Neseniai paviešintoje byloje, kurią narpliojo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskleista sunkiai sveiku protu suvokiama istorija, kaip vyriškis siekė apgauti draudimo bendroves ir iš jų išvilioti pinigus.
Štai byloje minimas A. K., veikdamas su dar vienu asmeniu, sudarė atskiras sutartis net su 7 skirtingomis draudimo bendrovėmis.
Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad draudimo sutartys buvo sudarytos ne be reikalo net A. K. bendrininkas jam smogė kietu, buku daiktu, tad nukentėjusys patyrė žastikaulio (rankos dalies nuo alkūnės iki peties) lūžį.
Galiausiai A. K. kreipėsi į draudimo bendroves ir, tyčia nurodydamas melagingas aplinkybes dėl patirtos traumos, bandė gauti išmokas už patirtą žalą, kurių bendra vertė viršijo 20 tūkst. eurų.
Tiesa, prisiteisti lūžį patyrusiam A. K. pinigų taip ir nepavyko, mat teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir išklausęs ekspertų išvadas, galiausiai nusprendė sukčių nuteisti.
Tad A. K. noras gauti greitų pinigų baigėsi tuo, kad vyriškis ne tik patyrė lūžį, bet jam tai pat paskira 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijos, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, senais ar kitais žmonėmis, kuriems reikalinga pagalba.
Vairuotojai kenčia nuo „pakišinėtojų“, sukčiauja šimtai
Naujienų portalui tv3.lt „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pasakojo, kad sukčiavimas, kuomet iš draudimo bendrovių siekiama neteisėtai gauti išmoką ar ją padidinti, egzistuoja visą laiką.
„Lietuva čia nėra išskirtinė. Tendencijos gali priklausyti net nuo ekonominio laikotarpio, rinkos situacijos šalyje, nedarbo lygio ir kitų aplinkybių“, – kalbėjo pašnekovas.
Bendrovės duomenimis, išsiaiškintų sukčiavimo atvejų kiekis kiekvienais metais didėja. 2019–2020 metais išsiaiškinta apie 800 tokių atvejų, o 2022–aisiais šis skaičius išaugo daugiau negu trigubai.
„Praėjusiais metais, tokių sukčiavimo atvejų metu pasikėsinta į sumą, kuri siekia daugiau nei 3,5 mln. eurų.
Daugiausiai sukčiaujama dėl transporto priemonių draudimo (KASKO, vairuotojų civilinės atsakomybės), tai sudaro apie 60–70 proc. sukčiavimų – vairuotojai vis dar dažnai nukenčia nuo taip vadinamų „pakišinėtojų“, kurie avarijas sukelia tyčia. Apie 50 proc. sukčiavimų susiję su žalos didinimu po draudžiamųjų įvykių“, – pasakojo A. Juodeikis.
Mandagumo gestas gali virsti nuostoliais
Pašnekovas atkreipia vairuotojų dėmesį, kad nors kai kurių vairuotojų elgesys gali atrodyti kaip malonus gestas, tačiau realybė ir tikrieji skirtingų manevrų tikslai gali būti itin kartūs.
Be to, neretai „pakišinėtojai“ išnaudoja ir sąžiningų vairuotojų klaidas.
„Pirmiausia, žmonės ne visai tinkamai įvertina neva mandagų kito kelių eismo dalyvio gestą. Pavyzdžiui, analizuodami situacijas, matome, kad sukčiai dažnai duoda pirmumo teisę kitam vairuotojui, nors ja turėtų naudotis patys.
Parodantys gestą ir trumpai stabtelėdami, jie praleidžia kitą vairuotoją, o tada specialiai sukelia avariją“, – įspėjo draudimo bendrovės atstovas.
A. Juodeikis mano, kad geriausia išeitis, siekiant nepakliūti į panašias situacija – visuomet laikytis Kelių eismo taisyklių.
Pasinaudoja žmonių išgąsčiu, aktyviai sukčiaudavo ir rusai
Tuo metu „Gjensidige“ Žalų vadovė Viktorija Katilienė Baltijos šalims pasakoja, kad iš viso per metus ištiriama apie 250 sukčiavimo atvejų. O dažniausiai sukčiauti bandoma transporto draudimo srityje.
„Trečdaliu atveju ketinama inscenizuoti eismo įvykius, ketvirtadaliu – apgaule mėginama padidinti nuostolius, kartais suklastojamos įvykio aplinkybės.
Pavyzdžiui, įvykio kaltininkas apsidraudžia po įvykio, o deklaracijoje įrašo, kad įvykis buvo vėliau negu iš tiesų. Paaiškėjus, kad įvykio metu kaltininkas nebuvo apsidraudęs, jis turėtų atlyginti visą padarytą žalą, o dėl deklaracijos klastojimo draudikas kreipiasi į policiją“, – kalbėjo V. Katilienė.
Pašnekovė sako, kad nuo 2019 m. buvo fiksuojama ir tokių sukčiavimo atvejų, kai užsienio piliečiai iš Rusijos, bendradarbiaudami su vietiniais gyventojais, inscenizuodavo įvykius mūsų šalyje, todėl buvo kreipiamasi ir į teisėsaugą.
Tiesa, tokių sukčiavimo atvejų paskutiniais metais nefiksuojama, o tai, pasak V. Katilienės, lėmė taikomos sankcijos Rusijos piliečių patekimui į Lietuvą.
Draudimo bendrovės atstovė taip pat įvardija, kad neretai sukčiai bando psichologiškai paveikti eismo įvykyje nukentėjusius asmenis.
„Pasitaiko atvejų, kai eismo įvykis padaromas tyčia ir, pasinaudojus kito dalyvio stresu ar sutrikimu, jis įtikinamas, kad pats kaltas dėl eismo įvykio. Tokiu atveju tikrasis kaltininkas ne tik pasipelnytų iš draudimo, bet ir pablogintų kito vairuotojo draudimo istoriją.
Pastebėję tokių požymių, mes siekiame atkurti teisybę ir kreipiamės į policiją dėl galimai tyčia sukelto eismo įvykio“, – teigė pašnekovė.
Kelia grėsmę žmonių sveikatai
A. Juodeikis įžvelgia, kad vieni iš pačių populiariausių dirbtinai sukeltų autoįvykių nutinka žiedinėse sankryžose, kuomet sukčiai pasinaudoja mažesnę patirtį sukaupusių vairuotojų klaidomis.
„Sukčiai išmaniai pasinaudoja kitų eismo dalyvių neatsargumu, sudėtingomis žiedinėmis sankryžomis, didesniu eismo juostų skaičiumi, parkavimu aikštelėse.
Klientai dažnai pasakoja, buvę tikri, kad netrukdys kitiems eismo dalyviams, tačiau iš kažkur išniro kitas automobilis“, – kalbėjo A. Juodeikis.
Pašnekovas taip pat atkreipia dėmesį, kad taip asmenys ne tik sukčiauja, norėdami neteisėtai gauti pinigų, bet taip pat ir sukeliama grėsmė pačių žmonių sveikatai – tiek fizinei, tiek psichologinei. Be to, būna ir taip, kad kai kuriais atvejais dalis vairuotojų tampa nukentėjusiais ir keliolika ar keliasdešimt kartų.
Pinigus gali susigrąžinti atgal, sukčiams – 8 metai nelaisvės
Kaip pasakoja draudimo bendrovės atstovas, jei ekspertai nustato, kad draudikui teikiama klaidinga informacija apie padarytą įvykį, jo padarinius, tokiu atveju draudikai gali atsisakyti mokėti išmoką arba ją sumažinti.
O kai kuriais atvejais gyventojams, sumaniusiems sukčiauti, gali grėsti ir laisvės atėmimas.
„Jei draudimo išmoka jau buvo išmokėta, o aplinkybės apie sukčiavimą paaiškėja vėliau, draudimo bendrovė turi teisę susigrąžinti išmokėtą išmoką“, – perspėjo A. Juodeikis.
Pašnekovė V. Katilienė sako, kad pastaruoju metu, pasinaudojant technologinius įrankius, draudimo bendrovei pavyksta vis dažniau išsiaiškinti skirtingus sukčiavimo atvejus arba netgi užkirsti kelią tokiems veiksmams.
Draudimo bendrovės atstovė primena, kad jei asmuo, jų grupė ar įmonė siekia neteisėtai pasipelnyti, nepagrįstai gaudami draudimo išmoką, jiems gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, tad galėtų grėsti bauda, laisvės apribojimas areštas ar laisvės atėmimas iki trejų metų.
Be to, kai kuriais atvejais laisvės atėmimas gali būti skiriamas ir dar ilgiau.
„Bausmės griežtumas priklausytų nuo to, ar baudžiamoji veika buvo baigta, ar identifikuota pradinėje stadijoje (tokiu atveju tai būtų traktuojama kaip pasikėsinimas). Papildomai vertinama, kokiu būdu buvo atlikta nusikalstama veika.
Gali būti taikoma atsakomybė ir už dokumentų, pavyzdžiui, eismo įvykio deklaracijos ar remonto sąskaitų–faktūrų klastojimą. Taip pat atsižvelgiama, ar tai buvo organizuota nusikalstama veika, ar buvo siekiama užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, kokio dydžio draudimo išmokas siekė gauti nesąžiningi asmenys. Tokiu atveju gali grėsti laisvės atėmimo bausmė net iki aštuonerių metų“, – sakė V. Katilienė.
Taip pat įspėjama, kad baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik asmenims, bet ir įmonėms, mat kai kuriais atvejais, pasak V. Katilienės, naudojamos kaip įrankis nusikalstamiems sumanymams realizuoti.
