Prancūzijos pareiškimas, kad jei ir parduotų karinį laivą "Mistral" Rusijai, tai be ginkluotės, esmės nekeičia, tokį "keltą" būtų galima greitai padaryti kariniu, o Rusijai jis ir reikalingas labiausiai dėl greičio, Eltai sakė tarptautinės teisės ekspertas Dainius Žalimas.
Tai, kad pardavimo sandoris dar neįvyko, ir tai, jog Prancūzija, jei ir parduotų Rusijai karinį laivą "Mistral", tai jis būtų be ginkluotės, Prezidentei Daliai Grybauskaitei trečiadienį pranešė Prancūzijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos (ES) reikalams Pjeras Leliušas (Pierre Lellouche), įpareigotas šios šalies vadovo Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy).
"Prezidentė išgirdo, jog kol kas nei iš Prancūzijos, nei iš Rusijos pusės nėra jokio susitarimo ar sandorio pirkti ar parduoti laivą "Mistral", yra tik politinio lygmens kalbos. Ministras konstatavo, kad jei tas laivas ir būtų parduodamas, jis būtų parduodamas be ginkluotės. Taigi tai iš esmės yra civilinis laivas, keltas", - po susitikimo trečiadienį sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.
Tarptautinės teisės eksperto vertinimu, šio laivo civiliniu keltu laikyti negalima, nes jis gali būti padarytas kariniu.
"Toks pavojus išlieka. Mano asmenine nuomone, Rusija, deja, tikrai nėra ta valstybė, kurios užtikrinimais, kad tas laivas bus naudojamas tik civiliams tikslams, būtų galima tikėti. Ypač turint omenyje kontekstą - ir Rusijos kariuomenės vadovybės pasisakymus, kad turint tokį laivą būtų galima greitai organizuoti operacijas, pavyzdžiui, prieš Gruziją, ir daugybę Rusijos neįvykdytų tarptautinių įsipareigojimų, pradedant atsitraukimu iš Gruzijos teritorijos", - teigė D. Žalimas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto, Rusijai tokia kaip platforma ir reikalinga, kad galėtų greitai pasiekti numatytą vietą. Šio laivo pagrindinis pranašumas yra greitis, tą atstumą, kurį įprastu kariniu laivu galima nuplaukti per 24-48 val., su šituo - per 2-3 val. ir dar nugabenti kelių batalionų dydžio kariuomenės vienetą, kuris greitai galėtų atlikti kokias nors specialiąsias operacijas.
Tai yra pirmasis atvejis NATO istorijoje, kai Aljanso narė Rusijai parduoda karinę techniką. "Kuriamas precedentas, ir labai gaila, kad mėginama gudrauti šitoje vietoje", - teigė D. Žalimas.
Pasak tarptautinės teisės eksperto, šis precedentas atskleidžia tam tikrą Europos Sąjungos ir NATO mechanizmo silpnumą, nes šios organizacijos neturi jokių veiksmingų sankcijų už įsipareigojimų nevykdymą užsienio ir saugumo politikos srityse.
"Kiek tai susiję su saugumo ir užsienio politika, jokių veiksmingų priemonių nėra nei ES, nei NATO. Tai yra daugiau džentelmenų klubas, kuris pasitiki duotu žodžiu ir jokių veiksmingų sankcijų už įsipareigojimų nevykdymą šitose srityse, užsienio ir saugumo politikos srityse, nenumatyta. Iš esmės būtų galimi nebent politiniai pareiškimai, bet ir tam reikėtų konsensuso", - teigė D. Žalimas.
Tai, kad Prancūzijos atstovas atvyko pasikonsultuoti į Lietuvą, tarptautinės teisės eksperto vertinimu, reiškia, kad bandoma neutralizuoti galimą politinę reakciją.
"Lietuva yra viena iš tų šalių, kuriai tai kelia didžiausią nerimą tokie būsimi sandoriai. JAV irgi nerodė susižavėjimo šituo sandoriu, kuris gali inicijuoti Prancūzijai nemalonias politines diskusijas. Natūralu, kad yra siekiama neutralizuoti galimą neigiamą politinę reakciją", - Eltai sakė D. Žalimas.
