gjensidige

Norvegijos ne gyvybės draudimo bendrovei „Gjensidige“ nusprendus parduoti savo verslą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, iš jos vadovo Baltijos šalyse posto atsistatydino nuo praėjusių metų liepos jai vadovavęs Bogdanas Benczakas.  „Gjensidige“ antradienį pranešė, kad jos verslui Baltijos šalyse laikinai vadovaus Akshayus Sankpalas.

Šiuo metu, net jei vairuotojas turi negaliojančią medicininę sveikatos pažymą, jis vairuoti gali, tačiau po pusmečio ši situacija pasikeis. Nuo kitų metų Lietuvos vairuotojų laukia nauja tvarka – vairuotojo pažymėjimo galiojimas bus susietas su medicininės pažymos galiojimo trukme, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiemet turėjusi įsigalioti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisa atidėta metams – iki 2025 m. sausio 1 dienos.

Įvykus eismo nelaimei svarbus vaidmuo tenka ne tik joje dalyvavusiems, bet ir įvykį mačiusiems žmonėms. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad eismo įvykio liudininkai gali suteikti naudingos informacijos į jo vietą atvykusiems policijos pareigūnams arba, vykstant teisminiam ginčui, – jį sprendžiančioms teisinėms institucijoms. Svarbu nepamiršti, kad liudininkai yra tie žmonės, kurie dažnai pirmieji gali padėti kelyje nukentėjusiems asmenims ir pamatyti daug reikšmingų eismo įvykio aplinkybių.

Praėjusį mėnesį atlikta gyventojų apklausa parodė, kad Estijoje gyvena paslaugiausi vairuotojai, o štai lietuviai yra linkę mažiausiai sustoti pakelėje padėti kitiems. Kita vertus, lietuviai dažniausiai užleidžia į kitą eismo juostą persirikiuojančias transporto priemones. Menkiausios galimybės persirikiuojant sulaukti kitų vairuotojų pagalbos yra Latvijos keliuose. Apie dešimtadalį visų šalių vairuotojų sako, jog yra susikoncentravę tik į vairavimą ir į aplinką dėmesio nekreipia.

Saugumas kelyje labiausiai priklauso nuo vairuotojo įgūdžių ir atidumo bei automobilio techninės būklės. Transporto priemonėje įrengtos oro pagalvės taip pat reiškia saugumą nelaimės atveju, tačiau saugos diržo segėjimas yra kiekvieno automobilio vairuotojo bei keleivio asmeninis pasirinkimas, kuris, deja, ne visada būna teisingas. „Prasideda laikas, kai žmonės dažniau ims keliauti didesniais ekipažais.

Pavasarį vairuotojai ypatingą dėmesį turėtų skirti automobilių stiklų būklei ir jų švarai. Draudikai atkreipia dėmesį, kad šviečiant skaisčiai pavasario saulei geras matomumas kelyje yra itin svarbus. Vairavimo sąlygos, kai spigina saulė, kelyje yra kur kas pavojingesnės nei akinančios kitų transporto priemonių šviesos ar šlapia kelio danga. Dar viena sezoninė problema – stiklo įdaužos, kurios, pasak specialistų, trukdo matomumui.

Atšilus orams vairuotojai, važiuodami miškingais keliais ir žaluma apaugusiomis vietovėmis, turėtų būti itin atsargūs. Draudikai įspėja apie pavasario laikotarpiu padažnėjančius transporto priemonių susidūrimus su laukiniais žvėrimis, kuriuos arčiau kelių atgena pasikeitusios gamtos sąlygos – pradedanti žaliuoti žolė, medžių pumpurai ir po žiemos kelkraščiuose užsilikusi druska.

Atėjus pavasariui vairuotojų gyvenimą kartina duobės mūsų šalies gatvėse ir keliuose. Pataikius į duobę kartais pakanka pakeisti padangą, tačiau dažnai transporto priemonę, deja, tenka gabenti į remonto dirbtuves. Draudikų duomenimis, po tokių įvykių automobilių savininkams yra atlyginami nuo kelis šimtus iki septynis tūkstančius eurų siekiantys nuostoliai. „Šių įvykių padaugėja pavasarį, kai, šylant orui, atsiranda daug naujų kelio defektų.

Eismo nelaimė gali įvykti bet kuriame kelyje ar sankryžoje, tačiau autoįvykių statistika rodo, kad kai kuriose gatvėse jų koncentracija yra gerokai didesnė nei kitur. Draudikai atkreipia dėmesį, kad vairuotojai, važiuodami avaringiausiais kelių ruožais, turėtų būti gerokai atidesni ir atsakingai laikytis ne tik Kelių eismo taisyklių, bet ir dėmesingiau rūpintis jų pačių bei kitų eismo dalyvių saugumu.

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą ir konstatavo, kad UAB „Agromena lt“ ir BĮ Kultūros infrastruktūros centras, dėl kurių darbuotojų kaltės Tytuvėnų Bernardinų vienuolyne ir bažnyčioje 2012 m. kilo gaisras, pastatus apdraudusiai draudimo bendrovei turės sumokėti dvigubai daugiau, nei buvo priteisęs pirmosios instancijos teismas.

Kasmet keliuose fiksuojami tūkstančiai eismo įvykių. Draudikai įspėja, kad į jus atsitrenkti gali ir tyčia, o tokių piktavalių neatbaido ir gresianti atsakomybė. Be to, draudikai įvardija ir vietas, kur vadinamieji „pakišinėtojai“ siaučia labiausiai. Net mažiausias eismo įvykis vairuotojams, o taip pat ir keleiviams, gali sukelti didelį stresą.

Vairuotojams patekus į eismo įvykį, neretai tenka pasukti galvą – o ką gi daryti toliau? Draudimo bendrovių atstovai paaiškina, kuriais atvejais būtina iškviesti policiją ir ar po avarijos automobilius galima patraukti į šalį. Be to, primena, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją galima ne tik braižant eismo įvykio schemą ant popieriaus lapo. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Irmantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – red. past.

Praėjus kiek daugiau nei savaitei po rekordinius nuostolius žmonėms atnešusio gamtos stichijos šėlsmo Lietuvoje vėl prognozuojamos liūtys. Draudikai ragina nekartoti praėjusios savaitės scenarijaus ir iš anksto pasirūpinti transporto priemonių, būsto, kiemuose, terasose bei balkonuose esančio turto, o svarbiausia – savo pačių ir artimųjų saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Norėdami užsidirbti, gyventojai ne visada tenkinasi tik įprastine alga iš savo darbdavio. Kartais žmonės griebiasi ir neteisėtų gudrybių, apgaulės ar netgi pasiryžta save sužaloti vien tam, kad gautų daugiau pinigų.  Neseniai paviešintoje byloje, kurią narpliojo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskleista sunkiai sveiku protu suvokiama istorija, kaip vyriškis siekė apgauti draudimo bendroves ir iš jų išvilioti pinigus.

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdoma Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige“ 2022 metais patyrė 17,8 mln. eurų nuostolį – 2,3 karto daugiau nei 2021 metais, kai  nuostolis siekė 7,8 mln. eurų. Pernai pasirašytų įmokų suma siekė 131 mln. eurų, arba 6 proc. daugiau, nei 2021 metais (123,5 mln. eurų), teigiama Registrų centrui pateiktose finansinėse ataskaitose. Tik Lietuvoje pasirašytų įmokų suma siekė 77,8 mln.

Lietuvos bankas (LB) pritarė Akshayaus Chandrakanto Sankpalo kandidatūrai į Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ valdomos Lietuvos draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinio direktoriaus pareigas. Tokį sprendimą LB Finansų rinkos priežiūros komitetas priėmė penktadienį išnagrinėjęs bendrovės „Gjensidige“ pateiktą informaciją, pranešė bankas. Įvairias vadovaujančias pareigas Lietuvos draudimo bendrovėje „Gjensidige“ A. Sankpalas ėjo nuo 2016 metų.

Su automobiliu patekus į avariją, draudimo bendrovės vairuotojams paprastai atlygina patiriamą žalą. Tačiau ne visi į eismo įvykį patekusio automobilio savininkai lieka patenkinti draudimo bendrovės siūlomomis išmokomis. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje gyventojas kartu su bendraminčiais pasidalijo savo istorija. Pasak vyriškio Tomo (vardas redakcijai žinomas – red. past.

Pastaraisiais metais Lietuvoje pavagiama vis mažiau lengvųjų automobilių, tačiau ilgapirščiai jau nusitaikė į naują taikinį – „švarina” transporto priemonių salonus ir savinasi lengvųjų automobilių detales. Draudikų duomenimis, į didžiausią rizikos grupę papuola 5-8 metų transporto priemonės, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Nežymų automobilių detalių vagysčių mažėjimą fiksuojame nuo 2019 metų, tik pirmojo karantino laikotarpiu jų skaičius vėl buvo pradėjęs augti.

Kelionių organizatoriai pastebi, kad žmonių norui atostogauti įtakos turi paprastėjanti keliavimo tvarka. Suvienodinti reikalavimai Lietuvos turistų pamėgtose šalyse, lengvesnis procesas pasiskiepijusiems ir kelionių draudimas nuo COVID-19 padeda lengviau pasiryžti keliauti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Tokiais pastebėjimais dalijasi kai kurios kelionių agentūros ir draudimo bendrovės.

Antradienį sostinę nusiaubus beveik katastrofinei liūčiai, dalis gyventojų patyrė nemenkų nuostolių. Kam užlietos namų patalpos, kam pelkėje paskendo automobilis – ko tik nebuvo. Draudimo bendrovės po liūties sako jau dabar sulaukusios kelių šimtų gyventojų kreipimųsi ir pataria, kaip elgtis, jei jūsų automobilis ar namai buvo užlieti. Antradienį Vilnių nusiaubė neeilinė liūtis. Prilijo tiek, kad balose skendo automobiliai, o kanalizacijos šuliniai kai kur virto fontanais.

Neįprasta situacija susiklostė dėl techninio eismo įvykio Vilniuje. Prieš kurį laiką susidūrė du „Toyota Prius“ automobiliai. Kaltininku iš pradžių buvo pripažintas vieno jų vairuotojas. Bet po beveik dviejų savaičių situacija apsivertė aukštyn kojomis. Po atlikto tyrimo policijos pareigūnai konstatavo, kad dėl avarijos kalti abu vairuotojai.

Pandemija pakeitė ne tik visuomenės bendravimo, bet ir vairavimo įpročius. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų karantino laikotarpiu mažiau naudojasi automobiliu. Kaimyninėse valstybėse tendencijos priešingos – 57 proc. Estijos ir 48 proc. Latvijos žmonių transporto priemonę vairuoja tiek, kiek ir prieš pandemiją.

Draudimas sutiko apmokėti žalą, patirtą sausio pabaigoje dėl gausaus sniego subliuškus pripučiamo Pilaitės gimnazijos stadiono kupolui, pranešė Vilniaus savivaldybė. Pasak savivaldybės, maniežą apdraudusi kompanija „Gjensidige“ nutirpus visam sniegui ir apžiūrėjus esamą kupolo būklę, skyrė finansavimą kupolo demontavimui, jo dalių transportavimui ir defektų nustatymui. Skaičiuojama, kad pirmuoju etapu sutvarkyti kupolui prireiks daugiau nei 90 tūkst. eurų.

Techninės avarijos, po kurios buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ir vairuotojai išsiskirstė, aplinkybių narpliojimo teko imtis teismui. Mat draudimo bendrovė atsisakė padengti nuostolius argumentuodama tuo, kad eismo įvykio dalyviai tyčia iš anksto dėl to susitarė. Nukentėjusiuoju eismo įvykyje tapo Rusijos pilietis Aleksejus M. Neatidžiai iš šalutinio kelio išvažiavo lietuvis Darius S., kuris savo kaltę pripažino pildydamas deklaraciją.

Karantinas, uždaręs lietuvius namie, matyt, draudimo įmonių bus ilgai atsimintas kaip intensyvaus darbo laikotarpis. Draudimo bendrovės pasakoja gaunančios neįprastai daug pranešimų apie nelaimingus atsitikimus namie, o remonto įmonės sako be perstojo remontuojančios kalnus taisyti atvežamų prietaisų. Lietuviams dūžta televizoriai, kaitlentės ir net orkaičių stiklai. Draudimo ir remonto paslaugas teikiančios įmonės tokių metų pasakoja dar nemačiusios.

Draudimo bendrovei „Gjensidige“ nepavyko iš valstybės ir kelių privačių įmonių atgauti beveik 900 tūkst. eurų, sumokėtų už gaisrą Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje.

Tyrimas parodė, kad beveik pusei apklaustųjų idealios atostogos yra kelionė į užsienį su šeima. Trečdalis kaip geriausią poilsį įvardija išvyką su draugais mūsų šalies ribose, ketvirtadaliui geriausios atostogos yra laikas gamtoje, kuo toliau nuo civilizacijos. Mažiausia dalis žmonių puikias atostogas įsivaizduoja leidžiant laiką savo namuose be jokių įsipareigojimų.

Policijos pareigūnai ir draudikai perspėja Lietuvos vairuotojus, kad keliuose daugėja motociklininkų. Esą šylant orams pavojus susidurti su motociklininkais didėja. Vien per kovo mėnesį eismo įvykiuose nukentėjo 13-a motociklininkų. Vilnietis Marius sostinės gatvėmis važinėja BMW motociklu. Vyrui tai tik antrasis sezonas, mat motociklą jis įsigijo pernai, tačiau Marius savo vairavimo sugebėjimais neabejoja.

Lietuviai iš kalnų grįžta sulaužytomis rankomis ir kojomis. Taip slidėmis apsiginklavusius mūsų poilsiautojus apibūdina draudikai ir gydytojai, kurie aiškina, kad nelaimių skaičius šiemet mažesnis, tačiau patiriamos traumos gerokai rimtesnės. Lietuviams kalnuose ne tik trūksta fizinio pasiruošimo. Esą nekultūringi slidininkai nemoka kalnų taisyklių, slidinėja girti, taip sužaloja ne tik save, bet ir kitus.

Keičiasi automobilių vagysčių tendencijos – jų mažėja, tačiau apvagiami transporto priemonių savininkai patiria didesnę žalą. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vagys renkasi naujesnių automobilių brangiau kainuojančias detales ir elektroninę įrangą. Taip pat daugėja atvejų, kai ilgapirščiai neapsiriboja keliomis detalėmis, o pasirinktą transporto priemonę apšvarina labiau.

Rudenį kasmet daugėja atvejų, kuomet dėl kelyje sugedusių automobilių vairuotojams tenka kreiptis į pagalbos tarnybas, nes savarankiškai įveikti gedimų nebeįmanoma. Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pagalbos prašymų šaltaisiais metų mėnesiais išauga net dvigubai. Dažniausios priežastys, dėl ko atvyksta pagalbos kelyje tarnyba, yra rudenį ir žiemą padažnėjantys eismo įvykiai, po kurių automobilis nebegali važiuoti. Antra svarbi priežastis – neužsivedantys jų varikliai.

Norvegijos draudimo grupės „Gjensidige Forsikring“ pernai įsigyta ne gyvybės draudimo bendrovė „PZU Lietuva“ nuo kovo 1 dienos pakeitė pavadinimą į „Gjensidige“. „Gjensidige“ generalinio direktoriaus Mariaus Jundulo teigimu, pavadinimo keitimas yra svarbus etapas „Gjensidige“ įmonių Baltijos šalyse integracijos procese. Šiuo metu „Gjensidige“ grupė Baltijos šalyse valdo dvi įmones – Latvijoje registruotą „Gjensidige Baltic“ ir Lietuvos „Gjensidige“, kurios ilgainiui bus sujungtos į vieną.

 2015 m. rugsėjo 30 d. „Gjensidige Forsikring ASA” ir PZU SA baigė sandorį, pagal kurį „Gjensidige“ įsigijo 99,88 proc. bendrovės „PZU Lietuva” akcijų. Šis įsigijimas – tai nuosekli „Gjensidige“ strategija plėtoti veiklą Šiaurės ir Baltijos šalių regione. Įsigijusi bendrovę „PZU Lietuva“, „Gjensidige“ tampa viena iš didžiausių Baltijos šalių ne gyvybės draudimo bendrovių. Dabar įmonių grupės rinkos dalis Baltijos šalyse išaugo maždaug nuo 7 proc. iki 12 proc.

Vilnius, 2014 m. gruodžio 8 d. Keliaujantys į užsienį „Tele2“ klientai turės vienu rūpesčiu mažiau. Nuo šiol kelionės draudimu nebūtina rūpintis iš anksto, juo bus galima apsidrausti SMS žinute jau kirtus Lietuvos sieną. Tokią paslaugą „Tele2“ pasiūlė pirmasis tarp mobiliojo ryšio operatorių Lietuvoje ir vienintelis ją siūlys visose trijose Baltijos šalyse. „Su mobiliuoju telefonu viskas yra paprasčiau, greičiau ir patogiau.

Norvegiško kapitalo ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 9,3 mln. litų pelno prieš mokesčius. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, įmonės pelnas padidėjo 5,7 proc. „Gjensidige Baltic“ pasirašė 119,6 mln. litų draudimo įmokų. Palyginti su ankstesniais metais, ši suma padidėjo daugiau nei 9 proc. Per šį laikotarpį labiausiai augo transporto priemonių draudimo apimtys.