėjimo maniera, gestikuliacija ir kiti faktoriai. Vertinant pagal šiuos kriterijus, A. Butkevičius elgiasi padoriai ir didelių problemų jame nematau.”
Kas ieško stiliaus?
Pasak G. Drukteinio, panašiai kalbėti būtų galima beveik apie kiekvieną Seimo narį, pas kuriuos galima būtų atrasti tam tikrų neigiamų smulkmenų, tokių kaip nelygintos kelnės, nesutvarkyta šukuosena, požiūris į kitus Seimo narius, požiūris į žurnalistus ar netgi kitas Seimo nares-moteris: „Taip Seime būti neturėtų.”
G. Drukteiniui imponuoja Viktoro Uspaskich stiliaus paieškos: „Man patinka, kad jis prisipažįsta, kad jis šiuo klausimu netgi kreipiasi pagalbos, įvairių konsultacijų. Bando, pavyzdžiui, eksperimentuoti su šukuosena – plaukus sukelti tai į vieną, tai į kitą pusę. Iš esmės matosi, kad žmogus į tai atsižvelgia, puikiai suvokia, kad yra visuomenės dėmesio centre, kad turi būti atitinkamai apsirengęs, susitvarkęs, kaip reikia elgtis. Taip ir turėtų būti.”
Moterims viskas atleidžiama
Šiame Seime yra išties nemažai moterų. Kokia gi yra jų vieta stiliaus paletėje? G. Drukteinis mano, kad joms šioje srityje viskas yra gerokai paprasčiau. „Moterys visada yra moterys. Moterims, skirtingai nuo vyrų, yra atleidžiamas noras apsirengti spalvingiau. Čia mūsų vyrų apranga yra iš esmės nuobodi ir monotoniška. Vienintelis dalykas, kur mes galime paeksperimentuoti su spalvomis, yra kaklaraištis. Moterims gi galima beveik viskas – sijonas, palaidinė, kaklaskarė. Visa tai gali būti įvairių spalvų”, – aiškina G. Drukteinis.
Žinoma, tokioje vietoje kaip Seimas, vis tiek reikalaujama subtilumo, rimtumo ir atsakomybės, tvirtina ekspertas. Tai morališkai veda prie konservatyvesnių spalvų ir tonų. Vis dėlto G. Drukteinis nemato nieko blogo, jei Seimo narės ir kitos moterys apsirengia ne vulgariai, o spalvingai, labiau paryškindamos savo kūno linijas ar šukuoseną. „Moterims tas yra leidžiama, vyrams – nelabai. Jeigu vyras ateitų su dažytais plaukais ar su peruku, visi tą pastebi, skirtingai nuo to, jei tai būtų moteris”, – aiškina ekspertas.
