Bet po beveik dviejų savaičių situacija apsivertė aukštyn kojomis. Po atlikto tyrimo policijos pareigūnai konstatavo, kad dėl avarijos kalti abu vairuotojai.
Viskas gal ir būtų buvę paprasta, bet iškart po eismo įvykio draudimo bendrovė „Gjensidige“ išmokėjo tuomet nukentėjusiąja pripažintai Laurai Š. 3346 eurų išmoką.
Pasikeitus aplinkybėms, draudimo bendrovė kreipėsi į teismą ir paprašė priteisti iš vairuotojos puse išmokėtos draudimo išmokos – 1673 eurus. Vairuotoja to padaryti nenorėjo.
Avarijos aplinkybės
Draudikai nurodė, 2019 m. gruodžio 21 d. Vilniuje, Švitrigailos ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis.
Jo metu buvo apgadinta transporto priemonė „Toyota Prius“. Pagal pirminę pateiktą policijos informaciją buvo nurodyta, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas kito automobilio „Toyota“ vairuotojas.
Todėl draudimo bendrovė padengė nukentėjusiajai transporto priemonės „Toyota Prius“ savininkei Laurai Š. 3346 eurų siekusius nuostolius.
Bet 2020 m. sausio 3-ąją buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Jame buvo nurodyta, kad dėl eismo įvykio kaltininkais buvo pripažinti abu eismo įvykio dalyviai, t. y. buvo nustatyta abipusė kaltė.
Atsižvelgiant į tai, Laurai Š. buvo pateiktas prašymas dėl pusės išmokos grąžinimo (1673 eurų – aut. past.).
Draudimo bendrovė reikalavimus grindė civiliniu kodeksu, kuriame numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaitą tai buvo įgyta.
Su ieškiniu nesutiko
Laura Š. su ieškiniu nesutiko. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Moteris nurodė priežastis, kada draudikai turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį.
Anot jos, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 proc. išmokėtos draudimo sumos, jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui.
Arba jei apsidraudęs asmuo nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos, arba jei draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Lauros Š. nuomone, nieko panašaus nenutiko, todėl draudimo bendrovės prašymas grąžinti dalį išmokėtos išmokos yra nepagrįstas.
Pridurta, kad ieškovė faktiškai yra išmokėjusi atsakovės naudai 3346 eurų sumą, kadangi atsakovės nuosavybės teise valdomai transporto priemonei buvo padaryta būtent tokio dydžio žala.
Šį mokėjimą, anot Lauros Š, ieškovė atliko savo rizika ir iniciatyva. Be to, byloje esą nėra duomenų, jog atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas.
Prašymą tenkino iš dalies
Šią bylą išnarpliojęs Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, kad draudimo bendrovės pretenzijos turi pagrindo.
Vis dėlto, nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies. Teismas nusprendė, kad Laura Š. draudimo bendrovei turės sumokėti beveik 1004 eurus nepagrįstai sumokėtos draudimo išmokos dalį.
Šis sprendimas per 30 dienų dar gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
