Po šių įvykių tarp B. Navickaitės ir P. Gražulio kilo viešas konfliktas, persikėlęs ir į socialinius tinklus. Vienu iš ginčo klausimų – vaiko išlaikymas.
„Tai va. Vienas gauna 20 000, kitas – 1000. Aš alimentus mokėt? Vaiko teisės sako, kad neatėmė, aš sakau – per teismus neisiu. Gražiuoju atiduos – išvažiuosim. Bloguoju aš nekovosiu. Jau alimentukus su Petreliu tariasi. Nu baisu. Atsisakau eiti per teismus, tai kitaip duodi pinigus. Aš jų, visų pirma, NETURIU. Pats indeksavimo skolas susimokėk. Be šimto eurų neišgyvensi?“ – socialiniame tinkle rašė Birutė.
Skyrybų advokato komentaras
Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į skyrybų advokatą Dainių Židanavičių ir pasikalbėjo apie tai, kaip skyrybų metu sprendžiami su vaikais susiję klausimai, nuo ko priklauso vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis ir kokį vaidmenį tokiuose ginčuose atlieka Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Advokatas pabrėžė, kad, kai tėvai turi nepilnamečių vaikų, teismui tenka išspręsti tris pagrindinius klausimus: „Su kuo vaikas gyvens, kaip bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu arba mama ir kiek tas skyrium gyvenantis tėvas arba mama turės teikti išlaikymo.“
Vertinama, kuris iš tėvų labiau rūpinosi vaiku
Pasak pašnekovo, jeigu besiskiriantys tėvai sugeba susitarti, jie patys gali nuspręsti, su kuo gyvens vaikas, kaip bus organizuojamas bendravimas su kitu iš tėvų bei koks bus išlaikymo dydis. Vis dėlto, kai susitarimo pasiekti nepavyksta, šiuos klausimus sprendžia teismas.
„Teismas dėl vaiko gyvenamosios vietos sprendžia pagal atitinkamus kriterijus. Pavyzdžiui, su kuriuo iš tėvų vaiko ryšys yra artimesnis, kuris iš tėvų gali geriau užtikrinti vaiko interesus. Taip pat labai svarbi vaiko nuomonė“, – pasakojo advokatas.
Anot jo, vertinama ir tai, kaip šeima gyveno iki skyrybų bei kuris iš tėvų iki tol daugiau rūpinosi vaiku: „Vertinamos ir visos kitos iki skyrybų buvusios reikšmingos aplinkybės: kuris iš tėvų labiau dalyvavo vaiko gyvenime, buityje, ugdyme, sveikatos priežiūroje ir taip toliau. Paprastai kažkuris vienas iš tėvų daugiau užtikrina vaiko interesus, buitį, sveikatą, ugdymą, su tuo susijusius vaiko poreikius.“
Vaiko nuomonė gali tapti vienu svarbiausių kriterijų
Advokato teigimu, nemažai reikšmės gali turėti ir paties vaiko noras, tačiau svarbu ne vien tai, ką vaikas pasako, bet ir tai, ar jis savo nuomonę sugeba pagrįsti: „Jeigu vaikas yra tokio amžiaus, kai jau geba savo nuomonę išreikšti ir ją motyvuoti, ir vaiko nuomonė neprieštarauja jo interesams, tai ji faktiškai yra vienas svarbiausių kriterijų teismui. Ypač jeigu vaikas ne tik pasako, su kuriuo iš tėvų norėtų gyventi, bet ir savo nuomonę motyvuoja.“
Tačiau vien vaiko noras, anot D. Židanavičiaus, nėra absoliutus kriterijus. Jeigu vaiko pasirinkimas prieštarauja jo saugumui ar interesams, teismas gali juo nesivadovauti.
„Kartais būna taip, kad, pavyzdžiui, tėtis smurtauja prieš vaiką, bet vaikas vis tiek labiau myli tėtį ir nori gyventi su juo. Natūralu, kad tokiu atveju vaiko nuomonė neatitinka jo interesų ir vaikui būtų nesaugu gyventi su tėčiu, nepaisant to, kad pats vaikas to nori“, – aiškino advokatas.
Pašnekovo teigimu, nėra vienos konkrečios amžiaus ribos, nuo kurios vaiko nuomonė staiga tampa reikšminga, sudėtingesnių situacijų gali kilti tuomet, kai vaikas pats negali aiškiai pasirinkti vieno iš tėvų.
Nuo ko priklauso alimentų dydis?
D. Židanavičius paaiškino, kad išlaikymo dydis nėra nustatomas pagal vieną standartinę sumą: „Jis nustatomas pagal du kriterijus: tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Kitaip tariant, vertinama, kokį turtą tėvas ar mama turi, kiek uždirba, ir atitinkamai žiūrima, kokie yra vaiko poreikiai.“
Pašnekovo teigimu, standartiniais atvejais teismai neretai orientuojasi ir į minimalią mėnesinę algą: „Šiai dienai į rankas ji yra 846 eurai. Maždaug pusę jos turėtų skirti tas iš tėvų, kuris gyvena skyrium ir bendrauja su vaiku. Taigi kalbame apie maždaug 400 eurų išlaikymą, kurį standartiniu atveju turėtų teikti skyrium gyvenantis tėvas vaikui.“
Po skyrybų vaiko gyvenimo lygis neturėtų smarkiai suprastėti
Spręsdamas dėl išlaikymo teismas, anot advokato, žiūri ne vien į būtiniausius vaiko poreikius, bet ir į tai, kaip jis gyveno iki tėvų išsiskyrimo. Pasak jo, vienas iš teismo tikslų yra užtikrinti, kad dėl tėvų skyrybų vaiko gyvenimo sąlygos nepablogėtų nepagrįstai.
„Teismas vertina, koks standartas buvo susiformavęs šeimoje: ar vaikas lankė privačią ugdymo įstaigą, ar ne, ar drabužiai buvo perkami įprastose parduotuvėse, ar prabangiose, ar buvo įprasta keliauti į užsienį du ar tris kartus per metus, ar buvo įprasta lankytis restoranuose ir kaip dažnai“, – aiškino D. Židanavičius.
Kada įsitraukia Vaiko teisių tarnyba?
Advokatas pabrėžė, kad ginčuose dėl vaiko svarbus vaidmuo tenka ir Vaiko teisių apsaugos tarnybai: „Kai kyla ginčas dėl vaiko arba su vaiku susijęs ginčas, Vaiko teisių tarnyba paprastai įsitraukia. Apskritai, jeigu yra skyrybų byla ar kita byla dėl vaiko, net ir tarp nesusituokusių asmenų, Vaiko teisių tarnyba į bylą įtraukiama privalomai, nes ji turi užtikrinti vaiko interesus.“
Vaikas persikėlė gyventi pas tėtį – ar dabar alimentus turi mokėti mama?
Vien fakto, kad vaikas persikėlė gyventi kitur, anot advokato, nepakanka, kad ankstesnis teismo sprendimas automatiškai nustotų galioti.
„Iš tikrųjų pagal viską taip ir turėtų būti: jeigu vaikas nebegyvena su mama, o gyvena su tėčiu, mama turėtų pradėti teikti išlaikymą. Bet šiuo atveju turėtų būti kalbama apie tėvo kreipimąsi į teismą tam, kad būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta. Tuo metu galiojantis teismo sprendimas vis tiek sakytų, kad vaikas gyvena su mama, o tėtis turi teikti išlaikymą“, – komentavo pašnekovas.
Pasak jo, vien žodinio tėvų susitarimo tokioje situacijoje gali nepakakti: „Rekomenduotina būtų tėvui, jeigu vaikas jau gyvena su juo, kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su motina tvarkos nustatymo ir išlaikymo iš mamos priteisimo. Aišku, visi šie klausimai lygiai taip pat gali būti sureguliuoti taikos sutartimi tarp šalių.“
Vaiko teisių apsaugos tarnybos komentaras
Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dėl komentaro kreipėsi ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėją Gintarę Noliūtę.
„Dažniausiai besiskiriančios poros ar skyrium gyvenantys tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo, skyrium gyvenančio vieno iš tėvų dalyvavimo vaiko priežiūroje ir auklėjime bei bendravimo su vaiku tvarkos. Padedant vaiko teisių gynėjams, pasitelkus mediatorių, psichologą ar kitus specialistus, daugumą tokių nesutarimų pavyksta išspręsti taikiai.
Vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga ir atsakomybė, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Tėvai gali susitarti dėl vaiko išlaikymo dydžio ir jo mokėjimo tvarkos. Jeigu susitarti nepavyksta, dėl išlaikymo priteisimo gali būti kreipiamasi į teismą.
Svarbu pažymėti, kad vaiko teisių gynėjai nenustato ir neskiria vaiko išlaikymo dydžio. Išlaikymo klausimas sprendžiamas tėvų susitarimu arba, tėvams nesusitarus, teisme.
Vaiko teisių gynėjai reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ir, gavę informacijos, kad vaikui ar šeimai gali būti reikalinga pagalba, vertina konkrečią situaciją. Nustačius pagalbos poreikį, inicijuojama ir organizuojama vaikui ir šeimai reikalinga pagalba, o esant būtinybei imamasi priemonių užtikrinti vaiko saugumą.
Tais atvejais, kai tėvams nepavyksta susitarti dėl vaiko auginimo ir auklėjimo klausimų, vaiko teisių gynėjai gali konsultuoti tėvus, organizuoti pokalbius, padėti ieškoti taikių sprendimų, taip pat nukreipti šeimą pas psichologus ar kitus reikalingus specialistus. Jeigu tėvams nepavyksta susitarti, jie gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos ar išlaikymo nustatymo. Galutinį sprendimą tokiais klausimais priima teismas, vertindamas konkrečios situacijos aplinkybes ir vadovaudamasis geriausiais vaiko interesais.
Primename, kad vaikui svarbus ryšys su abiem tėvais. Todėl, sprendžiant tarpusavio nesutarimus, svarbu stengtis išlaikyti pagarbius santykius ir ieškoti sprendimų, kurie padėtų užtikrinti vaiko saugumą, emocinę gerovę ir galimybę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Kilus klausimų, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112“, – atsiųstame komentare teigė Gintarė Noliūtė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
