Trečiadienį, „Reitingai“ žurnalo spaudos konferencijos metu, Gintaras Sarafinas – žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius, skaitė Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorės Sonatos Drazdavičienės pasisakymus dėl vasaros atostogų.
„Viskas [abiturientų egzaminų laikymas] prasidės gegužės 30 d. ir baigsis liepos 11 d. To mūsų gimnazijose dar niekada nėra buvę. <...> Mokytojams prasidės egzaminų užduočių vertinimas, kuris tęsis iki liepos 18 d., ir jiems liks akivaizdžiai per mažai atostogų dienų“, – skaitė Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorės laišką G. Sarafinas.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius taip pat skaitė Vilniaus licėjaus direktoriaus Sauliaus Jurkevičiaus išsakytus žodžius. Jis pastebėjo, kad birželį mažesnių klasių mokiniams nebeliks galimybės mokytis, kadangi jie bus pašalinti iš mokyklos, kad netrukdytų abiturientams laikyti egzaminų.
„Birželio mėnesį daugeliui mokinių bus atimta galimybė normaliai mokytis. <...> Nuo gegužės pabaigos reikia šalinti jaunesnių klasių mokinius, kad jie netrukdytų vyresniems laikyti egzaminų, o taip pat – kad netrukdytų švietimo sistemai ir jos reformatorių fantazijoms“, – ironizavo jis.
„Ar galite įsivaizduoti, kaip toli mes nuėjome, jei mokiniai pradeda trukdyti mokymo sistemai? Trumpinti mokslo metų nelabai išeina, <…> apimtys ir krūviai labai išaugo ir dabar, nesutrumpinus mokslo metų, mokytojai nespėja išeiti visų metų“ – G. Sarafinas skaitė keliamus klausimus iš Vilniaus licėjaus direktorius.
Mokymosi apimtis Lietuvoje padidėjo trečdaliu
G. Sarafinas tęsė toliau skaitydamas Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorės S. Drazdavičienės liudijimą, kad ji, pasikalbėjus su skirtingų dalykų mokytojais, išsiaiškino, kad dėl atnaujintų programų, mokymosi apimtys Lietuvoje padidėjo iki trečdalio.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius skaitė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktoriaus Raimondo Dambrausko iškeltą klausimą, ar yra tyrimų, kurie atskleidžia prailgintų mokslo metų ir didesnio mokymosi krūvio pasiteisinimą moksleiviams. Tokių tyrimų, pasirodo, nebuvo daryta.
„Ar yra tyrimų, bandžiusių pamatuoti ir įvertinti atnaujintų ugdymo programų, prailgintų mokslo metų poveikį mokinių pasiekimams? Paaiškėjo, kad jokių tyrimų nėra. Apie nieką, kuo mes čia gyvename, nieko nėra. Tuštuma“, – pasidalino mintimis R. Dambrauskas.
G. Sarafinas toliau skaitė, ką rašė R. Dambrauskas, ir teigė, kad Lietuvos švietimo sistemoje vieną nesąmonę seka kita nesąmonė.
„Viena nesąmonė dengia kitą nesąmonę, tuomet nereikėtų stebėtis, kad mūsų visa švietimo sistema tampa nesuvokiama. Pas mus švietime amžinai nėra ryšio tarp galvos, kojų ir tarp rankų, viskas vyksta atbulai“, – teigė jis.
Dambrauskas: „Kodėl viskas yra daroma tyliai?“
Spaudos konferencijos metu G. Sarafinas, skaitydamas R. Dambrausko prašymą, siūlė atsiversti Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) internetinį puslapį, kur yra parašyta struktūra ir kontaktinė informacija, ir pažiūrėti į darbuotojų skyrių.
Jis akcentavo, kad egzistuoja penki darbuotojai. Dar balandžio 29 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainėje skelbta, kad NŠA direktoriaus pavaduotoja yra Asta Ranonytė. Ji lankėsi Norvegijos švietimo ir mokymo direktorate, o penktadienį dingo iš darbuotojų sąrašo. Tada R. Dambrauskas išreiškė susirūpinimą, kodėl taip išvis vyksta.
„Čia kyla daug klausimų: ar ji buvo atleista už broką, ar ji pati išėjo, dėl ko išėjo? Čia labai svarbu žinoti, kad šio žmogaus atsakomybė yra pagrindinė, kalbant apie egzaminų sesiją Lietuvoje.
Taigi, egzaminai Lietuvoje yra ant nosies, paprastai tariant, lieka trys savaitės iki egzaminų sesijos ir dingsta pagrindinis žmogus.
Ko tokiais sprendimais yra siekiama, kodėl viskas yra daroma tyliai, paslapčia ir po kilimu? Ar A. Ranonytė sugrįš, kiek tokios rokiruotės kainuoja mūsų biudžetui ir, apskritai, kam tai naudinga?“ – G. Sarafinas skaitė R. Dambrausko pasisakymus.
Universitetų pirmoje vietoje – Vilniaus universitetas
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad, pagal „Reitingai“ žurnalo analizę, aukščiausią poziciją su 74,03 taškais užėmė Vilniaus universitetas.
Geriausių universitetų (valstybinių) penketukas:
- Vilniaus universitetas (VU) – 74,03 tšk.
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) – 61,43 tšk.
- Kauno technologijos universitetas (KTU) – 60,34 tšk.
- Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – 60,28 tšk.
- VILNIUS TECH – 55,4 tšk.
Geriausiu privačiu universitetu pripažintas ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 67,72 tšk.
Geriausia gimnazija Lietuvoje – Vilniaus licėjus
Geriausių gimnazijų penketuko pirmą poziciją užima Vilniaus licėjus.
Geriausios gimnazijos (atrankinės):
- Vilniaus licėjus
- Vilniaus jėzuitų gimnazija
- Kauno technologijos universiteto gimnazija
- Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija
Geriausios gimnazijos (neatrankinės):
- Klaipėdos licėjus
- Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija
- Kauno „Saulės“ gimnazija
- Vilniaus privati „Saulės“ gimnazija
- Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
