„Negalime pasakyti, kad šitas biudžetas kitoks negu šių metų biudžetas. Identiškas. Pajamų eilutės identiškos, išlaidų eilutės identiškos su nedideliais nukrypimais dėl ekonomikos augimo, mokestinių pakeitimų“, – BNS komentavo R. Vainienė.
Maskuojama „Sodros“ bėda
Pasak jos, vienintelis pokytis naujajame biudžete – bazinės pensijos perkėlimas iš „Sodros“, kurį ekonomistė vadina „tuščiu ir bereikalingu pinigų vaikščiojimu“ ir sako, kad taip bus maskuojamos „Sodros“ bėdos.
„Bazinė pensija iš „Sodros“ perkelta, Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos bus didesnės, jos perkeliamos į „Sodrą“. Techninis suvaikščiojimas iš vieno biudžeto į kitą. Nereikėjo šitos reformos daryti, nereikėjo kilnoti. (...) Vistiek „Sodra“ mokės, valstybės biudžetas perveda „Sodrai“, – teigė R. Vainienė.
Anot jos, taip slepiama tikra „Sodros“ būklė.
„Maskuoja „Sodros“ bėdą. Nebeaiški jos reali padėtis. Anksčiau viskas būdavo „Sodros“ biudžete, matydavai, ar susibalansuoja įmokos su išmokom, o dabar (...) surenkama ne per „Sodros“ tarifą, o per GPM tarifą ir valstybės biudžetas „Sodrai“ pervesti gali bet kiek, viskas bendrame katile susimaišo, nebeaišku, kuri dalis tenka bazinei pensijai finansuoti“, – pridūrė ji.
Pasak ekonomistės, kritika, skambėjusi biudžetui, atrodo keista, nes norint kitokio biudžeto, reikia apie tai kalbėti priimant struktūrines reformas ir sprendimus, o ne tvirtinant biudžetą.
„Biudžetas yra ledkalnio viršūnė, 10 proc., ką mes matome, finansinė išraiška. O visas 90 proc. yra iš kur gaunamos pajamos, visa mokestinė sistema ir visas viešasis sektorius, (...) ten yra 90 proc. visų reikalų. Tai jeigu ten nieko nekeiti iš esmės, negali tikėtis, kad biudžetas būtų kitoks“, – teigė R. Vainienė.
Valstybė apsiima finansuoti per daug funkcijų
Kaip pagrindinę problemą ji įvardijo tai, kad valstybė, ypač švietimo ir sveikatos srityse, apsiima finansuoti per daug funkcijų ir nepripažįsta, kad to daryti yra nepajėgi.
„Valstybė yra apsižiojusi per daug finansuotinų funkcijų. Darosi labai akivaizdu, kai viešasis sektorius bruzda nepatenkintas. Akivaizdu, kad yra per daug apžiota, nebepajėgia išlaikyti“, – sakė R. Vainienė.
„Pagal tai, kiek apžiota, nemokama medicina, nemokamas mokslas, nepakanka lėšų. Turėtų pripažinti, kad negalime mes išlaikyti tiek. Turėtų atsirasti dalis sveikatos priežiūroje paciento priemoka, švietime neturi būti visas ir formalusis ir neformalusis ugdymas finansuojamas“, – kalbėjo ji.
Ji taip pat pridūrė, kad naujajame biudžete esamas rezervas yra nepakankamas, be to, biudžete trūksta lankstumo.
„Žmonėms sakoma, turėkite bent 3–6 mėnesių pagalvę. Tai viešasis sektorius tokios pagalvės neturi. (...) Lankstumo biudžete irgi yra mažai, (...) savivaldybių finansavimas yra katastrofinė sistema, visiškai nepaliesta 25 metus, griozdiška, bloga, niekas neliečia jos“, – komentavo ekonomistė.
Kitais metais biudžeto pajamos sieks 10,59 mlrd. eurų (įskaitant 1,921 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų), o išlaidos – 11,696 mlrd. eurų (beveik 2,242 mlrd. eurų). Deficitas – 1,105 mlrd. eurų.
