gjensidige

Pavasarį vairuotojai ypatingą dėmesį turėtų skirti automobilių stiklų būklei ir jų švarai. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šviečiant skaisčiai pavasario saulei geras matomumas kelyje yra itin svarbus. Vairavimo sąlygos, kai spigina saulė, kelyje yra kur kas pavojingesnės nei akinančios kitų transporto priemonių šviesos ar šlapia kelio danga. Dar viena sezoninė problema – stiklo įdaužos, kurios, pasak specialistų, trukdo matomumui.

Atšilus orams vairuotojai, važiuodami miškingais keliais ir žaluma apaugusiomis vietovėmis, turėtų būti itin atsargūs. Draudikai įspėja apie pavasario laikotarpiu padažnėjančius transporto priemonių susidūrimus su laukiniais žvėrimis, kuriuos arčiau kelių atgena pasikeitusios gamtos sąlygos – pradedanti žaliuoti žolė, medžių pumpurai ir po žiemos kelkraščiuose užsilikusi druska.

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug naujų kelio defektų.

Eismo nelaimė gali įvykti bet kuriame kelyje ar sankryžoje, tačiau autoįvykių statistika rodo, kad kai kuriose gatvėse jų koncentracija yra gerokai didesnė nei kitur. Draudikai atkreipia dėmesį, kad vairuotojai, važiuodami avaringiausiais kelių ruožais, turėtų būti gerokai atidesni ir atsakingai laikytis ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir dėmesingiau rūpintis jų pačių bei kitų eismo dalyvių saugumu.

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir konstatavo, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės Tytuvėnų Bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje 2012 m. kilo gaisras, pastatus apdraudusiai draudimo bendrovei turės sumokėti dvigubai daugiau, nei buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas.

Kasmet keliuose fiksuojami tūkstančiai eismo įvykių. Draudikai įspėja, kad į jus atsitrenkti gali ir tyčia, o tokių piktavalių neatbaido ir gresianti atsakomybė. Be to, draudikai įvardija ir vietas, kur vadinamieji „pakišinėtojai“ siaučia labiausiai. Net mažiausias eismo įvykis vairuotojams, o taip pat ir keleiviams, gali sukelti didelį stresą.

Vairuotojams patekus į eismo įvykį, neretai tenka pasukti galvą – o ką gi daryti toliau? Draudimo bendrovių atstovai paaiškina, kuriais atvejais būtina iškviesti policiją ir ar po avarijos automobilius galima patraukti į šalį. Be to, primena, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją galima ne tik braižant eismo įvykio schemą ant popieriaus lapo. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Irmantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – red. past.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po rekordinius nuostolius žmonėms atnešusio gamtos stichijos šėlsmo Lietuvoje vėl prognozuojamos liūtys. Draudikai ragina nekartoti praėjusios savaitės scenarijaus ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonių, būsto, kiemuose, terasose bei balkonuose esančio turto, o svarbiausia – savo pačių ir artimųjų saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Norėdami užsidirbti, gyventojai ne visada tenkinasi tik įprastine alga iš savo darbdavio. Kartais žmonės griebiasi ir neteisėtų gudrybių, apgaulės ar netgi pasiryžta save sužaloti vien tam, kad gautų daugiau pinigų.  Neseniai paviešintoje byloje, kurią narpliojo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskleista sunkiai sveiku protu suvokiama istorija, kaip vyriškis siekė apgauti draudimo bendroves ir iš jų išvilioti pinigus.