Ar Vladimiras Putinas siekia karo pabaigos, ar tik vaidina derybas, tikėdamasis gauti nuolaidų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas ir apžvalgininkas Vladimiras Laučius.
Amerikos žiniasklaidoje matome daug informacijos apie taikos derybas. Kas čia gali būti su jomis? Pasisakymų daug, kartais net sunku susekti visus, kiek viso ko yra. Ar galime suprasti dabar, ko nori Trumpas ir jo komanda iš šito taikos derybų proceso?
A.Grigas: Na, Trampas, kaip sakė, nuo pirmos dienos, jis nori kuo greičiau taikos. Jis nori padaryti „dealą“, išspręsti šią problemą ir nukreipti Amerikos dėmesį ir resursus kitur. Deja, kol kas nepavyksta. Jau 100 dienų Trumpo administracijos, jau nuo kovo 11-os, Ukraina yra sutikusi su paliaubom. O iš Maskvos, iš Kremliaus mes tik girdim tampymąsi pirmyn atgal, pirmyn atgal ir rezultato nėra.
O ką gali Rusija prarasti? Krymo gi nepraras turbūt?
A.Grigas: Kol kas tikrai nėra aišku, ką šiuo atveju turėtų prarasti Rusija. Na, gal dabar šiandieną Trumpas sako, kad, Rusija norėtų visos Ukrainos, tai gal tuo, kad Rusija apsiribos tiktai tam tikrom teritorijom. Praras visą Ukrainą, ar ne, tik dalelę gaus.
Pone Laučiau, kaip jums atrodo, ko nori Rusija? Mes, Trumpą ką tik apšnekėjom, bet Rusija, Putinas, ko nori? Ar Putino tikslas yra derybas tik vaidint ir vilkint?
V.Laučius: Aš iš tikrųjų manyčiau, jog Rusija nuo Putino atėjimo į valdžią nori kažko panašaus į SSRS galios atkūrimą. Galbūt ne 100 %, bet stengiasi būti kuo arčiau to 100 %. Ir Ukraina yra tas kertinis akmuo, kurio Rusijos atkuriamai Rusijos imperijai reikia tam, kad ji būtų tikra imperija. Be Ukrainos, tai yra ne visai ta imperija, kurios nori Putinas, ar kiti rusų imperialistai.
Taikos deryboms yra siūloma, Rusijai sutikti su tuo, ką ji dabar užėmus. Ar Putinas tomis žemėmis pasitenkins?
V.Laučius: Greičiausiai ne, bet mes irgi negalim įlįsti į Putino galvą ir gali būti, kad kaip laikina sėkmė ta situacija, kuri dabar susiklostė Rusijai, tarkim, gavus Krymo pripažinimą tokios valstybės kaip Jungtinės Valstijos, gavus patvirtinimą, kad tinka ta linija, kuri dabar yra fronto linija Ukrainoje ir de facto tai reikštų beveik pripažinimą tų teritorijų Rytų Ukrainos, Donbaso ir panašiai ir Zaporižės, kurias Rusija yra okupavusi.
Tai yra pakankamai geras pasiekimas. Beje, Putinas prieš pusantrų metų maždaug sykį kalbėdamas viešai su tokia labai miela pasitenkinimo šypsenėle yra pareiškęs apie, kai jo klausia apie rezultatus tos vadinamosios specialiosios karinės operacijos, pasakė: „Klausykit, mes teritorijų tai nemažai įsigijom“ ir tokia apsirijusio katino šypsenėlė atsirado jo veide.
Matyt ir jam, ir jo aplinkai tai atrodo pakankamai geras rezultatas. Ir tiesą sakant, jei mes žiūrėsim objektyviai, tai reikia pripažinti – 20 proc. Ukrainos teritorijos yra okupuota. Koridorius į Krymą, apie kurį buvo kalbama užkulisiuose dar 2021 metų pabaigoje, 2022 pačioje pradžioje prieš karą, jis yra atsiradęs ir jį sunaikinti beveik nebeįmanoma.
Tai, ko mes tikėjomės, kai buvo Ukrainos vadinamoji ta kontrpuolimo operacija planuojama ir vykdoma, dar buvo tikimasi, kad pavyksta Melitopolyje prasiveržti ir pasiekti Azovo jūrą, bet ne, to padaryt nepavyko ir dabar jau kas žino, ar gali pavykti. Tai visi šitie tikslai Rusijos yra pasiekti, jie nėra menki.
Todėl sakyti, kad Rusija čia turės pripažinti kažkokį savo pralaimėjimą, kad tikslai nepasiekti, ne, tai būtų ne visai teisinga. Putinas tikrai gali pateikti tai, ko Rusija yra pasiekusi, kaip savo pergalę. Ne pačią didžiausią įmanomą pergalę, bet ją jis gali nukelti į ateitį ir savo rinkėjams pasakyti: „Na, palaukit, neskubėkit, ne taip kaip Kinija, palaukim 100 metų ar 200, bet na palaukim kažkiek laiko“. Po to jau gal paties nebeliks, jam nebereikės prisiimt atsakomybės dėl to, kad tikslai neįgyvendinti 100 %.
Ar sutinkate su ekspertų nuomone, kad Putinas negali sau leisti, kad karas baigtųsi? Jeigu jis baigsis Ukrainoje, jis turi prasidėti kažkur kitur, pavyzdžiui, Baltijos valstybėse, ar ne? Tam, kad, jis turėtų didžiulę kariuomenę, reikia išlaikyti didžiulę karo pramonę ir Putinas sau negali leisti, jog nebūtų to karo?
V.Laučius: Iš tikrųjų yra labai svarbus dabar ir socialinis, ir ekonominis stimulas Rusijai tęsti karą. Bet kartu yra ir mažiau kur kas matomi, sunkiau užčiuopiami ekonominiai, sunkiau užčiuopiamos ekonominės problemos, kurios po truputį auga ir kurias spręsti karui tęsiantis dar metus ar dvejus bus vis sunkiau ir sunkiau.
Ir tiesiog atidedama į ateitį tie sunkūs ir skausmingi sprendimai, kuriuos neišvengiamai anksčiau ar vėliau teks daryti. Žinoma, galima sakyti, kad vyks kažkoks permanentinis karas dvejus, penkerius metus. Tai kiek tada tas karas yra Rusijai naudingas?
Tokiu atveju tie, kurie sako, kad kitaip negali būt, kiek 10 metų, 20? Jokia valstybė tiek neatlaikys. Nebent jau Kinija įsitrauks ir visos kitos šalys labai aktyviai įsitrauks ir taip, kaip dabar jau Šiaurės Korėja įsitraukia, taip visi Rusijos draugai padės jai ekonomiškai daug labiau, nei padeda dabar, ir kariniu atžvilgiu padės.
Bet tai jau būtų pasaulinio masto, galima sakyt, prasidėjęs pasaulinis karas. Vargu, ar Putinas ir jo aplinka gali planuoti tokią Rusijos ateitį. Vis dėlto aš manau, jie ieško ir alternatyvų. Ir viena iš tų alternatyvų – sustabdyti karą gavus mainais tokias Vakarų nuolaidas, kurios leistų atkurti ekonominį gyvenimą, normalų ekonominį gyvenimą be karo.
Ar gaus Putinas tai mainais? Aš manau, kad jis turi pagrindo manyti, kad taip gali atsitikti, nes labai daug interesų grupių vakaruose ir ne tik Amerikoje nori to, bet ir Europoje toje pačioje. Apie tai mažiau kalbama iš politinių tribūnų Europos valstybėse, bet ta situacija, kuri egzistavo iki karo, kai Vokietija, nepaisant Krymo aneksijos, nepaisant to, kas įvyko Donbase, vis tiek tęsė su Rusija „Nord Stream 2“ projektą ir Angela Merkel džiaugėsi tuo projektu ir sakė, kad tai yra tiesiog ekonominis projektas ir nevelkime čia politikos. Tai natūrali Vakarų Europos būsena ir Putinas tikisi, kad Europa gali prie to sugrįžti.
Kremlius: gegužės 9-osios parade dalyvaus 29 užsienio šalių vadovai
Penktadienį Rusija minės 80-ąsias nacistinės Vokietijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare metines.
Visgi Rusijoje pradėta spekuliuoti, kad Ukraina gali pasinaudoti galimybe ir Kremliaus sąjungininkų akivaizdoje surengti ataką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
