Tiesa, galima pastebėti, jog gyventojų išrinkti valdžios atstovai socialiniuose tinkluose dalinasi labai skirtingomis savo gyvenimo sritimis, o kai kurie iš jų dėl pasidalintų dalykų internetinėje erdvėje netgi pakliūva į skandalus.
Štai, pavyzdžiui, Seimo narys, „aušrietis“ Petras Dargis pagarsėjo savo įrašais lietuvių pamėgtame socialiniame tinkle „Facebook“, kur jis yra pasidalinęs ne vienu nešvankiu juokeliu apie moteris, o, pavyzdžiui, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį šis politikas socialiniuose tinkluose yra pavadinęs psichopatu.
Įvairiu turiniu „Facebook“ socialiniame tinkle garsėja ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, kuris dalinasi tiek politinėmis naujienomis, tiek savo asmeninėmis veiklomis, pavyzdžiui, maisto gaminimu. O kai kurie šio politiko įrašai sukėlė ir ne vieną skandalą.
Pavyzdžiui, 2023 m. gegužės 8 d, kai Izraelio pajėgos buvo nugriovusios palestiniečių pradinę mokyklą okupuotame Vakarų krante, R. Žemaitaitis pasidalijo įrašu, papiktinusiu žydų bendruomenę.
„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: Lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką“, – socialiniuose tinkluose rašė Seimo narys.
Po antisemitinių pareiškimų Seime buvo sudaryta R. Žemaitaičio apkaltos komisija. Seimas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.
O štai, pavyzdžiui, premjeras Gintautas Paluckas socialiniuose tinkluose turi 2 skirtingas „Facebook“ paskyras. Vienoje iš jų ministras pirmininkas dalinasi politinėmis aktualijomis.
Kita vertus, kita jo paskyra akivaizdžiai skirta asmeninio gyvenimo dalinimuisi, kur politikas rodo kadrus iš, pavyzdžiui, praleistų atostogų ar savo laisvalaikio.
Kai kurie politikai savo socialinius tinklus daugiausiai dedikuoja politinių temų gvildenimui. Panašiai socialiniais tinklais naudojasi Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos lyderis Saulius Skvernelis, kuris savo „Facebook“ profilį taip pat daugiausiai dedikuoja diskusijoms apie politines naujienas.
Panašiai savo „Facebook“ paskyroje elgiasi ir buvusi premjerė Ingrida Šimonytė. Tiesa, kartais ekspremjerė nepagaili ir aštresnės retorikos kitiems politikams.
Štai, pavyzdžiui, neseniai kalbėdama apie Nekilnojamojo turto (NT) mokestį, I. Šimonytė pažėrė kritikos socialdemokratams.
„NT mokestis tampa parodija, bet ko dar tikėtis iš šampaninių socialdemokratų, kuriems kairė - tai neuždirbtų (ar į biudžetą nesurinktų) pinigų dalybos Vasilisos mostais“, – rašė I. Šimonytė.
Skirtingi komunikavimo būdai socialiniuose tinkluose turi skirtingą tikslą
Politologas Ignas Kalpokas, kalbėdamas apie politikų socialinių tinklų komunikaciją iš tiesų pastebi, jog yra keletas skirtingų politikų komunikavimo tipų.
Jo teigimu, kai kurie politikai pasirenka į socialinius tinklus kelti įrašus, susijusius būtent su politika, o kiti tokio turinio kelia gerokai mažiau.
„Kai kurie politikai apskritai labai diversifikuoja savo turinį ir, pavyzdžiui, skirtingus socialinius tinklus naudoja skirtingomis turinio formomis. Čia galime prisiminti, kad ir kokį R. Žemaitaitį, kuris, viena vertus, kelia labai daug politinio turinio, bet taip pat daug dėmesio yra sulaukęs ir su savo receptais, maisto gaminimu ir visais kitais dalykais. Tai galima tikrai įvairių strategijų pamatyti“, – sakė politologas.
Tuo metu VU Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas, kalbėdamas apie Lietuvos politikų komunikaciją socialiniuose tinkluose, sako pastebintis, jog dauguma Lietuvos politikų apskritai nelabai išmano, kaip naudotis socialiniais tinklais.
„Jie žiūri paraidžiui, kad tai yra medija, kanalas, sklaidos vieta, bet užmiršta, kad kiekvienas kanalas ir medija turi savo specifiką. Ir socialinė medija skiriasi nuo, pavyzdžiui, nacionalinių todėl, kad ten pagal žanrus yra formatuojamas kitoks turinys. O tikrai didžioji dalis mūsų politikų ten kala vadinamąsias sunkiąsias žinutes“, – aiškino komunikacijos specialistas.
Pašnekovas pažymėjo, jog socialiniuose tinkluose taip pat be galo svarbi yra ir vizualizacija, tačiau ir ja Lietuvos politikai, pasak L. Kontrimo, kartais naudojasi netinkamai.
„Kartais net paskausta akis žiūrėti, kaip politikai susideda iš kokių nors renginių pulkus žmonių, kurių veidų įžiūrėti netgi sakalas negalėtų, o jie džiaugiasi, kad šitaip padaro“, – komentavo L. Kontrimas.
Reakcija į socialinių tinklų įrašus priklauso nuo auditorijos
L. Kontrimas akcentuoja, kad socialinės medijos yra tarsi žmogaus tęsinys. O kadangi politikų veikla yra vieša, jie patys turi pasirinkti ar kalbėti apie savo vykdomas veiklas ar apskritai nekalbėti apie darbą.
„Kartais politikai, kurie supainioja tą stilistiką, neretai prašauna pro šalį, kai pradeda į socialinius tinklus dėti visiškai jiems nebūdingus turinius ir tada gaunasi toks disonansas“, – teigė L. Kontrimas.
„Tiesiog tie politikai, kurie saikingai deda informaciją apie savo politinę veiklą socialinėje medijoje ir ją kaip nors labai nežymiai papildo savo asmenine informacija, tai tokių politikų socialinė medija man atrodo adekvačiai“, – pridėjo komunikacijos specialistas.
Jis taip pat pastebi jog politikams bendraujant su gyventojais, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kokiai auditorijai politikas transliuoja žinutę. O paklaustas kokie politikai, jo manymu, geriausiai naudoja socialinius tinklus, L. Kontrimas išskyrė keletą jų.
„Sakyčiau, kad tarp tokių politikų, kurie žino kokiai auditorijai transliuoja yra ir Gabrielius Landsbergis, ir Petras Gražulis, ir Rasa Juknevičienė, kuri ne taip dažnai, bet kartais parašo, Tomas Vytautas Raskevičius, kuris dabar nebėra Seime, bet yra partijos vadovas, ir dar galėčiau sakyti ne vieną“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Kai kurie politikai specialiai pasisako aršiau
Visgi L. Kontrimo teigimu, didžiajai daugumai gyventojų tai, kaip socialiniuose tinkluose komunikuoja politikai, didelės įtakos žmonių požiūriui į valdžios atstovus neturi.
Tam dalinai pritaria ir I. Kalpokas, kuris sako, jog jei politikai naudoja socialinius tinklus tik epizodiškai arba jie nėra orientuoti į politiką, tuomet ir tokio turinio poveikis gyventojams yra gana mažas.
Kita vertus, situacija skiriasi, kalbant apie tokius politikus, kurie socialinius tinklus naudoja kalbėti apie politiką arba skleidžiamą turinį diversifikuoja.
„Jeigu mes žiūrime į tuos du įdomesnius atvejus, kurie iliustruoja skirtingus polius, viena vertus I. Šimonytės (socialinių tinklų paskyroje – aut. past.) yra toks kalbėjimas savo „genčiai“. Tiems žmonėms, kurie jau aktyviai domisi politika, dažniausiai turi aiškias politines pažiūras, kurios dažniausiai yra sutampančios su Tėvynės Sąjungos (Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių demokratų) linija, nes ten nėra kokių nors labai didelių politinių niuansų. Ten viskas iš labai aiškios perspektyvos yra kalama tiesiai šviesiai“, – sako I. Kalpokas.
„Jeigu mes kalbame apie politikus, kurie diversifikuoja savo turinį, kaip R. Žemaitaitis, ten tikslas yra užkabinti žmones, kuriems politika nebūtinai yra natūralus jų domėjimosi šaltinis. Užtat ir turinys yra toks aštresnis arba kartais išvis teoriškai nepolitinis“, – prideda politologas.
Pašnekovas priduria, kad nuo auditorijos taip pat priklauso ir tai, kokia bus gyventojų reakcija po tam tikrų Seimo narių socialinių tinklų įrašų ir pasisakymų juose.
„Kartais vienas neapdairus žodis gali sukelti šurmulį, bet čia irgi viskas priklauso nuo auditorijos – kiek auditorija yra išranki turiniui, jautri kalbos niuansams ar žinutėms. Ir čia dažnai radikalesnių ar nesisteminių politikų auditorija kaip tik kartais vertina tokį nesušukuotą kalbėjimą.
Ar žiūrėtume į kokį P. Gražulį, galima pridėti ir jo tikrai įdomų, tam tikra prasme, socialinių tinklų turinį, lygiai tas pats R. Žemaitaitis dėl įrašų socialiniuose tinkluose, bent iš dalies, dėl jų buvo pripažintas ir sulaužiusiu priesaiką ir turėjo bėgti iš Seimo. Ir paskui ne vienas jo įrašas tikrai tokios kontroversijos sulaukęs“, – kalbėjo I. Kalpokas.
Visgi L. Kontrimas akcentavo, jog tai, kad politikai apskritai komunikuoja socialiniuose tinkluose, yra teigiamas dalykas. O ši medija, komunikacijos eksperto teigimu, taip pat kartais padeda gyventojams sužinoti ir tokių dalykų, kurių galimai kartais politikai viešinti nenorėtų.
„Štai ir nesenas mūsų premjero atvejis (sulaukus kritikos dėl žvejybos – aut. past.), aišku, ne jis pats tai susidėjo, tačiau šiuo atveju socialiniai tinklai padarė savo viešumo darbą“, – pažymėjo komunikacijos ekspertas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
