Elnių skerdynės
Kaip tik kovo pabaigoje Šiaulių apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje trys šiauliečiai buvo kaltinami neteisėtu medžiojimu. Vyrai pripažinti kaltais, jiems skirtos piniginės baudos.
Kaip pranešė teismo atstovas Vytautas Jončas, šis atgarsio visuomenėje sulaukęs nusikaltimas padarytas 2012 metų gruodį Šiaulių rajone. Nors visi trys šiauliečiai buvo medžiotojai, tačiau jie gyvūnus šaudė tuo metu, kai tai daryti buvo draudžiama.
Teismo metu buvo išsiaiškinta, kad pirmą kartą, gruodžio 12 dieną, Paulis Elzbutas nušovė tris stirnų jauniklius. Tada į medžioklę jį buvo atvežęs Algirdas Adomaitis. Dar po dviejų dienų P. Elzbutas medžioti atvažiavo su Robertu Barausku. Tą vakarą P. Elzbutas sumedžiojo dvi tauriojo elnio pateles ir devynis tauriojo elnio jauniklius.
Žvėris brakonieriai užklupo, kai šie atėjo paieškoti maisto į rapsais užsėtą lauką. Demaskuoti brakonierius padėjo vienas akylas Vinkšnėnų kaimo ūkininkas. Pastebėjęs lauke gulintį nušautą elnią ūkininkas iškart paskambino telefonu Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos pareigūnams. Atskubėję aplinkosaugininkai įvykio vietoje rado vilkimo žymių, o netrukus su šiuose plotuose medžiojančiais „Gubernijos“ būrelio medžiotojais nesunkiai atsekė, kad brakonieriai krovininiu automobiliu „Citroen“ didžiąją dalį grobio išsivežė į Šiauliuose Plungės gatvėje esantį namą.
Šaudė tik vienas
Tyrimą dėl neteisėto medžiojimo vykdantys pareigūnai to namo kieme atkreipė dėmesį į ant sniego likusias kraujo dėmes. Nors šeimininkas tvirtino, kad šios dėmės liko po kieme vykusių muštynių, tokia versija tyrėjų neįtikino. Užėję į ūkinį pastatą pareigūnai čia rado doroti pradėtą laimikį.
Per apžiūrą šiame pastate buvo rasta ne tik neseniai sumedžiotų tauriųjų elnių, bet ir prieš kelias dienas nušautų trijų stirnų skerdiena.
A. Adomaičio namuose pareigūnai taip pat rado keliasdešimt kilogramų rūkytų žvėrienos gaminių, aštuonis medžioklinius šautuvus su optiniais taikikliais ir pistoletą.
Priremtas įkalčių A. Adomaitis prisipažino, kad brakonieriavo kartu su dviem kaimynystėje gyvenančiais medžiotojais: R. Barausku ir P. Elzbutu.
Per ikiteisminį tyrimą kaltę prisiėmęs P. Elzbutas tvirtino, kad į žvėris šaudė tik jis, o R. Barauskas ir A. Adomaitis jam tik padėjo parvežti nušautus žvėris.
Nors pareigūnams įkliuvę medžiotojai buvo apkaltinti neteisėtai sumedžioję 14 žvėrių, tyrėjai įtarė, kad nuo brakonierių kulkų galėjo kristi ir daugiau žvėrių. Netoli aplinkkelio buvo rasta apie 40 nelegaliai sumedžiotų žvėrių liekanų.
Ekspertai konstatavo, kad gamtai buvo padaryta daugiau kaip 13 000 litų žala. Visi trys medžiotojai savo kaltės neneigė, netrukus atlygino gamtai padarytą žalą.
Padidino baudas
Sučiupus šiauliečių gaują, netgi aplinkosaugininkai pripažino, jog tokio masto brakonierių dar nebuvo pagavę. Aplinkos ministerija išsyk reagavo į didžiulį visuomenės pasipiktinimą ir pernai už neteisėtai sumedžiotus gyvūnus baudas padidino net 10 kartų.
Dabar už briedį, taurųjį elnią ar danielių brakonieriams tenka mokėti nebe 1750, o 17 500 litų. Baudos už šių žinduolių pateles ar jauniklius padidintos iki 10 500 litų. Padidinus įkainius dėl padarytos žalos medžiojamajai faunai, po kelių dienų buvo padidinti įkainiai ir už sugautas žuvis.
Nuosprendis
Kadangi kaltinamieji ne tik pripažino savo kaltę, bet teigė, kad dėl padaryto nusikaltimo labai galisi, brakonierių byla buvo išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.
P. Elzbutui, nuo kurio paleistų kulkų ir krito žvėrys, 3 metus uždrausta medžioti, atimtas ginklas bei skirta papildoma 20 800 litų (160 MGL) bauda.
Jo bendrininkas R. Barauskas, vežęs „medžiotoją“ į naktines medžiokles, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo atžvilgiu byla nutraukta.
Kitą pažeidėjų bendrininką ir vyriausiąjį nusikaltimo dalyvį Arvydą Adomaitį teismas nubaudė 10 400 litų (80 MGL) bauda.
Pastarųjų dviejų brakonierių ginklai paimti į Lietuvos ginklų fondą ir bus parduoti. Jie taip pat metams neteko teisės medžioti.
Apribojo laisvę
Griežtų nuosprendžių brakonieriams yra paskelbę ir kitų miestų teismai. Kaip informavo Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius, Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė nuosprendį garsaus žvejo brakonieriaus byloje. Šis vyras žvejojo be bilieto ir sugavo 33 šlakius, kurių ilgis nesiekė 65 cm, ir 2 marguosius upėtakius, kurių ilgis nesiekė 30 cm. Jo gamtai padaryta žala įvertinta daugiau kaip 72 000 litų.
Pažeidėją sugauti padėjo neabejingas įvykio liudytojas, užfiksavęs pažeidimą ir pranešęs apie galimai neteisėtai žvejojantį žmogų. Į vietą atvykus aplinkosaugininkams ir paprašius piliečio pateikti dokumentus, šis bandė bėgti.
Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, sunkią piliečio materialinę padėtį ir tai, kad nebuvo nustatyta sunkinančių aplinkybių, teismas skyrė pažeidėjui 9 mėnesius laisvės apribojimo ir įpareigojo neatlygintinai išdirbti 60 valandų visuomenės labui. Jis tai pat privalės atlyginti 10 000 litų žuvų ištekliams padarytą žalą.
Brangios žuvytės
Vieną ankstyvą kovo dienos rytą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos ir Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūnai, talkinant neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, surengė reidą Minijos upėje ties Rubulių kaimu. Jie sulaikė du pažeidėjus kretingiškius, kurie žvejojo naudodamiesi statomaisiais tinklais. Paaiškėjo, kad vienas iš jų už brakonieriavimą jau buvo baustas 2011 ir 2012 metais.
Pažeidėjų tinkluose aplinkosaugininkai aptiko 23 kilogramus kuojų ir ešerių, taip pat 15 lydekų, 4 šapalus, 3 karšius ir 44 žiobrius. Kadangi šios žuvys neteisėtai buvo sugautos saugomoje teritorijoje – Minijos ichtiologiniame draustinyje, skaičiuojant gamtos ištekliams padarytą žalą taikomi tris kartus didesni jos atlyginimo įkainiai. Taigi šie brakonieriai turės atlyginti net 60 000 litų žalą. Konfiskuoti ir statomieji tinklai bei guminė valtis.
Kiek anksčiau Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kalvarijos agentūros pareigūnai susidūrė su brutalaus brakonieriavimo atveju. Jie nustatė, kad Smalnyčėnų kaimo gyventojas (Kalvarijos sav.) G. G. medžiojo Jurgežerių medžioklės plotuose su keturiais šunimis neturėdamas nei medžiotojo bilieto, nei medžioklės lapo. Draudžiamu laiku ir draudžiamu būdu jis sunaikino dvi stirnas – patiną ir vaikingą patelę, kuri pavasarį būtų atsivedusi tris jauniklius. Brakonierius turės atlyginti gamtai padarytą 16 400 litų žalą.
Brakonieriai rekordininkai
Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius pranešė, kad didžiausią, 103 170 litų žalą gamtai padarė brakonierius, gaudykle žvejojęs migruojančius ungurius. Jis neteisėtai sugavo 95 ungurius. Šis Švenčionių rajono gyventojas už įvairius žvejybos taisyklių pažeidimus įkliuvo jau penktą kartą.
Kitas stambaus laimikio suviliotas brakonierius žuvų ištekliams padarė daugiau kaip 72 000 litų žalą. Jis Vilniaus RAAD aplinkos apsaugos pareigūnų buvo sulaikytas pirmąją vykusios akcijos „Lašiša 2013“ dieną, neteisėtai sugavęs 35 lašišinių žuvų jauniklius.
Daugiatūkstantinę žalą gamtos ištekliams padarė ir medžioję brakonieriai. Kauno rajono pilietis neteisėtai kilpa sugavo vaikingą stirną, pasisavino stirnos patelės kailį, stirnino kailį su galva, ir 3 stirnų kojas. Jo padaryta žala gamtai siekia per 21 000 litų.
Dar beveik 12 000 litų žalą gamtai padarė Biržų rajono brakonierius, sumedžiojęs briedžio jauniklį. Nedaug nuo jo atsiliko Trakų rajone vaikingą šerno patelę sumedžiojęs pilietis, gamtai padaręs per 10 000 litų žalą.
Pernai pateiktų civilinių ieškinių už gyvūnijos ištekliams padarytą žalą suma siekia daugiau kaip milijoną litų.
Mažėja pažeidimų
„Griežta kontrolė ir padidinti įkainiai dėl padarytos žalos gamtai buvo veiksminga – pasiekėme, kad šiurkščių žvejybos pažeidimų – brakonieriavimo – naudojant tinklus, žeberklus sumažėjo net 3 kartus. Pastebimai, net 20 proc., sumažėjo ir šiurkščių medžioklės pažeidimų“, – sakė ministras Valentinas Mazuronis.
Žvejybos ir medžioklės taisyklių nepaisantys brakonieriai neteko per 1600 pažeidimo padarymo įrankių. Tarp jų – daugiau kaip 580 tinklinių žvejybos priemonių, beveik 100 vandens transporto priemonių, daugiau kaip 150 draudžiamų medžioklės įrankių, per 15 šautuvų.
Aktyvi žvejų mėgėjų kontrolė paskatino daugiau žvejų mėgėjų įsigyti žvejybos leidimus. 2013 metų įplaukos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą už leidimų įsigijimą išaugo iki 5,7 mln. litų (2012 metais – 2,6 mln. litų). Šios lėšos naudojamos tik tiesiogiai su žuvų išteklių apsauga susijusioms priemonėms – vandens telkinių įžuvinimui, žuvų išteklių apsaugai ir moksliniams tyrimams.
Griežtės įstatymai
„Gyvūnijos apsaugos priemones ir toliau būtina stiprinti. Ministerija yra parengusi ir Seimui pateikusi pasiūlymus dėl atsakomybės už brakonieriavimą padidinimo, numatant ir automobilių, kurie buvo naudojami brakonieriaujant, konfiskavimą. Tai privers dar geriau pagalvoti, ar verta brakonieriauti“, – mano aplinkos ministras V. Mazuronis.
Aplinkos ministerijos parengtoms Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pataisoms, iš esmės jau pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. „Kita svarbi priemonė kovojant su pažeidėjais – administracinės baudos. Tačiau iki šiol jos daugiau simbolinės. Todėl ir siūlome sugriežtinti pinigines sankcijas – jos padės skatinti nenaikinti gamtos“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Siūlomos pataisos numato, kad už šiurkščius Medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus būtų konfiskuojami jų padarymo įrankiai ir priemonės – ir šautuvai, ir automobiliai, nesvarbu, ar pažeidėjas yra jų savininkas, ar ne.
Automobilis bus konfiskuojamas ir tada, jeigu juo gabenamas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas. Taip pat siūloma didinti baudas už medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimus iki 6000 litų (dabar gali būti skirta iki 4000 Lt bauda). Griežtesnės sankcijos numatomos ir už kliudymą vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, aplinkosaugos pareigūno garbės ir orumo įžeidimą. Per pastaruosius trejus metus tokių pažeidimų daugėjo, prieš pareigūnus ne kartą buvo panaudota ir fizinė prievarta.
Jeigu pareigūnams, vykdantiems aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, bus tyčia kliudoma tikrinti įmones, įstaigas, organizacijas ir objektus, piliečiams numatoma skirti nuo 500 Lt iki 1000 Lt baudą (dabar – nuo 200 Lt iki 400 Lt), o pareigūnams – nuo 1000 Lt iki 2000 Lt (dabar – nuo 300 Lt iki 600 Lt). Už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno garbės ir orumo įžeidimą siūloma nuo 1000 litų iki 3000 Lt bauda (dabar – nuo 100 Lt iki 500 Lt), o už tokį pakartotinį pažeidimą – nuo 2000 Lt iki 4000 litų. Parengtos ATPK pataisos numato ir daugiau su sankcijomis už gyvūnų apsaugos reikalavimų pažeidimus susijusių pakeitimų.
Petras Ivanauskas
