Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir klimatologas, Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis.
Ar tokie gamtiniai reiškiniai, netikėtos audros gali atsiliepti iš pradžių maisto tiekimui, o vėliau ir kainoms?
A. Izgorodinas: Dabar maisto infliacijos Lietuvoje beveik nėra. Nepaisant karo, liepą, lyginant su praėjusių metų liepa, turėjome netgi nedidelę maisto kainų defliaciją. Klausimas, ar tai užsitęs? Aš manau, kad ne. Manau, kad ilgainiui, kuo arčiau būsime metų galo, tuo didesnę maisto infliaciją matysime.
Pirmas aspektas yra gana nestabili, bet stabiliai aukšta kuro kaina. Šiuo metu nafta jau pakilusi iki 90 dolerių už barelį ir tai yra pakankamai skausminga visiems, įskaitant ūkininkus. Kitas aspektas yra dujų ir biokuro kaina. Mes kalbame apie šildymo sezoną žmonėms, bet dažnai pamirštame įmonių segmentą.
Jos juk irgi šildosi ir naudoja energiją. Tai turės įtakos ir mažmenininkams, ir tarpininkams, ir tiems patiems ūkininkams, nes biokuro kaina per metus išaugo 50 proc., dujų kaina nuo karo pradžios – 100 proc. Faktas, kad kitas šildymo sezonas bus brangesnis.
Jeigu prie to pridėtume audras, klimato aspektus, gana nestabilias trąšų kainas ir taip toliau, manau, labai tikėtina, kad galbūt dar rugpjūtį turėsime maisto infliaciją ties nuliu, bet po to, einant link rudens, turėsime maisto kainų augimą.
Labai įdomu, nes turime karą Irane, taip pat tęsiasi karas Ukrainoje ir, kaip sakėte, buvo laikotarpis, kai turėjome netgi defliaciją. Kaip tai susidarė?
A. Izgorodinas: Manyčiau, kad rinka sugebėjo pakankamai greitai apeiti Hormūzo sąsiaurio problemą naftos ir trąšų segmentuose, nes trąšų kainos šiuo metu rinkose yra tikrai žemos ir siekia tokį patį lygį, koks buvo prieš karą Irane. Tai reiškia, kad rinka pakankamai greitai prisitaikė.
Problema yra dujų kaina. Dujų kaina Europoje yra svarbesnė ir, kadangi Europa nemažai importuoja iš Kataro, dabar laivų judėjimas dar nėra atkurtas, o pati Kataro dujų infrastruktūra nėra visiškai atsigavusi. Šitas aspektas nėra apeitas ir tai puikiai atsispindi dujų kainoje.
Kitas aspektas – Europoje šiuo metu dujų saugyklų užpildymo lygis siekia apie 60 proc. Tuo pačiu metu 2024 metais jis siekė apie 90 proc. Manau, kad Europoje dujų nepritrūks, bet tas dujas teks pirkti už pakankamai aukštą kainą.
Tai reiškia, kad rudenį ir žiemą turėtume labiau susirūpinti ne tuo, kiek kainuos maistas, bet tuo, kiek kainuos šildymas. Ar teisingai?
A. Izgorodinas: Kiek kainuos energetika ir atitinkamai kiek tai persiduos į kitus segmentus, įskaitant ir maistą. Mes apskritai skaičiuojame ir matome, kad maisto kainos į didesnes pasaulines energetikos kainas reaguoja su maždaug 4–5 mėnesių vėlavimu. Kadangi karas tęsiasi jau pakankamai ilgai ir kažkokie pradiniai reiškiniai jau tikriausiai matosi, manau, kad rudenį maistas brangs.
Kadangi dabar kalbame apie gamtinius reiškinius, žinome, kad ekonomikai didelę įtaką daro įvairūs nestabilumai šalyse, geopolitinės problemos ir panašiai. Kaip būtent gamta ir stichijos tiesiogiai sąveikauja su ekonomika?
A. Izgorodinas: Čia turbūt nereikia labai toli eiti. Galima pažiūrėti, kaip šiuo metu atrodo tos pačios elektros kainos Europoje, pietinėse valstybėse, kuriose vasarą buvo labai karšta. Ten, kadangi išaugo energijos, elektros ir dujų vartojimas, o dalis elektros yra gaminama iš dujų, klimato reiškiniai tikrai veikia ekonomiką – vien per energetiką ir atitinkamai per infliaciją.
Poveikis tikrai yra ir mes matome, kad jis vis didesnis. Patiems ūkininkams yra sunkiau planuoti savo veiklą, nes vasaros net ir tokioje stabilioje Lietuvoje tampa nestabilios: tai būna karšta, tai šalta. Atitinkamai klimato pokyčiai ekonomiką veikia tiesiogiai per kaštus, bet galbūt didesnė problema yra ta, kad jie apsunkina įmonių planavimą. Kažkokią riziką reikia drausti, o tai irgi kainuoja.
Iš tikrųjų teko kalbėti su ūkininkais, kurie sakė, kad šiemet buvo labai sunku dėl aukštų trąšų kainų ir apskritai išaugusių kainų. Ką galime numatyti kitiems metams? Ar tos kainos gali kažkiek kristi, ar laikysis maždaug stabiliai? Ką planuotis ir ko tikėtis žemės ūkio sektoriui?
A. Izgorodinas: Jeigu kažkas tinkamai suprognozuos, tai galima jam skirti Nobelio premiją. Pasakyti yra neįmanoma. Aš tik tiek galiu pasakyti, kad, kalbant apie labai trumpą laikotarpį, panašu, jog Irano konfliktas judės sinusoidine trajektorija. Tai yra iš eskalacijos eisime prie deeskalacijos, nuo deeskalacijos – prie eskalacijos. Kada tai pasibaigs, aš nežinau.
Dabar labai tiksliai suprognozuoti, kaip atrodys trąšų ir naftos kainos kitais metais, yra labai sunku. Apskritai mes einame į tam tikrą rizikos tašką ir daug ekspertų dabar nusiteikę gana pozityviai kalbant apie energetiką. Niuansas tas, kad tiek Amerika, tiek kitos pasaulio šalys labai aktyviai naudoja rezervus ir kol kas naftos kaina dar nekyla tiek, kiek turėtų kilti, būtent dėl tų rezervų naudojimo.
Jie taip pat turi tendenciją baigtis ir čia yra dar vienas rizikos taškas. Dabar visi sako, kad nafta metų gale gali kainuoti 70–80 dolerių už barelį, bet gali kainuoti ir 150 dolerių, jeigu rezervai bus greitai ištuštinti.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
