Briuselyje susirinkusiems Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams nepavyko susitarti dėl Gruzijos ir Rusijos karo vertinimo. Vienos šalys ragino pasmerkti Rusiją, kitos tam nesiryžo.
Besirenkant į neeilinį posėdį Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrams buvo aišku, kad kai kurios šalys parems tik švelnų Rusijos pabarimą. Lietuva ir Suomija tikino, kad ES į Pietų Osetiją turėtų siųsti greitojo reagavimo pajėgas.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius ragino iš naujo įvertinti santykius su Maskva. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras neslėpė, kad ES į Pietų Osetiją gali siųsti tik stebėtojus.
Kaip teigė Prancūzijos ministras, daugelis ES šalių patvirtino, kad yra pasirengusios eiti su Prancūzija, tačiau tai bus ne armija ir ne taikdariai, o stebėtojai.
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno, svarbu, kad ES įsipareigojo prisidėti prie Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pastangų bei fiziškai bus Gruzijoje, o ar tai bus taikdariai, ar stebėtojai, ar policijos misija bus sprendžiama rugsėjį.
P. Vaitiekūnas sako, kad tai nėra labai kuklus pasiekimas. Esą svarbiausia, kad nutarimas būtų įgyvendintas. "Tai yra ta realybė, kurią mums pavyko pasiekti", - teigė P. Vaitiekūnas.
Ministro teigimu, buvo siekta daugiau, o gauta tiek, kiek buvo politinės valios ir palaikančiųjų. Be jų nebūtų pasiekti ir šiandienos rezultatai.
Griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu be Lietuvos laikėsi Latvija, Estija, Lenkija, Didžioji Britanija ir Belgija. Draugiškesnės Rusijai buvo Prancūzija, Vokietija ir Ispanija.
