Estijos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Madis Rollas sakė, jog šalies vykdomoji valdžia šiuo metu analizuoja karių siuntimo į Ukrainą žingsnį. Jis taip pat pridūrė manantis, kad tokiam žingsniui nepritariančios NATO šalys laikui bėgant pakeis savo nuomonę.
Kaip pažymi „RBK-Ukraina“ leidinys, M. Rollo komentarai pasirodė po to, kai praėjusią savaitę Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas pareiškė, kad prieš kelis mėnesius kariuomenė svarstė galimybę siųsti karius į Vakarų Ukrainą.
Kariai būtų siunčiami ne kariauti su rusais
Tačiau kariai būtų siunčiami tam, kad atliktų tokias funkcijas kaip medicinos priežiūra, logistika ar kai kurių vakarinių miestų priešlėktuvinė gynyba.
Vis dėlto, šalys savarankiškai gali nuspręsti siųsti karius į Ukrainą, tačiau tą turi daryti ne NATO vardu. Karybos apžvalgininko, buvusio specialiųjų operacijų pajėgų karininko Aurimo Navio vertinimu, Estijos siūlymas yra labai sveikintinas.
Kita vertus, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas pažymi, kad nors intencija gera, dar per anksti kalbėti apie realų karių siuntimą.
„Jeigu nori padėt kariaujančiai šaliai, kuri yra užpulta, visus moralinius taškus žiūrint, tai gerai daro, bet neaišku, kas per misija tai bus, kiek bus siunčiama karių ir kokias tai sukeltų pasekmes Estijai ir kitoms NATO šalims“, – užsiminė jis.
Ekspertai: šalys tik kalba apie karių siuntimą
A. Navio manymu, kol kas tai tik kalbos, o ir Ukrainos prezidentas karių iš Baltijos šalių kol kas neprašo, prašo tik ginkluotės. J. V. Žukas taip pat pabrėžė, jog nei Estija, nei Prancūzija nesiima veiksmų įgyvendinti siūlymo.
„Aš nemanau, kad Estija tai darys visiškai viena, jinai kol kas taip pasakė, bet tikrai iki tol, kol bus viešai paskelbta, į kokią karinę operaciją nori siųst karius, apskritai praeis nemažai laiko, jeigu nuspręs siųsti.
Mes gi turėjom keletą tokių pareiškimų iš Prancūzijos pusės, kad kariai bus siunčiami, tas tęsiasi jau beveik kelis mėnesius. Buvo išvardintos ir tam tikros sąlygos, bet kaip matom, jokio siuntimo nevyksta“, – užsiminė jis.
Jonas Vytautas Žukas: Baltijos šalims bet koks karių siuntimas pavojingas
Nors NATO šalys gali savarankiškai remti Ukrainos karius, buvęs kariuomenės vadas teigė, kad tai įmanoma tik, jeigu kariai būtų orientuoti į humanitarinę ar išminavimo pagalbą Ukrainos kariams, bet tai nebūtų kovinė misija.
„Šiaip, kai mes visi padedame Ukrainai, visi esam jos pusėje ir, be abejonės, remiam visais įmanomais būdais. Ir tai, jeigu Lietuva nuspręstų remti, reikia tam pritarti. O kovinė misija reali tik tuo atveju, jeigu Ukraina būtų NATO narė, o dabar niekas to net nesvarsto“, – kalbėjo J. V. Žukas.
Tačiau Baltijos šalims siųsti karius net humanitarinei pagalbai, jo vertinimu, yra pavojinga, nes Rusija tai gali panaudoti kaip pretekstą plėsti agresiją į kitas šalis.
„Šalia yra Baltijos šalių kaimynystė ir Baltarusija, ir Kaliningrado sritis, tai mums reikia skaičiuoti visus scenarijus. Be jokios abejonės, nereikia čia per daug emocijų skubotai kurti. Reikia nuspręsti, ko tu nori tuo pasiekti. Ar padėt Ukrainai, ar pagerint savo geopolitinę situaciją, ar pasiekt kažkokį susitarimą“, – pažymėjo jis.
Aurimas Navys: „Mažiau galvokim, ką Rusija pagalvos ar pasakys“
O štai, A. Navys siūlo mažiau dėmesio kreipti į tai, kaip agresorė reaguoja į šalių bandymus padėti Ukrainai.
„Mažiau galvokim, ką Rusija pagalvos ar pasakys, ji yra agresorė, reikia galvoti apie save ir kaip apsisaugoti. Ukrainoje miršta moterys, vaikai, vyrai kiekvieną dieną, o išeities kitos aš nematau, kaip tik padėti puolamai šaliai“, – teigė karybos apžvalgininkas.
Taip pat jis patikino, jog nors Lietuvos politikai irgi užsimena apie karių siuntimą į Ukrainą, vos keli procentai Lietuvos gyventojų palaiko šią idėją. Jo manymu, politikams reikėtų ir į tai atsižvelgti.
Vašingtone bus sprendžiama pozicija dėl Ukrainos
Bendra NATO pozicija dėl Ukrainos turėtų paaiškėti šių metų NATO viršūnių susitikime Vašingtone. Buvusio Lietuvos kariuomenės vado nuomone, kad NATO pradėtų bendrą karinę operaciją prieš rusų kariuomenę, taip pat yra nerealu, nes yra nemažai aljanso narių, kurios tam prieštarauja.
Didžioji dalis nenori eskalacijų. Visi žinom, kokios kalbos buvo prasidėjusios, kai prasidėjo karinis konfliktas kad reikia visais būdais daryk, kaip tai išvengti karinės eskalacijos, NATO karo su Rusija.
G. Landsbergis: Rusija negali būti sustabdyta tik gerais norais
Kaip anksčiau naujienų portale tv3.lt rašyta, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis išreiškė susirūpinimą Rusijos ginklavimosi tempais.
„Mes matome, kad Rusija mobilizuoja karius, nuolatos mobilizuoja, nepaisant to, kad tai nėra deklaruota. Mes matome, kad jie ginkluojasi, jie įžengė į karo ekonomiką, gamina ginkluotę, gauna ginklus iš Irano ir Šiaurės Korėjos“, – pažymėjo jis.
Rusijai įgavus pagreitį Rytų Ukrainoje gąsdina aplinkines šalis. Todėl, G. Landsbergio nuomone, reikėtų Rusiją stabdyti kariniais veiksmais.
„Baltai arba šalys iš Rytinio flango kalba ne tik apie tai, kad yra moraliai teisinga ginti Ukrainą, bet mes tai priimame kaip egzistencinį klausimą, kuris reiškia, jog jeigu Rusija nėra sustabdoma Ukrainoje, ji toliau tęs agresiją.
Nes sustabdyti tokio dydžio mašiną yra labai sunku. Ji negali būti sustabdyta tiesiog gerais norais. Ji turi būti sustabdyta karinėmis priemonėmis“, – paaiškino jis.
Jis priminė, jog iš pradžių buvo atsisakoma Ukrainai siųsti tam tikrus karinius įrenginius, o vėliau jau imta juos siųsti. Tačiau laikantis tos pačios strategijos ir tikint Rusijos grasinimais branduolinio ginklo panaudojimu, jo manymu, galimai nuves į šalies sunaikinimą ir į konfliktą už Ukrainos ribų.
„Nes mes siunčiame labai aiškų signalą Putinui: jeigu tu mums grasini, mes atsitraukiame. Tai dabar turime užduoti klausimą: jeigu jis atakuotų kitą valstybę ir grasintų taktiniu branduoliniu ginklu, ką mes darytume? Tai didžiausia problema, kurią turime.
Būtent todėl mums reikia atstumti jį atgal: jeigu tu pabandysi kažką tokio, atsakas bus dešimtkart blogesnis negu tikėtumeis dabar“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Jų pozicija gana aiški: nėra to pasirengimo, nei priimti Ukrainą į NATO, nei padėti jai konkrečia karine pagalba, išskyrus, aišku, ginkluotės siuntimą, bet kad įsiveltų į karinį konfliktą su NATO, tokio pasiruošimo nėra“, – patikino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
