Jungtinių Valstijų (JAV) Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimų atsiradimas ir su tuo susiję žmogaus teisių pažeidimai tuomet naujosiose NATO narėse yra susiję su politinės kultūros brandos stoka, o ne proamerikietiškumu, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Tai nieko bendro neturi su proamerikietiškumu. Kalbame apie žmogaus teisių pažeidimus, apie savo naujų narių - NATO ir ES narių - politinę brandą, apie savo politinės kultūros brandą, apie pasitikėjimą savimi ir šalies orumą. Jeigu savęs negerbsime, joks partneris mūsų negerbs", - teigė valstybės vadovė antradienį interviu Lietuvos radijui.
D. Grybauskaitė prisiminė, kad dar jai būnant eurokomisare, kai iškilo CŽV kalėjimų Rumunijoje, Lenkijoje istorijos, jau buvo atsiradę tam tikrų nuogąstavimų ir dėl Lietuvos,
"Labai skausmingai atrodė, nes tai praktiškai buvo pristatoma, ypač Europoje, kaip tarptautiniai žmogaus teisių pažeidimo atvejai. Kai jau buvo siejama su naujųjų šalių vardais, buvo nerimo ir dėl savo šalies ateities spekuliacijų. Tam tikrų nuogąstavimų ir dėl Lietuvos buvo iškilę, tik tada nebuvo taip aiškiai pasakyta, kad tai galėtų būti ir Lietuvoje", - sakė Prezidentė.
Valstybės vadovės įsitikinimu, demokratijos brandos stoka, identiteto supratimo, pasitikėjimo savimi trūkumas naujoms šalims buvo akstinas, kuris leido, kad toks fenomenas kaip žmogaus teisių pažeidimai jų teritorijoje galėjo įvykti.
"Mūsų kai kurių negebėjimas pasižiūrėti į savo istoriją atviromis akimis, nesislėpti už to, ką patys padarėme, nieko bendro neturi su priešiškumu kam nors. Kuo labiau savimi pasitikėsime, kuo labiau save gerbsime, tuo bet kuris kitas partneris mus labiau gerbs", - teigė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad parlamentinį tyrimą atlikęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nustatė, kad galimybės veikti tokiam kalėjimui Lietuvoje buvo - buvo tam tinkamos patalpos, galimybės kirsti Lietuvos sieną, su CŽV susiję orlaiviai, buvo sudarytos sąlygos išvengti muitinės patikrų, o aukščiausi šalies vadovai apie tai arba nebuvo informuojami, arba informuojami paviršutiniškai. NSGK nenustatė, ar Lietuvoje realiai buvo kalinami asmenys.
NSGK nutarė kreiptis į Generalinę prokuratūrą ir prašyti ištirti, ar buvę Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovai Mečys Laurinkus, Arvydas Pocius ir atleistasis generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas neviršijo įgaliojimų.
