Konkursas patyrė fiasko
Konkursą paskelbusi įstaiga sulaukė vienintelio kandidato, tačiau ir tas pasirodė neatitinkantis kvalifikacinių reikalavimų. Antrąjį konkursą skelbsianti greitosios vadovybė pasiruošusi reikalavimų sąrašą švelninti. Kad kvalifikuoti specialistai purtosi greitosios, jos darbuotojų nestebina. Nors Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka tvirtina, kad situacija pasitaisiusi – kolektyvui pagerintos darbo sąlygos, grąžinta skola už trejus metus nemokėtus viršvalandžius, darbuotojai skundais užvertė Valstybinę darbo inspekciją.
Švelnins reikalavimus
Konfliktų sprogdinamos Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius V. Mitka be pavaduotojos liko, kai iš pareigų pasitraukė Jolanta Štarienė, psichologinės įtampos ir sunkių darbo sąlygų išvargintiems darbuotojams pareiškus nepasitikėjimą ja. Darbuotojai tikėjosi ir V. Mitkos atsistatydinimo, tačiau už Savivaldybės ir Visuomenės sveikatos centro tikrintojų greitojoje aptiktus pažeidimus miesto Taryba direktorių nubaudė tik pastaba.
Likęs darbe be dešiniosios rankos V. Mitka laikinai pavaduoja slaugai įdarbino savo artimą pažįstamą, tačiau šioji neseniai iš greitosios taip pat pasitraukė.
Nors šiandien baigiasi prašymų dalyvauti konkurse priėmimas, direktorius pripažįsta nebeturintis vilčių sulaukti pavaduotojo. Vienintelis prašymą pateikęs kandidatas neatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų.
Būsimasis pavaduotojas privalo turėti aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, ne žemesnį kaip magistro laipsnį, ne mažiau nei 3 metų analogiško darbo stažą ir bendruomenės slaugytojo licenciją. Greitosios pavaduotojo kėdės neišsigandęs kandidatas tokios licencijos neturi.
“Sudėtinga pasakyti, kodėl konkursas nesudomino“, – svarstė V. Mitka.
Anot jo, antrą kartą skelbiant konkursą planuojama sušvelninti reikalavimų sąrašą – būsimajam pavaduotojui pakaks ir bakalauro.
Blogai tik saujelei
Praėjusių metų pabaigoje miesto greitojoje užsiliepsnojusios aistros, kai darbuotojai sukilo dėl neįtikėtinai prastų darbo sąlygų, pavojingų ne tik jiems, bet ir pacientams, pasak V. Mitkos, jau užgesintos. Tąkart greitosios felčeriai ir vairuotojai skundėsi, kad neturi normalių sąlygų nusiprausti, persirengti, pailsėti. Kelerius pastaruosius metus jie nešė namo ir plovė kruvinus, seilėmis bei kitais fiziologiniais skysčiais išteptus darbo drabužius.
Jiems trūko dezinfekuojamųjų medžiagų, dėl taupumo medikai buvo priversti vienkartinius instrumentus naudoti kelis kartus, darbuotojai nebuvo skiepijami nuo hepatito B, kuriuo gali užkrėsti ir pacientus. Žmonės skundėsi nebepakeliantys psichologinio spaudimo, menkai uždirbantys vairuotojai ir felčerės piktinosi pastaruosius trejetą metų viršvalandžius dirbę be atlygio.
Aibę pažeidimų greitojoje aptiko ir Visuomenės sveikatos centro bei Savivaldybės tikrintojai. Kolektyvo nuostabai, V. Mitka atsipirko menkute nuobauda – Savivaldybės taryba jam skyrė pastabą. Direktorius tvirtina, kad dabar situacija greitojoje kardinaliai pasikeitusi. Administracijai iš Smėlynės g. persikrausčius į naujas patalpas Sietyno g., pasak vadovo, pas pacientus skubančiam personalui tapo erdviau.
“Darbo sąlygos kolektyvui pagerintos. Praktiškai visi reikalavimai įvykdyti. Administracija iškelta į Sietyno g., įkurta dezinfekcijos patalpa, taip pat buitinės patalpos, numatyta nupirkti naujas uniformas, tobulinama medicinos įranga. O kas susiję su psichologine įtampa – pusėje pamainų ramu, bet yra dalis žmonių, kuriems vis tiek negerai. Jie reikalauja gerokai padidinti darbo užmokestį, bet nedidėjant valstybės finansavimui administracija to negali įvykdyti“, – aiškino V. Mitka.
Sutiko su mažesne suma
Direktorius teigia bebaigiantis atsiskaityti su darbuotojais už 2011–2013 m. išdirbtus, bet neapmokėtus viršvalandžius. Savivaldybės skaičiavimu, greitoji darbuotojams prasiskolino apie 470 tūkst. Lt.
Pasak V. Mitkos, jiems jau išmokėta 180 tūkst. Lt. Esą iš daugiau nei 70-ies žmonių tik devyni nesileido į derybas dėl mažesnės dalies nei priklausytų sumokėjimo. Esą likusieji suprato, kad beveik pusės milijono litų skola įstaigą užsmaugtų, ir sutiko su administracijos pasiūlyta keliskart mažesne suma.
Vietoj uždarbio, susidariusio už trejus metus neapmokėtus viršvalandžius, darbuotojai atsiėmė skolą tik už metus. V. Mitkos tvirtinimu, tam neprieštaravo ir įstaigoje veikiančios dvi profesinės sąjungos.
Tokio atlygio, koks priklauso, reikalaujantys devyni vairuotojai dar laukia, kol jų skundus išnagrinės Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos.
Užčiaupė burnas
Dar prieš keletą mėnesių viešai kalbėję apie negeroves Panevėžio greitojoje darbuotojai dabar viešumo vengia. Po to, kai miesto Taryba V. Mitkai tik pagrūmojo, įstaigos profesinių sąjungų atstovai nuleido rankas. Jų teigimu, po direktoriui politikų skirtos pastabos greitojoje didesnių pokyčių neįvyko. Vadovo kalbos apie esą pagerintas darbo sąlygas darbuotojus piktina.
“Administracijai išsikrausčius į Sietyno g. dviejuose kabinetuose įrengė rūbines vyrams ir moterims. Štai ir visos pagerintos sąlygos. Tai administracija jas sau pasigerino išsikrausčiusi į naujas patalpas“, – nusivylusi viena iš darbuotojų.
Dar labiau kolektyvą skaudina, kad neatgavo visų pinigų už viršvalandžius. Anot darbuotojų, administracija nė nesileido į derybas – žmonėms buvo pateikta pasirašyti vadinamąsias taikos sutartis, kuriose buvo nurodytos ne tik mažesnės nei priklausytų sumos, bet ir sąlyga, jog informacija apie išmokėtą dalį yra konfidenciali ir už paslapties atskleidimą gresia sankcijos.
“Savivalė tęsiasi. Administracijai „derybos“ – tai kam noriu duodu, kam nenoriu – ne. O kaip nepasirašysi tokių taikos sutarčių, jei darbo reikia“, – piktinosi felčerė.
Skundais sumušė rekordus
Greitosios pagalbos stotis pagal skundų skaičių Darbo ginčų komisijai sumušė Panevėžio rekordą. Vien iš šios įstaigos darbo inspektoriai per pastaruosius ketvertą mėnesių gavo 24 skundus. Visi jie – dėl neteisingai apskaičiuotos skolos už viršvalandžius.
Pusė skundų komisija jau išnagrinėjo. Dalis jų baigėsi darbdavio ir darbuotojo taikos sutartimi, kitų išvados darbdaviui nėra naudingos. Sprendimą dėl vieno skundo greitosios administracija apskundė teismui ir bandys jame įrodyti negalinti sumokėti reikalaujamos sumos.
“Darbo inspekcijos dar pavasarį inicijuotame pasitarime su greitosios administracija bei Savivaldybės atstovais buvo sutarta, kad su žmonėmis bus susitarta ir jiems sumokėta. Pagal gautus skundus matyti, kad darbdavys nepadarė visko iki galo“, – „Sekundei“ teigė Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota.
Anot jo, darbdavys nedaro nusikaltimo darbuotojui siūlydamas mažesnę dalį skolos nei priklausytų, bet neturi teisės versti pavaldinio pasirašyti tokį susitarimą.
Savivaldybė nesikiša
Nors greitojoje pratrūkęs pūlinys tebepūliuoja, Panevėžio savivaldybė jos vadovams priekaištų neturi. Sveikatos skyriaus vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, įstaigoje darbo sąlygos pagerintos: įrengtos darbuotojams spintelės daiktams ir drabužiams saugoti, rūbinės, dezinfekavimo patalpos.
“Visuomenės sveikatos centras greitajai pastabų nebeturi, o psichologinės atmosferos pasikeitimas užtrunka keletą metų“, – kantrybės medikams linki M. Burba.
Anot jo, į finansinius greitosios administracijos ir darbuotojų reikalus Savivaldybė nesikiša ir nekontroliuoja, kokias sutartis jie pasirašo.
“Susitarimas yra susitarimas ir Savivaldybė neturi teisės kištis į darbuotojo ir darbdavio susitarimą. Nesutinkantiesiems su tokia taikos sutartimi yra Darbo ginčų komisija“, – teigia M. Burba. Padėtį Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotyje aiškinosi ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba – ji atliko didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Išvadas pareigūnai planuoja pateikti iki metų pabaigos. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Kompromisas. Savivaldybės skaičiavimu, Greitosios medicinos pagalbos stotis darbuotojams prasiskolino apie 470 tūkst. Lt. Tačiau jiems išmokėta vos 180 tūkst. Lt skolos. Pasak V. Mitkos, iš daugiau nei 70-ies žmonių tik devyni nesileido į derybas dėl mažesnės dalies nei priklausytų. Esą likusieji suprato, kad beveik pusės milijono litų skola įstaigą užsmaugtų, ir neprieštaravo su administracijos pasiūlyta keliskart mažesne. Inga Kontrimavičiūtė
