„Matomai po tų rezultatų paskelbimo, nedelsiant Lietuva ir Lenkija priims politinį sprendimą, kuris reikalingas pradėti projektams vykdyti“, - BNS telefonu iš Varšuvos po susitikimo sakė energetikos viceministras Aleksandras Spruogis.
„Būtent taip ir buvo sutarta, kad reikia palaukti Europos Komisijos studijos rezultatų, nes ji analizuoja įvairias alternatyvas, įvairius maršrutus. Lenkai akcentavo, kad jiems projektas yra ir ekonomiškai svarbus, nes jis yra nepigus, todėl jie nori pamatyti, kad būtų pasirinkta geriausia alternatyva. Bet jie pažadėjo, kad po studijos bus imtasi greitų politinių sprendimų“, - pridūrė viceministras.
Iki šiol Lenkija neatsakydavo, ar sutiks, kad Baltijos šalys sinchronizuotų elektros tinklus per Lenkiją su kontinentine Europa. Anot A.Spruogio, pastaruoju metu jaučiamas santykių atšilimas sinchronizavimo srityje.
„Neformaliai mes pastebime, kad nauja Lenkijos vyriausybė kiek kitaip žiūri į projektą. Buvusi vyriausybė šaltai buvo nusiteikusi, labai skeptiškai, tai nauja vyriausybė atsiradus Energetikos ministerijai, pasakė, kad reikia perkrauti projektų supratimą“, - tikino viceministras.
Daug dėmesio pastaruoju metu sulaukia ir elektros jungtis su Lenkija „LitPol Link“. „Eesti Energia“ kreipėsi į Lietuvos ir Lenkijos reguliuotojus, prašydama išaiškinti, ar Lenkija gali riboti elektros jungties pralaidumus, ką ši dažniausiai daro naktimis. Lietuvos „Litgrid“ skaičiavimais, šių metų pirmąjį pusmetį „LitPol Link“ dėl ribojimų buvo neprieinama du trečdalius laiko.
A.Spruogis tikino, kad apie elektros importo ribojimus kalbėta, tačiau sutarta, kad detaliau dėl to turės bendrauti elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ ir PSE. „Tai, ką mes išgirdome, kad jie turi tam tikrų techninių problemų, dėl kurių ribojama“, - sakė A.Spruogis.
Jis teigė, kad susitikime taip pat kalbėta ir apie galimybes riboti elektros importą iš trečiųjų šalių. Lietuvai šis klausimas svarbus, nes taip siekiama riboti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės pagamintą elektrą, o Lenkijai - siekiant apsaugoti rinką nuo pigesnės ne ES šalyse pagamintos elektros.
Anot A.Spruogio, Lenkijos atstovai taip pat pabrėžė, kad jiems svarbūs „Lietuvos geležinkelių“ taikomi pervežimo tarifai „Orlen Lietuvai“, tačiau klausimas detaliau neaptartas, mat tai ne Energetikos ministerijos, o Susisiekimo ministerijos kompetencija.
Darbo grupių susitikime dalyvavo Lenkijos vyriausybės atstovas Piotras Naimskis, atsakingas už energetikos infrastruktūrą ir energetikos viceministras Michalas Kurtyka. Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma „Orlen Lietuva“ yra nepatenkinta „Lietuvos geležinkelių“ taikomais krovinių pervežimo tarifais ir moka vienašališkai nusistatytomis kainomis - mažiau nei numatyta sutartyje. Bendrovės ilgą laiką derėjosi ir tikėjosi pasirašyti taikos sutartį, tačiau susitarimo taip ir nepasiekė.
Planuojama, kad iki 2025 metų Baltijos šalys sinchronizuos savo elektros tinklus su kontinentine Europa per Lenkiją. Tačiau pastaroji kol kas oficialiai nėra pareiškusi sutikimo, teigdama, kad reikia sulaukti Europos Komisijos ir ENTSO-E išvadų dėl techninių sprendinių.
