Remiantis hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, matyti, kad metinė Lietuvos temperatūra po truputėlį auga. Labiausiai paveikiamas žiemos sezonas, tačiau ruduo taip pat ne išimtis.
Šio rudens vidutinė temperatūra numatoma iki 1,0 laipsnio aukštesnė už vidutinę daugiametę (1981–2010 m. klimato norma 7,1 laipsnis), tuo tarpu kritulių kiekis nuo vidutinių daugiamečių reikšmių beveik nesiskirs.
Ar kinta mūsų ruduo?
„Numatoma, kad šis lapkritis turėtų būti šiltesnis kažkur vienu laipsniu, nei įprasta. Lapkritį ateina jau tos šaltesnės naktys ir tų šlapdribų jau būna daugiau, ir pasninga. Nors temperatūra mažai skirsis nuo normos, visgi šaltesnių dienų jau pasitaikys“, – kalbėjo klimatologas Donatas Valiukas.
„Apskritai, rudens temperatūra kasmet gal truputį ir kyla, bet tas kilimas yra nežymus“, – mini klimatologas Gintautas Stankūnavičius.
Klimatologai išskiria, kad labiausiai bendram metų šilumos klimato kilimui įtakos turi žiemos sezono svyravimai, nes žiemos būna anomalios, rudens įtaka maža. Jų temperatūra dažnai nukrypsta nuo normos.
Pailgėjęs vegetacinis procesas
Jei ruduo būtų šiltesnis, nei įprasta, tuomet pailgėtų ir mūsų augalų vegetacijos trukmė. Tačiau vienais metais tas laikotarpis būna ilgesnis, kitais jis trumpesnis. Žinoma, per daugelį metų jis šiek tiek pailgėjo, bet ne ženkliai.
„Vis prisimenu lietuvių klasikų kūrinius, kuriuose pasakojama, kaip iš ganyklų žmonės atvesdavo gyvulius, tą darydavo lapkričio pirmąją dieną. Tą dieną imdavo šalti orai: lėčiau augdavo žolė, gal net pašaldavo, na ir dabar tą patį ūkininkai daro panašiu laiku. Galbūt šiek tiek pailgėjo vegetacinis laikotarpis rudenį, bet labai nedaug, sakykime savaitę per kokį šimtą metų, ne daugiau“, – mini G. Stankūnavičius.
Klimatologas priduria, kad ateityje, galbūt po 10 - 20 metų augalų vegetacinis procesas dar pailgės, gal net kitas augalų kultūras imsime auginti, bet kol kas tai labai abejotina.
Lietuva yra toli nuo vandenyno, todėl užtenka žemyniniam orui atkeliauti truputį ankščiau, nei reikia ir viskas nušąla. Todėl tikėtina, kad šalyje ne temperatūra didės, o daugės ekstremalių, netikėtų gamtos išdaigų.
„Ekstremalių reiškinių skaičius ateityje didės“, – mini kliamtologas.
Išaugęs ekstremalumas
Dauguma klimatologų pastebi, kad dėl besikeičiančio klimato išauga ekstremalių oro reiškinių skaičius. Jie sukelia žmonėms nepatogumų. Jei nuolat vyrauja šiltos žiemos, o staiga, netikėtai atkeliauja šalta, tai ji nepasiruošusius žmones išmuša iš vėžių. Jie nebūna pasiruošę, sunku užvesti automobilius, atsiranda papildomų išlaidų ir visa tai sukelia žmogui stresą.
Ūkininkai taip pat nesitiki, kad anksčiau pasidėjęs vegetacinis procesas neatneš jiems nuostolių, juk šalnos vis tiek gali kilti. Tuomet pasitaiko, kad ūkininkai pasodina bulves, o jos tik daigus išleidžia ir užšąla, dėl to kad buvo neįvertintas galimas ekstremalus oras.
Ekstremalus oras susijęs ir su kritulių kiekiu, gali būti, kad kritulių kiekis išliks tas pats, bet jo pasiskirstymas per mėnesį ar sezoną, pasikeis. Per kelias stambių liūčių dienas iškris visa mėnesio norma, o kitomis dienomis vyraus sausi orai.
