Ketvirtadienį Seimui pateikti du rezoliucijų projektai dėl minimalios mėnesinės algos. Baigti jų svarstymą bendru sutarimu nutarta kitą savaitę, gegužės 24 d.
Rezoliucijos projekte „Dėl minimalios mėnesinės algos didinimo", kurią pateikė Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, Vyriausybei siūloma nuo šių metų liepos 1 d. didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 900 litų, o nuo 2012 m. sausio 1 d. - iki 1000 litų.
Dokumento projekte siūloma taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.
„Mes remiamės pačios Finansų ministerijos paskaičiavimais, kad jeigu minimalus mėnesinis atlyginimas būtų padidintas nuo liepos 1 d. iki 900 litų, tai valstybė gautų papildomai, atskaičius netgi pinigus, skirtus padidinti minimaliai algai dirbantiems valdžios sektoriuje, 26 mln. litų. Vadinasi, per metus gautų 52 mln. litų. Taigi didinimas duotų teigiamą suminį poveikį centrinės valdžios sektoriaus finansams, nes "Sodros", Privalomojo draudimo fondo ir nacionalinio biudžeto pajamos pasipildytų", - pristatydamas projektą sakė Krikščionių partijos frakcijos seniūnas V. Žiemelis.
Kitą dokumentą - rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos" pateikė Seimo narys Gintaras Songaila. Jame siūloma Vyriausybei, remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais, neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos sprendimą - priimti Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Taip pat siūloma Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimalios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.
Rezoliucijos projekte pažymima, kad 2008 m. nustatytas 800 litų minimalios mėnesinės algos dydis, kai tuo metu vidutinis šalies atlyginimas buvo 2151 litas, o 2011 m. balandžio mėnesį jis tesiekia 2121 litas.
„Kriziniu laikotarpiu, kai šalies bendrasis vidaus produktas sumažėjo keliolika procentų, taip pat mažėjo ir vidutinis darbo užmokestis, "įšaldytas" minimalios mėnesinės algos dydis leido iš dalies apsaugoti mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų interesus", - sakoma dokumento projekte.
Jame taip pat teigiama, kad pastaruoju metu išryškėjęs ekonomikos augimas bei didėjanti infliacija suteikia pagrindo svarstyti minimalios mėnesinės algos didinimo klausimą, tačiau Vyriausybė nėra pareiškusi aiškios pozicijos dėl minimalios mėnesinės algos dydžio, o Trišalėje taryboje šio klausimo svarstymas užsitęsė.
Projekte pabrėžiama, kad minimalios mėnesinės algos didinimas duotų suminį teigiamą poveikį centrinės valdžios sektoriaus finansams ("Sodros", PSDF ir Nacionalinio biudžetų papildomos pajamos viršytų papildomas jų išlaidas), o mažas pajamas gaunantiems dirbantiems žmonėms leistų lengviau pakelti didėjančios infliacijos naštą ir mažintų socialinę diferenciaciją.
„Seimas gali paraginti, kad jeigu mes norime išeiti iš tokios mirties, stagnacijos taško, iš krizės, turime moralinį, psichologinį ženklą duoti vis dėlto Vyriausybei, kad jau ateina tvaraus augimo etapas. Tas ženklas turi būti duotas ir žmonėms, kurie gyvena skurdžiausiai ", - projekto pateikimo metu sakė vienas iš rezoliucijos autorių - Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys G. Songaila.
