„Reikia didinti gynybos biudžetą ne tik 3 proc., o tiek, kiek reikia“, – taip jis kalbėjo Rytų Europos studijų centro organizuojamoje kandidatų į prezidentus diskusijoje.
Jeigu D. Žalimas taptų prezidentu, ateityje gynybos reikmių finansavimui jis siektų daugiau nei 3 proc. nuo BVP, nes, jo nuomone, 3 proc. „nėra tiek, kiek reikia“.
„2025 m. yra aiškus 3 proc. tikslas, pasiekime ir jį. Ateityje siekčiau jį didinti. Gali būti ir 3,5, ir 4 proc.“, – sakė jis.
D. Žalimas akcentavo, kad gynybos biudžetos klausimas – ne vien diskusijos apie procentus. Anot pašnekovo, svarbu, kaip surinktas lėšas panaudosime.
„Procentai nėra tikslas savaime, jie turi būti panaudoti ir atsakingai, ir veiksmingai. Čia aš būčiau linkęs klausyti daugelio ekspertų nuomonių ir priimti pačius geriausius sprendimus, suvokiant, kad tie sprendimai turės būti neišvengiamai tvirtinami Seime“, – pažymėjo kandidatas į prezidentus.
Gynybos biudžeto didinimas – vienas iš trijų prioritetų, kuriuos įvardijo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D. Žalimas. Kiti du – sąjungininkams būtinos infrastruktūros įkūrimas bei nacionalinių pajėgumų vystymas ir visuomenės integravimas į gynybą.
„Gynyba – visų reikalas. <...> Matyčiau didžiulę prasmę, kad būtų realiai stiprinama Šaulių sąjunga, didinant šaulių skaičių, labiau integruojant į gynybą. Svarbu, kad kiekvienas žmogus pasijustų galintis įnešti prasmingą indėlį“, – teigė jis.
Įvardijo, kur važiuotų pirmojo vizito, jei taptų prezidentu
RESC diskusijos moderatorius politologas Linas Kojala paklausė D. Žalimo, kur jis važiuotų pirmojo vizito, jei piliečiai jį išrinktų prezidentu.
„Ukraina, Baltijos šalys ir Lenkija“, – nedvejodamas atsakė D. Žalimas.
„Aišku, visada būtų gerai nuvykti į JAV, bet būkim realistai“, – šyptelėjo jis.
D. Žalimo L. Kojala taip pat paprašė išskirti bent po vieną, jo nuomone, esminį pasiekimą ir klaidą užsienio politikos, gynybos ar kitose srityse. Kaip teigiamus darbus kandidatas į prezidentus įvardijo du – tai susitarimas dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje ir pernai vasarą Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas.
Pagrindinė klaida, D. Žalimo nuomone, – nesutarimai tarp svarbiausių šalies institucijų, t. y. Prezidentūros ir ministerijų, ypač diskutuojant dėl ambasadorių skyrimo.
„Turi būti pakeistas bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų, konkrečiai Prezidento institucijos ir Užsienio reikalų ministerijos, Vyriausybės ir su kitomis institucijomis, atmosfera. Turime susėsti, susitarti ir priimti sprendimus. Jokiu būdu neturi į viešumą plaukti informacija apie konkrečius asmenis, jų trūkumus ir privalumus, jau nekalbant apie tai, kad nepriiminėjami sprendimai“, – kalbėjo D. Žalimas.
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias šios atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas ne kartą aptartas ir Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
D. Žalimas: Prezidentas nėra vyriausias brolis, kuriam reikia paklusti
D. Žalimas kritikuoja dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos santykius su Vyriausybe. Pasak jo, Daukanto aikštė turėtų bendradarbiauti, o ne kariauti su Ministrų kabinetu.
„Jokiu būdu jis nėra viršininkas, kurio reikia klausyti, vyriausias brolis, kuriam reikia paklusti. Man tokia retorika nepriimtina“, – teigė D. Žalimas.
Taip D. Žalimas reagavo į G. Nausėdos vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės interviu Eltai, kurio metu ji teigė, kad „prezidentui natūraliai nepatinka“, kai Vyriausybė nors bando apriboti jo galias. Todėl, vaizdžiai tarė ji, šalies vadovas elgiasi lyg vyresnysis brolis, kurio jaunesnioji atžala privalo klausytis.
„Kas kurio turi klausyti – labai aišku, man atrodo“, – Eltai sakė A. Skaisgirytė.
D. Žalimo įsitikinimu, tokia Prezidentūros pozicija turi neigiamų pasekmių valstybei.
„Prezidento rinkimų programa turėtų prasidėti nuo prezidento institucijos deramo suvokimo valstybėje. (...) būti lygiai teisingu visiems. Čia prieštarauja tam, ką mes matome pastaruosius ketverius metus praktikoje. Tas turi apgailėtinų pasekmių užsienio politikoje ir nacionalinio saugumo sferoje“, – rankoje laikydamas Konstituciją kalbėjo kandidatas.
D. Žalimo nuomone, pastarąją šalies vadovo kadenciją Lietuvoje trūksta prezidento lyderystės. Jis taip pat kritikuoja G. Nausėdos poziciją žmogaus teisių klausimu.
„Gerbti visus, nesijausti šioje valstybėje nei monarchu, nei viršininku, nei dvaro ponu. Stengtis išgirsti kiekvieno nuomonę, priimti pasvertus, pagrįstus sprendimus. Aiškinti sprendimus visuomenei rodant tam tikrą lyderystę, ko pastaruosius ketverius metus nėra“, – sakė jis.
„Jeigu prezidentas propaguoja viduramžiškas arba atsilikusias rusų pasaulio nuostatas žmogaus teisių srityje, aš manau, kad tai vis dėlto turi netiesiogines ir ne itin teigiamas pasekmes, kai reikia kalbėti su partneriais Vakaruose“, – pridūrė kandidatas.
Prezidentūros pozicija dėl EVT – antikonstitucinė
D. Žalimas skeptiškai žiūri į nuo G. Nausėdos kadencijos pradžios besitęsiančias diskusijas dėl atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT). Jo nuomone, prezidentas turi pakankamai atsakomybių, tad į EVT posėdžius turėtų vykti Vyriausybės atstovas. Anot buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo, dabar taikoma praktika – antikonstitucinė.
„Dabartinė praktika yra antikonstitucinė. (...) Man yra nepriimtina, kad dėl kažkokių, matyt, asmeninių interesų net užsienio reikalų viceministras neimamas į delegaciją“, – kalbėjo kandidatas.
Pasak jo, prezidentas ir premjeras turėtų bendradarbiauti užsienio politikos klausimais ir tolygiai pasiskirstyti atsakomybes.
„Kai EVT nagrinėja Vyriausybei priskirtinus klausimus, logiška, kad atstovautų ministras pirmininkas. Prezidentas iš to tik laimėtų ir nebūtina čia vaidinti didžiulio vado, kuris užima visas įmanomas pozicijas“, – sakė D. Žalimas.
Rytų Europos studijų centras (RESC) tęsia pokalbių ciklą su kandidatais į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Pirmuosiuose rengiuose dalyvavo antros prezidento kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Kandidatai į prezidentus
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios ir politinės partijos: Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai iškėlė premjerės Ingridos Šimonytės kandidatūrą, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Krikščionių sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos regionų partija išreiškė paramą savarankiškam kandidatui, advokatui Ignui Vėgėlei.
Taip pat yra žinomi dar 4 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus bei anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas bei antrosios kadencijos siekiantis Gitanas Nausėda, kurį remti nutarė ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra gavusi ir Remigijaus Žemaitaičio prašymą registruoti jį prezidento rinkimų kampanijai.
Praėjusią savaitę savarankiškais politinės kampanijos dalyviais registruoti Arūnas Rimkus ir Gintautas Kniukšta. Pirmadienį VRK registravo Žilviną Treigį savarankišku politinės kampanijos dalyviu.
Parlamentinė Lietuvos regionų partija buvo nutarusi remti Kazlų rūdos mero Manto Varaškos kandidatūrą į prezidentus. Visgi, vėliau ir kandidatas, ir pati partija persigalvojo – sprendimas, ką paremti šalies vadovo rinkimuose, bus priimtas pavasarį.
Prezidento rinkimai vyks šių metų gegužės 12 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
