Ekspertų kirtis dėl Seimo narių mažinimo: kokio rezultato laukti referendume

Kol Lietuvos piliečiai ne tik renka būsimą šalies prezidentą, bet ir reiškia nuomonę dviejuose referendumuose arba juos boikotuoja, politologai prognozuoja, kokios referendumo dėl Seimo narių mažinimo baigties galime tikėtis.

82,3 proc. respondentų pritaria Seimo narių skaičiaus mažinimui, rodo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) užsakyta balandžio 12–26 dieną „Baltijos tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa (apklausta 1050 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų). Parlamento mažinimo nepalaiko 4,6 proc. respondentų, likę – nei pritaria, nei nepritaria arba nežino.

Įdomu tai, kad parlamento mažinimą palaikantys respondentai apylygiai pasidalina pagal palankumą parlamentinėms partijoms. Labiausiai mažinimą palaiko Darbo partijos (96 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos rėmėjai (96,3 proc.). Taip pat – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (95,6 proc.) bei Liberalų sąjūdžio (93,6 proc.) rėmėjai. Kiek mažiau – Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų palaikytojai (71 proc.).

Kokios baigties tikėtis?

Respondentų išreikšta nuomonė rodo ir visuomenės požiūrį, o tai reiškia, kad galime tikėtis, jog Seimo narių skaičių pavyks sumažinti, mano VDU profesorius Algis Krupavičius.

„Baimės yra nepagrįstos, nes visų partijų rinkėjai iš esmės sako tą patį. Tai yra nepartinis sutarimas visuomenėje. <...> Visuomenėje nuotaikos nepasikeis, jos yra, jos bus. Atsiranda tam tikras spaudimas, nes ir kitose šalyse parlamentai yra tikrai mažesni, net ir skaičiuojant pagal kubinės šaknies taisyklę (ištraukus kubinę šaknį iš esamo gyventojų skaičiaus, gaunamas optimalus parlamentarų skaičius – aut. past.). Estija gali turėti 110 parlamento narių, turi 101, latviai gali turėti 129, turi 100“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Tuo metu Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius nemano, kad apklausa demonstruoja visuomenės požiūrį, nes pasiūlymas mažinti Seimo narių skaičių, nepateikiant konteksto, tolygus klausimui „Ar jūs patenkinti, kad žemė traukia“.

„Koks bebūtų klausimas sociologinėje apklausoje, jis nesutampa su klausimu, kuris pateiktas referendume. Referendumas yra politinis įvykis, kurį inicijuoja tam tikra partija su tam tikrais veikėjais, kurie turi tam tikrus reitingus, kuriuose dviejų veikėjų neigiami vertinimai viršija teigiamus. Ir rinkėjai atėję į rinkimų apygardas neatsakinės į sociologo klausimą, bet atsakinės į klausimą, kuris užduotas tam tikromis politinėmis aplinkybėmis“, – tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.

REKLAMA

Įvyks ar neįvyks

Tačiau referendumas gali ir neįvykti, jei didžioji dalis rinkėjų jį ignoruos. Viešojoje erdvėje daugelis politikų skatina rinkėjus neimti Seimo narių skaičiaus mažinimo referendumo biuletenio ir nebalsuoti.

„Toks scenarijus galimas, viskas priklausys nuo aktyvumo. Feisbukas tikrai nėra pakankamas indikatorius, kad galėtume spręsti, ar įvyks, ar neįvyks. Situacija yra labai prieštaringa. Manau, kad didžioji dalis rinkėjų biuletenius ims ir balsuos abiejuose referendumuose. Aišku, kai kurie politikai parodo pavyzdį, kad galima neimti ir verta boikotuoti referendumą“, – teigė A. Krupavičius.

V. Valentinavičius mano, kad didesnė tikimybė, jog referendumas vis dėlto neįvyks, o tai lems ir dalies politikų, taip pat ir prezidentės pozicija boikotuoti referendumą.

„Kadangi referendumo slenkstis yra labai aukštas – 50 proc. nuo visų rinkėjų, tai visų šitų aplinkybių, manau, pakanka, kad referendumas neįvyktų. Bent jau dalį rinkėjų, manau, gerokai piktina, kad referendumas inicijuojamas ne dėl siekio gerinti Seimo reputaciją, darbą, atstovavimą rinkėjams, o rinkiminiais sumetimais, kad būtų mobilizuoti rinkėjai su populistiniu šūkiu. Tai šitie dalykai atrodo neskaniai ir, manau, kad atpurtys didelę dalį rinkėjų“, – prognozavo MRU docentas.

A. Krupavičiaus teigimu, reikia tiesiog pagaliau priimti vienokį ar kitokį sprendimą, antraip per kitus Seimo rinkimus atsiras viena ar kelios partijos, kurios per rinkimus vėl žadės mažinti Seimo narių skaičių.

„Ta tema turime pasiekti tam tikrą apsisprendimą. Jeigu referendumas neįvyks, tuomet rinkėjai, kurie mano, kad Seimas turėtų būti mažesnis, niekur neišnyks. Tai vienaip ar kitaip akivaizdu, kad yra visuomenėje daugiau nei konsensusas, kad Seimas galėtų ir turėtų būti mažesnio dydžio“, – svarstė profesorius.

Kad politikai neišvengiamai grįš prie Seimo narių skaičiaus mažinimo temos, pripažįsta ir V. Valentinavičius.

REKLAMA

„Tai yra neišvengiama, kaip metų laikų kaita. Nes šitas projektas Seimo narių mažinimo jau neprisimenu kelintas, gal dešimtas. Visi buvo inicijuoti tais pačiais motyvais dėl populistinių instinktų ir toliau taip bus“, – tvirtino V. Valentinavičius.

Kas keistųsi?

Vis dėlto, jei Seimo narių skaičius būtų mažinamas, neišvengtume svarbių įstatymų pakeitimų. Tarp jų – Seimo rinkimų įstatymas, Seimo statutas, Konstitucija.

„Ką tikrai reikėtų pataisyti – Seimo rinkimų įstatymą. Mažiausiai skausmingas dalis, kuri labiausiai atitinka visuomenės lūkesčius, kad sumažėtų parlamento narių, kurie renkami proporcinėje rinkimų dalyje nuo 70 iki 50. Proporcinės rinkimų dalies svoris sumažėtų. Visuomenė turi plačius lūkesčius, kad didesnė parlamento narių dalis būtų renkami vienmandatėse rinkimų apylinkėse, nes tuomet tas Seimo narys atstovauja konkrečiai rinkimų apygardai, teritorijai, bendruomenėms, jis turi būti atsakingesnis“, – pažymėjo A. Krupavičius.

Vyksta du referendumai

Jau nuo pirmadienio vykstančiuose išankstiniuose rinkimuose lietuviai renka Lietuvos prezidentą bei balsuoja dviejuose referendumuose.

Referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo siūloma nustatyti, kad „Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda“.

Konstitucijoje šiuo metu įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo siūloma nustatyti, kad „Seimą sudaro Tautos atstovai – 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu“. Šiuo metu į Seimą renkamas 141 parlamentaras.

REKLAMA

Ne pirmas bandymas šienauti galvas

Tiesa, tai ne pirmas kartas, kai valstiečiai iškelia siūlymą mažinti parlamentarų skaičių. 2016 m. gruodį LVŽS frakcija įregistravo Konstitucijos pataisą, pagal kurią parlamentarų sumažėtų iki 101. Nors Vyriausybė pataisoms pritarė, toliau projektas nepasistūmėjo.


Rašyti komentarą...
r
rimtai
2019-05-09 16:01:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
geriausias mazinimas ju butu ne referendumu,o i kremetoriuma ,pirmi visi koncervai eis,kiti gal pasitaisis po to
Atsakyti
-2

A
As
2019-05-10 07:58:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
NEATEJAI PER METUS I 3 PISEDZIUS, LAUK IS SEIMO TOKIU BUDU IR SUMAZETU. SUDA MALI SEIME VEL LAUK IS SEIMO...
Atsakyti
0

I
Inga
2019-05-09 17:21:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Aukso žodžiai ir laiku pasakyti
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų