Vienas išsamiausių Europos „receptų“ – buvusio Italijos premjero ir Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi 2024 m. paskelbta ataskaita apie Europos konkurencingumo ateitį. Ji aiškiai įvardijo, ką Europa turi keisti, jeigu nori išlikti konkurencinga.
Šiomis dienomis Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete (EESRK) dalyvavau diskusijoje, skirtoje M. Draghi ataskaitai praėjus dvejiems metams nuo jos paskelbimo. Pats diskusijos pavadinimas buvo taiklus – „Delivery or Delay?“: įgyvendinimas ar delsimas?
Šiandien būtent tai ir yra esminis klausimas.
M. Draghi pateikė 383 rekomendacijas ir gana negailestingą Europos ekonomikos diagnozę: lėtėjantis produktyvumas, inovacijų atotrūkis nuo JAV ir Kinijos, investicijų trūkumas, fragmentuota bendroji rinka. Ataskaitoje apskaičiuota, kad Europai papildomai reikia 750–800 mlrd. eurų investicijų per metus – maždaug 5 proc. ES BVP.
Organizacijos „Draghi Observatory“ duomenimis, 2026 m. pradžioje visiškai įgyvendinta tik 15,1 proc. rekomendacijų. Įskaičiavus dalinį įgyvendinimą, pažanga matoma dėl 38,9 proc. rekomendacijų. Judame, bet gerokai per lėtai. Sparčiausiai veikiama ten, kur Europą spaudžia geopolitinė realybė, o energetikos, automobilių ar farmacijos srityse pažanga tebėra ribota.
Receptą turime, bet vakarienė dar ne ant stalo.
Europa nestokoja ekspertų, strategijų ar gerai identifikuotų problemų. Silpnoji vieta atsiranda tarp politinio sprendimo ir jo įgyvendinimo.
Europos Vadovų Tarybos išvadose nuolat skamba raginimai mažinti kliūtis, skatinti investicijas, gilinti bendrąją rinką ir gerinti verslo aplinką. Tačiau pradėjus dirbti su konkrečiais teisės aktais susiduria nacionaliniai interesai, skirtingos ekonominės struktūros ir noras apsaugoti savo rinkas.
Atsakomybė už Europos konkurencingumą tenka ir pačioms valstybėms narėms.
Bene ryškiausiai tai matyti bendrojoje ES rinkoje. Formaliai ji veikia daugiau kaip 30 metų. Praktiškai verslas vis dar pernelyg dažnai susiduria su 27 skirtingomis sistemomis. Skiriasi taisyklių įgyvendinimas, sertifikavimo reikalavimai, viešųjų pirkimų sistemos. Prie europinių reikalavimų nacionaliniu lygiu neretai pridedami papildomi reikalavimai – vadinamasis gold-plating.
Lietuvos verslui bendroji rinka nėra abstrakti Europos integracijos idėja. Mažai, atvirai ir eksportuojančiai ekonomikai tai galimybė augti už nacionalinės rinkos ribų nedubliuojant procedūrų ir kaštų kiekvienoje šalyje.
Todėl Komisijos kryptis „One Europe, One Market“ yra vienas esminių Europos konkurencingumo klausimų. Svarbi ir praktinė kryptis – kartu su verslu identifikuoti didžiausias bendrosios rinkos kliūtis, vadinamąjį „Terrible Ten“, ir jas šalinti. Kartais dešimt konkrečiai pašalintų barjerų duoda daugiau nei dar viena plati strategija.
Viešieji pirkimai – geras pavyzdys. ES jie sudaro apie 2,6 trln. eurų per metus. Tačiau įmonė, norinti dalyvauti konkursuose keliose valstybėse, vis dar susiduria su skirtingomis sistemomis ir turi pakartotinai teikti sertifikatus, pažymas bei kitą informaciją.
Komisijos aptariama kryptis – sujungti platformas į tarpusavyje sąveikų tinklą ir sukurti vieną įėjimo tašką. Mažiau dubliuojamų procedūrų ir didesnės galimybės skaidyti konkursus į dalis galėtų atverti rinką ir mažesnėms įmonėms. Taip turėtų atrodyti konkurencingumo politika: mažiau dubliavimo ir administravimo, daugiau realiai veikiančios bendrosios rinkos.
Tačiau verslas ne visada apsidžiaugia net išgirdęs žodį „supaprastinimas“. Kiekvienas teisės aktų pakeitimas gali reikšti naujas IT sistemas, ataskaitas, procedūras ir kaštus. Jeigu įmonės nežino, kuo reforma baigsis, net gerų ketinimų pokyčiai tampa papildomu neapibrėžtumo šaltiniu.
Todėl verslui reikia proporcingų, tikslingų ir prognozuojamų taisyklių. Jeigu šiandien skaičiuojame, kad supaprastinimas gali sutaupyti dešimtis milijardų eurų per metus, verta klausti ir to, kodėl dalį šios administracinės naštos apskritai sukūrėme.
Svarbu vertinti ir bendrą skirtingų ES politikų poveikį. Dirbtinio intelekto, duomenų centrų ir ekonomikos elektrifikacijos plėtra didins elektros poreikį, todėl reguliavimo, energetikos infrastruktūros ir investicijų politika turi veikti išvien.
Kita svarbi M. Draghi ataskaitos tema – kapitalas. Europa turi stiprius universitetus, mokslininkus ir įmones, tačiau sparčiai augančiam verslui dažnai pritrūksta kapitalo. Pačių pinigų Europoje netrūksta – didžiulės santaupos laikomos bankuose, draudimo ir pensijų fonduose, tačiau kapitalo rinkos išlieka fragmentuotos.
Būtent todėl kuriama Santaupų ir investicijų sąjunga, siekiant daugiau Europoje sukaupto kapitalo nukreipti į Europos įmones ir investicijas. Kartu reikia didesnio pasirengimo prisiimti apskaičiuotą riziką, kad perspektyvios įmonės galėtų augti Europoje ir kapitalo neieškotų kitur.
Visa tai Lietuvai netrukus taps labai praktiška. Nuo 2027 m. sausio Lietuva pirmininkaus ES Tarybai. Ji perims Airijos pirmininkavimo metu neužbaigtas bylas, o bendrosios rinkos gilinimas, supaprastinimas, skaitmenizacija, kapitalo mobilizavimas ir strateginių sektorių stiprinimas vienaip ar kitaip atsidurs ant pirmininkaujančios valstybės stalo.
Pirmininkavimas suteikia galimybę ieškoti kompromisų, spartinti sprendimus ir padėti svarbioms byloms neužstrigti. Lietuvos interesas – kuo geriau veikianti bendra rinka yra tiesiogiai susijusi su mūsų įmonių galimybėmis augti.
Konkurencingumo politikos rezultatą galiausiai parodys labai konkretūs dalykai: kiek kliūčių pašalinta, kiek sumažėjo administracinė našta, kiek kapitalo mobilizuota ir kiek įmonių dėl to galėjo augti Europoje.
Lietuvos verslui ši diskusija nėra abstrakti. Mažai, atvirai ir eksportuojančiai ekonomikai konkurencingos energijos kainos, geresnė prieiga prie kapitalo, mažesnė administracinė našta ir iš tiesų veikianti bendroji rinka tiesiogiai lemia įmonių galimybes investuoti, augti ir išlaikyti gamybą Europoje.
Lietuvos pramonininkų konfederacija nuo pat M. Draghi ataskaitos paskelbimo pabrėžė, kad Europai reikia sprendimų, kurie keistų realias verslo sąlygas: mažintų reguliacinę naštą, gerintų kapitalo prieinamumą, padėtų užtikrinti konkurencingas energijos kainas ir sudarytų daugiau erdvės investicijoms bei inovacijoms.
Šie klausimai Lietuvai netrukus taps dar aktualesni. 2027 m. pirmąjį pusmetį pirmininkaudama ES Tarybai Lietuva galės prisidėti prie bendrosios rinkos gilinimo, reguliavimo supaprastinimo, kapitalo mobilizavimo ir strateginių sektorių stiprinimo sprendimų.
Po dvejų metų nuo M. Draghi ataskaitos paskelbimo jau turime pakankamai aiškų vaizdą, kur Europa stringa. Receptas yra. Ingredientų taip pat netrūksta – turime kapitalą, mokslą, kvalifikuotus žmones, stiprias įmones ir milžinišką rinką. Po dvejų metų svarbiausias matas – kiek šių galimybių jau virto realiais pokyčiais.
Komentaro autorius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas prie Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Eitvydas Bajarūnas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
